Verslas

2019.06.20 10:44

Tyrimo metu – šokiruojanti informacija: per valstybinę įmonę į kalėjimus buvo gabenami mobilieji telefonai

atnaujinta 11.38
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.20 10:44

Teisingumo ministerija ketina reorganizuoti kalinius įdarbinančią ir jiems darbo įgūdžius suteikiančią valstybinę įmonę „Mūsų amatai“, per kurią į kalėjimus patekdavo mobiliųjų telefonų. Paskelbtoje ataskaitoje minimos ir „Mūsų amatai“ proteguotos įmonės, su kuriomis vien 2018 metais buvo sudaryta 500 neskelbiamų apklausų.

Nebuvo laikomasi jokių įstatymų

Trečiadienį Kalėjimų departamente surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Korupcijos prevencijos skyriaus atlikti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ 2018 metais vykdyto viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo patikrinimo rezultatai.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas spaudos konferencijoje teigė, kad Teisingumo ministerija atliko patikrinimą įmonėje „Mūsų amatai“ ir rado aibę pažeidimų.

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo laikomasi beveik jokių įstatymų, (...). Konkursai vykdavo, kaip kas suprasdavo, dažnai neskelbiamos derybos, skaidoma į dalis, kad išvengtų normalių pirkimų, neskelbdavo apie pirkimus, užsiimdavo veikla, kuri nebuvo susijusi su viešaisiais pirkimais, nedeklaruodavo jokių viešųjų ir privačiųjų interesų. Buvo daug ir kitokio pobūdžio pažeidimų. Tai atsispindi mūsų ataskaitoje, kad įmonė dirbo ne pagal įstatymus“, – konstatuoja Ž. Plytnikas.

Jis taip pat teigia, kad yra tiriama, ar keli asmenys nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų, jei paaiškės, kad pažeidė, jie bus priversti pasitraukti iš įmonės.

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl žmonės, kurie galimai pažeidinėjo įstatymus, vis dar dirba įmonėje, nors ataskaitoje aiškiai minimi pažeidimai, Ž. Plytnikas teigia, kad todėl, jog niekas „rimtai nežiūrėjo ir nekontroliavo įmonės“.  

„Nenoriu daug pasakoti, bet yra tam tikrų sąsajų su teisėsauga ir su tam tikrais asmenimis, dėl ko iki šiol nebuvo pradėti tyrimai. Turbūt todėl taip mažai buvo žiūrima į šią įmonę ir ji buvo neliečiama“, – mini Ž. Plytnikas.

Tuo metu Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas teigia, kad įmonės veikla pastaraisiais metais nutolo nuo pagrindinių įmonės tikslų. „Buvo beatodairiškai nueita į pelno siekimą pažeidžiant įstatymus. Tokią situaciją nulėmė vadybinių elementų nebuvimas visose vadovų grandyse“, – pažymi V. Kulikauskas.

Jis teigia, kad yra numatoma įmonės reorganizacija, ketinama ją padaryti viešąja įstaiga. Ateityje numatomas kitoks veiklos modelis, kuris būtų grindžiamas verslo pritraukimu į įkalinimo įstaigas.

„Verslas galėtų ateiti su savo įranga ir savo patirtimi“, – V. Kulikauskas.

Įmonė gabeno telefonus į įkalinimo įstaigas

Ž. Plytnikas teigia, kad įmonės patikrinimo metu buvo rasta šokiruojančios informacijos. Buvo aptikta, kad kalėjimo darbuotojai nelegaliai statė metalinį laivą, nors jo statybos projektas oficialiai dokumentuose niekur nebuvo skelbiamas. Taip pat nustatyta, kad per įmonę į kalėjimo padalinius nuteistiesiems buvo gabenami mobilieji telefonai, o tai yra visiškai nesusiję su įmonės veikla.

Pasiteiravus, kada tikimasi įgyvendinti įmonės reorganizaciją, V. Kulikauskas teigia, kad negali pasakyti, kada, tačiau tai bus bandoma padaryti artimiausiu metu.

„Pagal planą tai ketinama padaryti iki 2020 metų vidurio“, – sako Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vainius Šarmavičius.

V. Kulikauskas taip pat pažymi, kad netikslu sakyti, jog įmonėje mažėja darbuotojų skaičius. „Šiandien įmonėje dirba apie 1300 darbuotojų ir darbuotojų skaičius kasmet joje didėja.“

„Mūsų amatų“ direktoriaus funkcijas atliekantis Gintaras Žandaravičius pabrėžia, kad 2018 metais įmonė patyrė apie 500 mln. eurų siekiančius nuostolius, o šiuo metu ji turi įsipareigojimų už 1,7 mln. eurų.

„Šiuo metu įmonė nutraukinėja sutartis, kurių negalės įvykdyti“, – konstatuoja G. Žandaravičius

Jis teigia, kad įmonės tikslu pastaruoju metu buvo tapęs pelno siekimas, tačiau svarbiau turėtų būti kalinių reintegracija.

„Mūsų tikslas, kad nuteistasis būtų parengiamas išėjimui į laisvę ir išėjęs turėtų pragyvenimo šaltinį ir profesiją“, – mano  G. Žandaravičius.

Buvo proteguojamos įmonės

Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėja Jelena Valentukevičienė teigia, kad viešųjų pirkimų apskaita įmonėje buvo vedama aplaidžiai ir netinkamai.

„Tam tikri duomenys apie viešuosius pirkimus neatitikdavo tikrovės. 2018 metai įmonė buvo deklaravusi, kad įvykdė virš 1mln. eurų siekiančius viešuosius pirkimus, tačiau, kai buvo pasigilinta, kokie tie pirkimai, nebuvo rasta jokių dokumentų. (...). Kyla klausimas, už kokią vertę iš tikrųjų buvo įvykdyta pirkimų“, – mini J. Valentukevičienė.

J. Valentukevičienė taip pat pažymi, kad „Mūsų amatai“ protegavo įmonei patinkančius tiekėjus ir vykdydavo neskelbiamas apklausas iš tam tikrų tiekėjų, nors privalėjo vykdyti viešuosiuos pirkimus. 

„Dėl medienos gaminių kreipdavosi į vienus tiekėjus, dėl metalo gaminių – į kitus. (...). Įvertinus pateiktas paraiškas ir sąskaitas faktūras, buvo nustatyta, kad 304 neskelbiamos apklausos (pirkimų vertė 15 tūkst. 260 eurų) buvo vykdomos su tiekėju „Vilniaus Litagra“, tai yra labai didelis skaičius.

Kitas proteguojamas tiekėjas, su kuriuo buvo vykdomos 109 neskelbiamos apklausos, – „Nemuno baldų prekyba“. Čia bendra įsigytų prekių vertė siekė 121 tūkst. eurų. 53 neskelbiamos apklausos buvo su tiekėju „Deforma“ (pirkimų vertė 20 tūkst. 498 eurai), 34 neskelbiamos apklausos su tiekėju „Urmas“ (pirkimų vertė 9 tūkst. 948 eurai). Čia turėjo būti vykdomi viešieji konkursai, o viskas buvo vykdoma per neskelbiamas apklausas“, – vardija J. Valentukevičienė ir priduria, kad tiek sutarčių buvo sudaryta vien tik per 2018 metus.