Užsitęsęs sausringas laikotarpis padarė nuostolių nemažai daliai Lietuvos žemdirbių. Tiesa, tikėtis kompensacijų iš Europos Komisijos ūkininkai negali, nes Europos Sąjunga (ES) tai laiko draudiminiu įvykiu. Nežinia, ar tam bus rasta lėšų ir iš Lietuvos biudžeto.
Kritulių matuokliai beveik tušti daugelio pietinių rajonų meteorologinėse stotelėse. Štai Trakų rajone, kur nelijo visą mėnesį, – stichinė sausra, ji taip pat užfiksuota Elektrėnų, Varėnos savivaldybėse. Varėna jau anksčiau paskelbė ekstremaliąją situaciją, trečiadienį tai padarė Prienai.
„Pasėliai jau kai kur yra 80 proc. išnykę laukuose. Ūkininkai pildo vėl paraiškas, kad nukentėjo“, – teigia Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė.
Esant ekstremaliajai situacijai ūkininkai gali prašyti kompensacijų, nebūtų taikomos sankcijos už įsipareigojimų neįvykdymą. Todėl žemdirbiai turi užpildyti prašymus, nufotografuoti laukus ir pateikti įvairių institucijų pažymas.
„Norėčiau, kad ne kiekvienas ūkininkas pats eitų prašyti, o ministerijos įsakymu būtų nurodytos teritorijos, remiantis hidrometeorologų pažymomis, kurios teritorijos yra pažeistos stichijos, ir toms teritorijoms būtų skirta parama“, – sako Druskininkų savivaldybės ūkininkas Žydrūnas Nevulis.
„Pasistengsim, kad tas įsakymas būtų. Sankcijos tikrai nebus taikomos, jei bus nustatyta sausros faktai“, – tvirtina žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.
ES sausra laikoma draudiminiu įvykiu, todėl kompensacijų iš Europos Komisijos nebus, jas turi mokėti draudikai. Tačiau šį pavasarį Lietuvoje nuo sausros apsidraudė tik 9 ūkiai, tad daugelis tikisi valstybės paramos. Pasak žemės ūkio viceministro, tai galėtų būti svarstoma greičiausiai rudenį.
„Lietuvoje vyksta diskusijos dėl potencialiai naujos Vyriausybės. Po liepos 12 šis klausimas bus diskutuojamas vėliau, kai bus aišku, kas bus toliau“, – tikina V. Griciūnas.
Už pernai dėl sausros patirtus nuostolius, kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų, jas numatoma pradėti mokėti liepą.
Plačiau – reportaže.
