Verslas

2019.06.16 12:21

Sausra laukuose: blogiausia bulvėms ir salotoms, grūdininkai – ramesni

dirbamų plotų mažinti kol kas neplanuoja
Erika Alonderytė, BNS2019.06.16 12:21

Lietuvoje nesitraukiant karščiams, dėl to kenčia ir žemdirbiai, tačiau dirbamų plotų mažinti dėl sausros jie kol kas neplanuoja. Iš daržovių blogiausia padėtis – bulvėms ir salotoms, tuo metu grūdininkai sako, kad juos gelbsti pasėti didesni nei pernai žieminių kultūrų plotai, kurie yra atsparesni sausroms.

Vilkaviškio rajone Ramoniškių kaime įsikūrusiame Valuckų ūkyje, 1000 hektarų teritorijoje kasmet sodinamos bulvės, rapsai, kviečiai, grikiai, ankštiniai augalai. Ūkio savininkė Alvytė Valuckienė sako, kad šis laikotarpis sudėtingiausias bulvėms.

„Ne visur turime laistymo sistemas, buvo smėlio audros. Mums keletą kartų nupustė, liko tik gumbai, aplink nebuvo žemės, kentėjo sudygus bulvė, vargo“, – BNS sakė A. Valuckienė.

„Kur buvo laistoma, situacija buvo kitokia, bet kur nelaistoma, (...) labai sudėtinga, vėluoja su augimu“, – pridūrė ji. 

Pasak A. Valuckienės, dėl orų kenčia ir grūdai, todėl manoma, kad jų kokybė suprastės – bus smulkesni ir nesieks aukštos klasės. Nuo to priklausys ir kaina. Be to, pasak A. Valuckienės, grūdo kokybę blogina ir kenkėjai, kurių šiemet laukuose – ypač daug. 

Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad šiemet grūdų derlius neturėtų mažėti, nes ūkininkai pernai rudenį dėl palankaus sėjos meto prisėjo daugiau žieminių kultūrų, kurios sausroms atsparesnės, nei vasariniai augalai. 

„Žieminės kultūros sausrai gerokai atsparesnės, būna augalas gerokai išaugęs, pasiruošęs. Sudėtingiau su tais, kurie sausros metu turi išdygti, pavyzdžiui, vasariniai miežiai, vasariniai kviečiai. Šios kultūros kenčia labiausiai“, – BNS sakė I. Jankauskas. 

„Šiemet žieminių kviečių plotai gerokai didesni ir tas atsparumas sausrai bus geresnis, nei pernai. Bet aišku, tai dar priklauso ir nuo regionų, nes pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje padėtis tragiška“, – pridūrė jis. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė teigia, kad karščiai labai paveikė „Icebergo“ bei „Romano“ salotas, todėl jų derlius neabejotinai mažės.

„Jos šiaip yra auginamos vėsesnėse temperatūrose, pietinės šalys jų jau kaip ir nebegali auginti. Jeigu taip ir toliau tęsis, tai ir mes nebegalėsim. Turėjome galimybę jų išauginti ne tik savo rinkai, bet ir eksportui, o dabar jau tik žiūrėkim, kad savo rinkai užtektų“, – BNS sakė ji. 

Žemdirbiai plotų nemažina, bandys prisitaikyti

Nors oro sąlygos ir apsunkina žemdirbystę, vis dėlto mažinti dirbamų plotų neskubama. Pasak ūkininkų, teks atsirinkti pasėlių rūšis, kurios labiau tinkamos karštiems ir sausiems orams, didinti laistymo pajėgumus. 

„Per 20 metų prekiniai ūkiai buvo atsirinkę veisles, kurios tiko mūsų sąlygoms, tačiau vėl laukia ilgas kelias atsirinkti tinkamiausias veisles. Kitas dalykas – didinti laistymo pajėgumus, juos tobulinti. Gelbėtų ir išmanioji melioracija, tačiau tai reikalauja daug investicijų“, – sakė Z. Cironkienė. 

„Vienas kitas ūkis yra atsisakęs daržininkystės, bulvininkystės, ir lieka tik prie grūdininkystės, nes tai yra lengviau. Bet jei jie išeina, kažkas kitas padidina plotus. Tie, kurie pasilieka ir investuoja į daržininkystę, jie nenustos auginti, tačiau turės pergalvoti visas savo technologijas. (...) Ūkių laukia didelės investicijos prisitaikyti prie gamtos sąlygų“, – pridūrė ji.  

Grūdų augintojų atstovas taip pat sako, kad svarstomos priemonės, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, be to, stengiamasi sėti kuo daugiau žieminių kultūrų. 

„Pasikeitimų pasėlių struktūroje pastebėti dar neteko, turbūt tam reikia ilgesnio laiko. Tiesiog žemdirbiai žino tas kultūras, kurios jiems tinka, kurios pelningos. Manau, šioje vietoje pasikeitimų greit nebus“, – sakė I. Jankauskas.