Verslas

2019.07.03 05:30

Tuberkulioze susirgęs panevėžietis atsidūrė aklavietėje: dirbti negali, gauti išmokos – taip pat

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.03 05:30

Jokios ligos išmokos ir jokios pašalpos, nors dirbti dėl ligos negalima daugiau kaip pusmetį. Su tokia situacija susidūrė Panevėžio rajone gyvenantis Rimantas. Vyras keturis mėnesius mokėsi, kad galėtų susirasti darbą, tačiau nespėjęs išdirbti nė trijų mėnesių buvo paguldytas į ligoninę.

Ligos išmokos negauna dėl trūkstamo darbo stažo

Panevėžio rajone gyvenantis Rimantas LRT.lt pasakojo iš pradžių susirgęs plaučių uždegimu. Vėliau paaiškėjo dar viena diagnozė – tuberkuliozė. Dar gruodžio 11 d. jis gavo biuletenį, o sausio 4 d. buvo paguldytas į ligoninę, kur gydytis teko net keturis mėnesius.

Vyras teigė ligoninėje finansinių sunkumų nepatyręs, nes ten ligoniais, savaime suprantama, buvo rūpinamasi, tačiau išėjus iš ligoninės jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Per tą laiką vyras ne tik negalėjo dirbti, bet ir negavo ligos išmokos.

„Man gydymas dar truks iki apie liepos 7 d. tikrai. Paskui bus tyrimai. Gegužės 7 d. mane išrašė iš ligoninės. Sąžiningai atgulėjau keturis mėnesius, nes tiek priklauso. Po to du mėnesius [gydžiausi] ir dar buvau susitikęs, tai dar vieną mėnesį pridėjo. Kaip suprantu, viskas sprendžiama pagal tyrimus“, – teigė Rimantas.

Jo aiškinimu, ligos išmoka jam nebuvo paskirta, nes per pastaruosius metus jis nebuvo išdirbęs trijų mėnesių. Prieš susirgdamas Rimantas dirbo vienoje įmonėje, bet nespėjo išdirbti trijų mėnesių – pritrūko kelių dienų.

Dar prieš tai jis mokėsi pagal Darbo biržos programą, kad įgytų kvalifikaciją ir galėtų susirasti darbą: „Prieš tai keturis mėnesius mokiausi. Net neėmiau į galvą, nes galvojau, kad ir tas laikas įsiskaičiuoja. Vis tiek gaudavome stipendiją, man dar už kelionę sumokėdavo pagal kilometrus, nes aš iš rajono į Panevėžį važinėjau. Galvojau, kad nebus jokių problemų, bet pasirodo, kad ne.“

Pašalpos negauna, bet dirbti irgi negali

Išėjęs iš ligoninės vyras kelis kartus kreipėsi dėl ligos išmokos, tačiau jam buvo pateikiamas tas pats atsakymas – ligos išmoka negali būti suteikta, nes per pastaruosius metus jis nėra išdirbęs trijų, o per dvejus metus – šešių mėnesių.

Vėliau Rimantas kreipėsi dėl vienkartinės išmokos į savivaldybę, tačiau ir ši nebuvo suteikta: „Parašiau savivaldybei prašymą dėl vienkartinės pašalpos, kad skirtų pinigų. Bet irgi... atėjo laiškas, kad ne. Man įdomu, kaip taip galima... Jeigu dabar pradėsiu nelegaliai dirbti ir kažkas pagaus, bus blogai. Kaip galima šešis mėnesius be jokių pinigų išgyventi? Vis tiek sąskaitos ateina, reikia ir už šiukšlių išvežimą, ir už viską mokėti.“

LRT.lt pašnekovo aiškinimu, pašalpa jam nebuvo skirta, nes oficialiai jis turi namą, žemės ir miško. „Jie atsižvelgė, kad tą žemę galiu kasti ir būti sotus. Nuo balandžio mėnesio kažkur tvarkiausi tuos reikalus Karsakiškio seniūnijoje“, – tvirtino Rimantas.

Vyras teigė jam pateiktų nutarimų neketinantis skųsti, nes gauti paramos jau nebesitiki: „Aš jau nieko ir negausiu, bet pagalvojau, kad gal kitiems. Gal yra žmonių, kurie ir dar ilgiau gali sirgti. Gal, jeigu nieko neturėsi, tai gal kažką ir duoda.“

Pašalpa neskirta dėl turimo nekilnojamojo turto

Panevėžio rajono savivaldybės vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Danutė Pociuvienė LRT.lt patvirtino, kad prašymą dėl vienkartinės išmokos savivaldybė gavo balandžio 19 d., tačiau pašalpa gyventojui nebuvo skirta.

