Verslas

2019.06.18 15:55

Miškų savininkams gresia naujas mokestis: ministerija įvardijo, kam pavyktų jo išvengti

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.06.18 15:55

Miško gynėjai Lietuvoje sunerimo, kad Vyriausybė žada apmokestinti tuos miško savininkus, kurie turi bent vieną hektarą miško, jį saugo ir nevykdo ūkinės veiklos arba, kitaip tariant, nekerta miško. „Aš netikėjau, kad jie bandys šią nesąmonę įgyvendinti“, – LRT RADIJUI sako iniciatyvos „Gyvas miškas“ lyderis Andrejus Gaidamavičius.

A. Gaidamavičiaus teigimu, apie šį apmokestinimą Aplinkos ministerijoje kalbama jau nuo 2017-ųjų metų. Pasak jo, tokia idėja atsispindėjo Vyriausybės veiklos įgyvendinimo plane, nors pačioje Vyriausybės programoje, už kurią balsavo Seimas, jos nebuvo.

„Aš netikėjau, kad jie bandys šią nesąmonę įgyvendinti ir kai pamačiau įstatymo projektą, aišku, patį pirminį variantą, kuris buvo svarstomas ministerijos viduje tarp atskirų institucijų, supratau, kad reikia šį dalyką stabdyti dabar“, – pasakoja A. Gaidamavičius.

Pašnekovo aiškinimu, Aplinkos ministerijos paruoštoje prezentacijoje buvo numatyta, kad šis mokestis yra skirtas medienos rinkos privačiuose miškuose suaktyvinimui.

„Šis mokestis buvo skirtas paskatinti kirsti privačius miškus, konsoliduoti privačių miškų žemę ir ją parduoti“, – komentuoja A. Gaidamavičius.

Nuo 2015 metų miško savininkai moka privalomąjį penkių procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką.

Paklausta, ar tebėra svarstymų rinkti penkių procentų mokestį nuo potencialios miško vertės, Aplinkos apsaugos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė atsako, kad toks projektas egzistuoja, tačiau nėra registruotas – tai tik darbinis Aplinkos ministerijos siūlymas.

Nors minėtų svarstymų yra, viceministrės teigimu, bijoti nereikėtų, nes ne visi miškai bus apmokestinti.

„Nuo mokesčių bus atleisti nacionaliniuose parkuose esantys privatūs miškai, taip pat privačiuose miškuose esančių jaunuolynų savininkai, mažiausių miško valdų iki vieno hektaro ir tie savininkai, kurie yra raštiškai įsipareigoję nekirsti miško“, – LRT RADIJUI sako R. Vaitkevičiūtė.

Kaip teigia pašnekovė, neatitikę šių kriterijų miško savininkai turės mokėti mokestį. Pašnekovė sako, kad tie, kurie įsipareigos nekirsti, saugos vadinamąją Sengirę. Viceministrė teigia palaikanti privačių miškų, kuriuose nebūtų vykdoma jokia veikla, idėją.

„Mes tokias iniciatyvas remiame, nes yra įvairių pasisakymų ir projektas yra labai žalias. Lauksime pastabų iš visuomenės, į kurias ministerija atsižvelgs“, – tikina R. Vaitkevičiūtė.

Viceministrės aiškinimu, yra nemažai miškų, kurių valdos nėra tvarkomos, esą dėl netaikomų mokesčių savininkai nėra suinteresuoti rūpintis savo nuosavybe.

„Miškus reikėtų tvarkyti ir prižiūrėti, nes kitu atveju gali atsirasti kenkėjų ir pan.“, – aiškina R. Vaitkevičiūtė.

Miškų turėtojus, įsipareigojančius nekirsti medžių, A. Gaidamavičius vertina palankiai, tačiau pašnekovas dvejoja dėl šio mokesčio paskirties.

„Jeigu mokestis nebus nukreiptas į miškų kirtimo skatinimą – valio. Iki tol viskas buvo perrašyta iš Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, kur buvo tiesiog iškelta idėja grąžinti privačių miškų medieną į medienos pramonę“, – teigia pašnekovas.

A. Gaidamavičiaus manymu, Valstybinių miškų urėdija Lietuvos miškus saugo nepakankamai. Anot jo, šiandien didžiausi miško sergėtojai yra smulkaus miško savininkai.

„Tie, kurie iš tėvų paveldėjo žemę ir nori ją palikti savo vaikams arba tie, kurie nusipirko gražią sodybą regioniniame parke ir turi nedidelį miško plotelį pasigrožėjimui, vieninteliai rūpinasi miško išsaugojimu“, – tvirtina pašnekovas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt