Verslas

2019.06.22 21:17

Po Joninių Seimas imsis pavežėjų paslaugos: atsiskaitymo grynaisiais gali nebelikti

Seimo politikai po Joninių numatę imtis pavėžėjimo paslaugos. Vieni jos teikėjams ketina uždrausti imti grynuosius, nes tai esą leistų skaidrinti veiklą ir surinkti daugiau mokesčių, kiti siūlo grynųjų nedrausti – taip esą taksistai neįgautų konkurencinio pranašumo prieš pavėžėjus. Ekspertų teigimu, pavežėjai būtų vienintelis verslas Lietuvoje, kuris negalėtų dirbti su grynaisiais.

Pas klientą skubantis ponas Zbignevas už vairo dirba 7-erius metus. Iš pradžių taksistu, o dabar – pavežėju. Zbignevas jau girdėjo, kad politikai imasi jo veiklos. 

Anot idėjos drausti atsiskaitymą grynaisiais už pavežėjimą iniciatorės, taip būtų mažinamas šešėlis Lietuvoje.

„Matome masinį kraustymąsi iš taksi įmonių į pavežėjus, akivaizdu, kad kraustytis apsimoka tuo tarpu, kai pavežėjų rinkoje yra tikrai mažesnės socialinės garantijos ir mažesni surenkami mokesčiai. Todėl, na, norint atstatyti tam tikrą balansą, kad būtų lygios konkurencinės sąlygos tiek taksi įmonėm, tiek pavežėjam, galų gale, kad tie patys pavežėjai mokėtų mokesčius ir prisidėtų prie savo socialinių garantijų ateityje“, – mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Programėlės, per kurią iškviestas ponas Zbignevas, vadovas stebisi, kodėl siūloma ignoruoti dalį Lietuvos gyventojų, mat pagal apklausą, grynųjų negauna ir nenaudoja tik maždaug dešimtadalis gyventojų.

„Ne prieš reguliavimą, tik tai, kad reguliavimas būtų sveiko proto. (...) Mes paimam didžiulį tą pjūvį visuomenės ir jai neleidžiam naudotis tam tikrom paslaugom- klausimas, kodėl“, – sako kompanijos „Bolt“ padalinio Lietuvoje vadovas Andrius Pacevičius.

Draudimo imti grynuosius dabar nėra, išskyrus atvejus, kai laikinai tai gali nurodyti Mokesčių inspekcija, tad pavežėjai būtų pirmieji ir vieninteliai. Bet šios rinkos atstovas abejoja, kad dėl to stipriai sumažėtų šešėlis, o Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė sumanymą vadina keistu, nes taksistams jis nebūtų taikomas.

„Itin yra keista, dėl to, kad turbūt pavežėjai patys, na, dažniau, santykinai naudojasi atsiskaitymu, kai nuskaitomi pinigai, pavyzdžiui, nuo kreditinės kortelės arba įmonėms pateikiama sąskaita už pavežėjimo paslaugas. Tai turbūt ten šešėlis yra net gi santykinai mažesnis. Tačiau kažkodėl, nors nėra pateikiami skaičiavimai, būtent į tą sektorių ir taikomasi“, – komentavo LLRI atstovė Ieva Valeškaitė.

A. Pacevičius pastebi, kad „pavežėjai yra smulkus verslas, jie dirba sau. Vidutinės tos kelionės kainos nėra didelės, gal 4-5 eurai“. Ir priduria, kad šešėlinių pinigų, ir tikėtinai kur kas didesnių, esama ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, statybose.

Idėjos drausti grynuosius iniciatorė jokio apsunkinimo keleiviams savo siūlymu sako nematanti, nes draudimas įsigaliotų kartu su kitomis galimomis naujovėmis. Pavyzdžiui, kad pavežėjo nebūtų galima išsikviesti telefonu, o tik per internetinę platformą. Turintys tokią galimybę esą turbūt turi ir kitą – jungtis prie internetinės bankininkystės.

Pavežėjams numatoma ir daugiau pakeitimų: turėti 2 metų stažą, būti nepriekaištingos reputacijos, užregistruoti individualią veiklą. Visa tai, anot Susisiekimo ministerijos, leistų atskirti pavežėjus nuo taksistų, kad tas pats žmogus vienu metu nebūtų ir tuo, ir anuo.

„Dažniausia buvo tokie skundai, kad neaišku, kas atvažiavo – taksi ar pavežėtojas. Iškviečiau taksi, atvažiavo pavežėtojas. Arba atvirkščiai. Pradėjo vežti kaip taksi, pasirodo, čia pavežėtojas. Dėl to mes ir norim atskirti, kad taksi yra taksi, pavežėtojas yra pavežėtojas“, – sako ministerijos atstovas Vladislav Kondratovič.

Plačiau – Irmos Janauskaitės ir Edvardo Špoko reportaže.

Panorama. Po Joninių – seimūnų užmojis riboti atsiskaitymą už pavežėjimo paslaugas