„Pašalpa neskirta dėl smarkiai viršyto turto normatyvo (turi daug daugiau žemės, nei normatyvas nurodo, žemės ūkio technikos, miško). Tačiau tokiais atvejais svarstoma skirti pašalpą išimties tvarka. Tik procesas užsitęsia, nes, pagal patvirtintą skyrimo išimties atvejais tvarką, tai turi svarstyti komisija seniūnijoje, tada – savivaldybės administracija, tada – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pašalpa paprastai skiriama“, – nurodė D. Pociuvienė.

Pirmą kartą kreipusis į savivaldybę D. Pociuvienė LRT.lt informavo, kad pašalpa panevėžiečiui gali būti skirta išimties tvarka, tačiau tuo metu sprendimas dėl tokios pašalpos skyrimo dar nebuvo priimtas.

Vėliau kreipusis į Panevėžio savivaldybės Karsakiškio seniūniją vyriausioji specialistė socialiniam darbui Kristina Pagareckienė LRT.lt patvirtino, kad Rimantui piniginė socialinė parama bus skiriama išimties tvarka, nepaisant to, kad jo turimas turtas viršija normatyvus.

„Socialinė sritis yra pati skaudžiausia mūsų visuomenėje, todėl ypač jautriai reaguojame į įvairius atsitikimus, įvykius ar atvejus, į kuriuos patenka ir mūsų klientai. Viena jų dalis, kaip ir gerbiamo Rimanto atveju, kurių nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą. Tokių klientų turime ir daugiau. Piniginės socialinės paramos skyrimas išimties atvejais taikomas. Gerbiamam Rimantui paskirta socialinė pašalpa“, – komentavo K. Pagareckienė.

Dar vėliau D. Pociuvienė patikslino, kad 2019 m. birželio 28 d. vyko Panevėžio rajono savivaldybės socialinės paramos skyrimo komisijos posėdis, kuriame nuspręsta Rimantui skirti socialinę pašalpą išimties atveju 3 mėnesiams.

D. Pociuvienės aiškinimu, vienkartinė pašalpa gali būti skiriama ypatingais nenumatytais atvejais, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas, leidžiantis savivaldybės administracijos direktoriui skirti vienkartinę pašalpą

Atsidūrus panašioje situacijoje belieka kreiptis į savivaldybę

„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis LRT.lt patvirtino, kad šiuo atveju Rimantui ar panašioje situacijoje atsidūrusiam žmogui socialinio draudimo išmoka nepriklauso, nes per pastaruosius metus jis nėra išdirbęs trijų, o per dvejus metus – šešių mėnesių.

Atsidūrus tokioje situacijoje, teigė S. Jarmalis, žmogui reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių.

S. Jarmalis atkreipė dėmesį, kad reikalingas darbo stažas nebūtinai privalo būti ištisinis. Jis gali susidėti iš kelių laikotarpių, darbo keliose darbovietėse su pertraukomis, bet nurodytas laikas yra būtinas, kad gyventojui būtų mokama ligos išmoka.

„Už pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys ir ji gali būti 62,06–100 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, o nuo trečios nedarbingumo dienos išmoką moka „Sodra“. Ši išmoka sudaro 62,06 proc. vidutinio darbuotojo užmokesčio, buvusio tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį.

Šios pajamos laikomos kompensuojamosiomis pajamomis. Paprasčiau kalbant, jeigu žmogus susirgo birželį, išmoka skaičiuojama pagal vasario, kovo ir balandžio pajamų vidurkį (popieriuje). Išmokos skaičiuojamos nuo kompensuojamųjų pajamų, kurios neviršija dviejų vidutinių darbo užmokesčių“, – sakė S. Jarmalis.

Jis priminė, jog, norint gauti išmoką, reikia kreiptis į gydytoją, kad išrašytų elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Prisijungęs prie „Sodros“ paskyros ar apsilankęs skyriuje gyventojas turi pateikti prašymą ligos išmokai gauti. Galima pateikti neterminuotą prašymą, tada sergant ateityje prašymų gauti išmoką teikti nebereikės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt