Verslas

2019.06.21 11:04

Atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklų: kokie žingsniai laukia iki visiškos nepriklausomybės

atnaujinta 11.26
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.21 11:04

2025 m. Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų galutinai tapti nepriklausomos nuo Rusijos ir BRELL žiedo, kuriam šiuo metu priklauso. Kaip sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, jau pasirašyti trys dokumentai, kurie įtvirtina, kad atsijungimo procesas – nebegrįžtamas.

Ketvirtadienį, birželio 20-ąją, buvo pasirašytas politinis susitarimas dėl sinchronizacijos įgyvendinimo. Anot Ž. Vaičiūno, šis dokumentas jau yra trečiasis.

„Yra trys svarbiausi dokumentai sinchronizacijos procese. Pirmas buvo praėjusių metų birželio 28 d. [...] Kitas, techninis, teisinis dokumentas, kuris yra esminis, galioja jau nuo gegužės 27 d. Ketvirtadienį pasirašytas dokumentas aukščiausiu lygiu [...], kuris užtikrina sinchronizacijos sąlygų įgyvendinimą“, – nurodo ministras.

Jo tvirtinimu, paskutinis dokumentas užtikrina tai, dėl ko buvo sutarta prieš metus. Be to, akcentuoja Ž. Vaičiūnas, tai reiškia, kad ir Europos Komisijai perduodama aiški žinia, kad šios situacijos sprendimai neturi būti paliekami tik sistemų operatoriams.

„Tas procesas turės būti prižiūrimas, sekamas ir už sinchronizacijos įgyvendinimą reikė atsiskaityti pačiu aukščiausiu lygiu“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Ketinama ne tik atsijungti, bet ir atsisakyti prekybos

Ž. Vaičiūno teigimu, taip pat svarbu nepamiršti ir desinchronizacijos proceso, siekiant atsiskirti nuo BRELL žiedo, kuriam Lietuva priklauso: „Svarbus momentas yra desinchronizacijos procesas – tai tas dialogas, kuris turės būti, atsiskiriant, išeinant iš BRELL sistemos. [...] Nevadinčiau to derybomis, vadinčiau dialogu, diskusija, suprantant, koks spaudimas bus iš kitos pusės.“

Ž. Vaičiūnas taip pat pabrėžia – pasirašyti dokumentai aiškiai įtvirtina ne tik atsiskyrimą, bet ir tolimesnį bendravimą. Numatoma, kad po atsijungimo nebegalės būti vykdoma prekyba su trečiosiomis šalimis.

„Aiškiai įtvirtinta nuostata, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys taps kontinentinės Europos tinklų dalimi, [...] prekyba su trečiosiomis šalimis, t. y. Rusija ir Baltarusija, neturėtų būti vykdoma“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Paklaustas apie tai, kaip toliau galėtų vystytis situacija, susijusi su Astravo atomine elektrine ir joje pagaminta elektra, Ž. Vaičiūnas atsako paprastai – Lietuva jau dabar yra priėmusi įstatymą, kuris numato, kad elektra iš šios elektrinės perkama nebus.

„Nesame naivūs šiuo klausimu – spaudimas bus. [...] Priimtas įstatymas nuo pat Astravo veikimo pradžios neleidžia elektrai patekti į mūsų rinką. Pagal dabartinius operatorių sistemos perdavimo susitarimus, tas patekimas į rinką galimas tik per Lietuvą kol kas. Kokia bus ateitis... nespekuliuočiau, kas būtų, jeigu būtų. Čia daugiau klausimas Estijai ir Latvijai. Savo rinką esame apsaugoję“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Dalis iškeltų sąlygų jau įvykdytos

Ž. Vaičiūnas juokauja – jeigu stojant į Europos Sąjungą ar NATO Lietuva susidūrė su kiek daugiau kaip 30 sąlygų, šiuo metu keliamos sąlygos siekia daugiau kaip 400.

Vis dėlto tiek ministras, tiek bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivius Virbickas pabrėžia – Lietuva nepradeda nuo nulio, nes dalis sąlygų jau yra įvykdytos.

