Pusmetis po mokesčių reformos, o jau pradėta kalbėti, kad ją reikia tobulinti. Kaip ir kiek – dėl darbo valdančiojoje koalicijoje besiderančių partijų nuomonės kol kas nesutampa. Tačiau dabartinis mokesčių sistemos progresyvumas kliūva išrinktajam prezidentui. Gitano Nausėdos siūlymas – didesni tarifai platesnei žmonių grupei ir visoms pajamoms, ne tik darbo.
„Skaniausi Lietuvoje pomidorai, agurkai ir braškės“, – taip apie savo auginamas gėrybes sako Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška. Kol daržovės sirpo jo šiltnamyje, dėl valdančiosios koalicijos sudarymo besiderančios keturios partijos aiškinosi, kiek suderinami jų norai mokesčių ir kitais piniginiais klausimais.
„Tvarkiečių“ pateiktame meniu, be kita ko, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šviežiems vaisiams ir daržovėms. Tai esą palengvintų vietinių ūkininkų konkuravimą su lenkais ir latviais. Bet „valstiečiai“ suskaičiavo: biudžetui lengvata atsietų, anot Ramūno Karbauskio, beveik 50 mln. eurų, ir kol kas ją atmetė. Tai nuvylė ūkininką A. Jušką.
„Būtų labai gera mums paskata ir apskritai atpigtų Lietuvoje visos daržovės, vienareikšmiškai“, – mano jis.
„Valstiečiai“ sako pasiruošę kalbėti apie pajamų apmokestinimo keitimą, esą kad atsirastų daugiau socialinio teisingumo.
„Labai gerai, kad derybų metu siūlomi pakeitimai, mes turim patobulinti mūsų mokesčių reformą“, – LRT TELEVIZIJAI sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
Tačiau „socialdarbiečių“ noras įvesti dar vieną pajamų mokesčio tarifą, kurį mokėtų turtingiausi gyventojai, „valstiečiams“ neįtinka. 32 proc. nuo darbo pajamų esą mokėtų saujelė žmonių, pliusas į biudžetą – 4 mln., o investuotojų išbaidymas didelis.
„Turtingesnis tas, kuris daugiau dirba. O kuris daugiau dirba, kodėl turėtų daugiau mokėt?“ – klausia ūkininkas A. Juška.
Ekonomistai taip pat ir prieš PVM lengvatas, ir prieš naujus tarifus.
„Tarifų skaičius nėra tiesiogiai proporcingas progresyvumui visos sistemos. Manau, kad maksimaliai dabartiniame kontekste Lietuvai reikėtų turėti du tarifus, plius neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir nekomplikuoti sistemos su 5–6 tarifais“, – mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Dėl NPD anot T. Tomilino, nėra prieštaraujančių partijų – kitąmet jis didėja. Nesiginčyta ir dėl vaiko pinigų, jie irgi išaugs. Tik Lenkų rinkimų akcija sumą siūlo didinti labiau, valstiečiai skaičiuoja, kad išeis kukliau.
Išrinktasis prezidentas G. Nausėda siūlo svarstyti pristabdyti spartų NPD didinimą visiems.
„Galima būtų kalbėti apie tolesnį vaiko pinigų sumos didinimą, bet siūlyčiau vis dėlto neapsiriboti siaurai įvertinti galimybes palengvinti dirbančių tėvų padėtį ne tik tai per tiesiogines išmokas, bet ir per diskusiją dėl galimo NPD diferencijavimo pagal vaikų skaičių“, – teigia išrinktasis prezidentas.
Ekonomistai G. Nausėdai sako: teisingiausias NPD skyrimas būtų pagal tėvų pajamas, gautų tie, kam tikrai reikia. Bet ekonomistai palaiko kitą išriktojo prezidento idėją labiau apmokestinti visas pajamas.
„Pirmiausia, apie ką mes turime kalbėti, tai mažinti tą pajamų ribą, nuo kurios įsigalioja aukštesnis pajamų mokesčio tarifas. Ir grįžti prie principo, kad pajamų skirtingi tarifai būtų taikomi ne pajamoms pagal kilmę, o pajamoms pagal dydį. Kitaip tariant, kad daugiau prie valstybės reikalų prisidėtų tie, kurie ir uždirba daugiau. Ir ne tiek svarbu, iš kokių šaltinių jie uždirba“, – dėsto G. Nausėda.
„Visos pajamos ir šiuo metu apmokestinamos, tik jos yra apmokestinamos nevienodai. Tai čia, matyt, būtų prasmės kalbėti apie tai, kad pajamas nepriklausomai nuo jų šaltinio reikėtų viską sukonsolidavus. Vienas labai svarbus dalykas, kad tai palengvintų ir administracinę naštą, nes šiuo metu mokesčių inspekcijai surinkti, kiek kokių pajamų gauta, kokios jos ten pagal kokį tarifą apmokestinamos, yra pakankamai sunkus darbas“, – supažindina Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
Išrinktasis prezidentas žada būti aktyvus su savais siūlymais. Formuojama valdančioji dauguma galutinai susitarti numato, sulaukusi iš atostogų pirmadienį grįžtančio premjero.
Anykščių rajono ūkininkas A. Juška sako – nespėji įsidirbti pagal naujus teisės aktus, o jie vėl keičiami. Ekonomistų teigimu, kaip bebūtų, bet praėjus pusmečiui vėl brandinti mokesčių pakeitimus nėra normalu. Kitose šalyse apie tokius esą diskutuojama metus ar dvejus, ir tik tada imamasi.