„Esminis lūžis įvyko tada, kai labai aiškiai atsirado stipriai išreikštas bendradarbiavimas tarp politikų ir operatorių. Šiame projekte jis labai svarbus. Tuos reikalavimus mes įgyvendinsime. Jų yra 409, tačiau nepradedame nuo nulio – 169 reikalavimus jau traktuoja kaip įvykdytus“, – sako D. Virbickas.

Anot jo, iki 2021 m. numatytas „LitPol Link“ išplėtimo pirmasis etapas, sinchroniniai kompensatoriai. Iki 2022 m. planuojamas vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų stiprinimas (pirmojo etapo pabaiga).

Per 2021–2025 m. numatytos jūrinės jungties „Harmony Link“ statybos, kurioms pasirengimas jau vyksta. Sprendimas dėl investavimo į šią jungtį bus priimtas iki 2020 m. Jungties ilgis sieks apie 450 km.

Vis dėlto D. Virbickas akcentuoja – nereikėtų galvoti, kad jau kitąmet bus imtasi kasti Baltijos jūros dugną. Iki tol būtina atlikti dugno tyrimus ir kitus darbus.

Didžiajai daliai pirmojo etapo gautas finansavimas

„Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis nurodo, kad šiam projektui visos šalys turi bendrą biudžetą, kuris siekia 1,5 mlrd. eurų. Kaip tvirtina R. Štilinis, tikimasi, kad šios sumos neprireiks, nors skaičiuojama, kad ji galėtų padidėti ar sumažėti maždaug 5 proc.

Pirmojo etapo bendras poreikis siekia 432,5 mln. eurų. Šiam etapui buvo skirtas maksimalus 75 proc. finansavimas – 323 mln. eurų.

Antrajam ir trečiajam etapui, kaip skaičiuojama, turėtų prireikti iki 1,075 mlrd. eurų.

„Iš 432 mln. eurų gavome 323 mln. eurų CEF paramos. [...] Tai yra rekordas energetikos elektros sektoriuje. Labai tuo džiaugiamės ir planuojame, kad tiek antras, tiek trečias etapas turės tokį patį finansavimo efektyvumą“, – tvirtina R. Štilinis.

Jo aiškinimu, būtent antrasis etapas pareikalaus didžiausių investicijų, kurios bus susijusios su jūrine jungtimi „Harmony Link: „Skaičiuojame, kad bendros investicijos į „Harmony Link“ gali siekti 850 mln. eurų. [...] Trečiasis etapas išskirtinai susijęs su sinchroniniais kompensatoriais.“

Lietuvai tenka didesnė projekto dalis, bet elektros tarifas dėl to didėti neturėtų

R. Štilinio teigimu, dėl tenkančių darbų, vertinant visas tris Baltijos valstybes, Lietuvai teks didesnioji projekto ir išlaidų dalis – 650 mln. eurų: „Mums daugiausia reikia investuoti, lenkams truputį mažiau. [...] Latviams ir estams lieka tik vidiniai tinklai ir sinchroniniai kompensatoriai.“

Nepaisant to, R. Štilinio tvirtinimu, siekiama, kad elektros tarifas nedidėtų: „Mūsų tikslas – kad nedidėtų tarifas, todėl išdėstome tinkle tuos 650 mln. eurų. [...] Jeigu tarifas dabar – 0,4 ct/kW, tai 2025 m. turėtų išlikti 0,4 ct/kW. [...] Mums padės finansavimo užtikrinimas ir nuosaikus, tvarus investicijų planavimas per tuos 10 metų“

LRT.lt primena, kad praėjusių metų birželio 28-ąją Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija bei Europos Komisijos vadovai Briuselyje pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa. Rugsėjį buvo patvirtintas pasirinktas scenarijus.

Numatoma, kad sinchronizacija turėtų būti įgyvendinta iki 2025 m.

Lietuva priklauso vadinamajam BRELL energetiniam žiedui, kuris jungia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemas.

Baltijos šalių elektros energijos sistemų dažnį centralizuotai valdo dispečerinė iš Maskvos, todėl Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra priklausoma nuo Maskvos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt