Verslas

2019.06.15 17:41

Užsienio žiniasklaida giria Lietuvą: ši šalis rengiasi nustebinti pasaulį

LRT.lt2019.06.15 17:41

Net jei ir nesilankėte Lietuvoje arba nesate daug apie ją girdėję, ši nedidelė Baltijos šalis, turinti 2,9 mln. gyventojų, artimoje ateityje nustebins pasaulį, rašo „Helsinki Times“.

Šiuo metu Lietuva yra turbūt drąsiausia ir sparčiausiai progresuojanti Baltijos šalis. Galinti pasidžiaugti jauna darbo jėga ir klestinčiu startuolių sektoriumi, šalis tampa vis modernesnė ir sparčiai ekonomiškai vystosi. 

Tai patvirtina ir trečią kartą šalies sostinėje surengtas startuolių renginys „Startup Fair“. Vilniuje Gegužės 29–30 d. vykęs renginys pritraukė daugiau nei 2,5 tūkst. dalyvių. Pasiklausyti pranešėjų ir diskusijų, susitikti akis į akį ir sudaryti sandorius ten rinkosi startuoliai ir investuotojai tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų pasaulio šalių.

Renginys prasidėjo keturių sėkmingiausių Lietuvos startuolių įkūrėjų diskusija. „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė kalbino „TransferGo“ įkūrėją Daumantą Dvilinską, „Trafi“ įkūrėją Martyną Gudonavičių, „Tensonet“ įkūrėją Tomą Okmaną ir „Oberlo“ įkūrėją Andrių Šlimą. 

Pašnekovai atvirai dalijosi savo sėkmėmis ir nesėkmėmis, susirinkusiems klausytojams žarstė vertingus patarimus.

„Trafi“ yra mobilioji programėlė, kurioje galima rasti informaciją apie visą miesto viešąjį transportą. „Tensonet“ yra VPN ir skaitmeninių paslaugų kompanija, visame pasaulyje turinti 12 tūkst. serverių ir daugiau nei 650 darbuotojų. „Oberlo“ yra elektroninių parduotuvių paslaugų įmonė, kurią 2017 m. įsigijo „Shopify“.

2012 m. įsteigta „fintech“ įmonė „TransferGo“ yra veikiausiai sėkmingiausias startuolis Lietuvoje. Tai – skaitmeninė pinigų pervedimo platforma, kuri suteikia galimybę atlikti tarptautinius pinigų pervedimus, iš tiesų nepervedant paties siuntėjo pinigų į kitą šalį. 

Šiuo metu kompanija savo veiklą vysto 47 šalyse. Jos biurai įsikūrę Londone, Vilniuje, Berlyne, Varšuvoje ir Stambule.  Kompanijos duomenimis, ji turi 833 tūkst. vartotojų ir kasdien pritraukia daugiau nei tūkstantį naujų klientų. Praėjusiais metais  B serijos finansavimo etape  kompanija surinko daugiau nei 15,5 mln. eurų. 

„Fintech“ sektoriui Lietuvos valdžia skiria išties daug dėmesio ir stengiasi paversti šalį „fintech“ įmonių centru. Lietuva yra pirmoji ES šalis, įgyvendinusi naująją bankų direktyvą ir palyginti lengvai išduodanti banko licencijas kompanijoms, turinčioms milijono eurų kapitalą.  

Lietuvoje įsikūrusios daugiau kaip 170 „fintech“ įmonių. Jų vystimąsi paskatino Lietuvos banko pradėta vykdyti „smėlio dėžės“ (angl. sandbox) iniciatyva, „fintech“ įmonėms užtikrinanti palankią reglamentavimo aplinką išbandant savo paslaugas ir produktus.

Lietuvos bankas taip pat ėmė taikyti blokų grandinės „smėlio dėžės“ (angl. blokchain sandbox) metodą. Komercinių Lietuvos bankų pradėta vykdyti atvirosios bankininkystės „smėlio dėžės“ (angl. open banking sandbox) iniciatyva suteikia trečiosioms šalims galimybę diegti naujoves bankininkystės sektoriuje. „Smėlio dėžės“ metodas taikomas ir energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriuose.

Keliaujant po Vilnių tampa akivaizdu, kad šalis yra atvira naujoms technologijoms ir startuoliams. Transporto startuolis „Citybee“ vos vienoje mobiliojoje programėlėje siūlo kelionėms po miestą išsinuomoti automobilį, dviratį ar elektrinį paspirtuką.  Praėjusiais metais iš „Modus Group“ sulaukusi 110 mln. eurų, šiuo metu „Citybee“ vertinama 300 mln. eurų.

Šalyje pasiekiamos „Uber“, „Taxify“ ir „Yandex“ paslaugos, gerai išvystytas viešasis transportas. Lietuva traukia žemomis kainomis ir puikia paslaugų bei maisto kokybe. Tam tikrose geografinėse vietovėse tiesiogines užsienio įmonių investicijas pritraukusioms įmonėms siūloma dešimtmetį nemokėti mokesčių.

Lietuvoje ne tik gausu išsilavinusių įvairių sričių darbuotojų. Šalis taip pat gali pasiūlyti konkurencingą kainą rengiant tyrimų ir plėtros centrus. Pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros centras, kuriame dirba 55 darbuotojai, Lietuvoje per mėnesį kainuotų 64,777 tūkst. eurų. Tuo tarpu toks pat centras su tiek pat darbuotojų Suomijoje kainuotų 224,556 tūkst. eurų, o Vokietijoje – dar daugiau. Tyrimų ir plėtros centrų rengimo išlaidos iš pajamų atskaitomos tris kartus, o pelno mokestis gali būti sumažintas iki 50 procentų.

Norint palengvinti žmonių keliones ir paskatinti kompanijas rengti savo būstines Lietuvoje, oro linijų bendrovė „LOT“ pradėjo vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą. 

Oxipit

Medicininių nuotraukų analizės įmonei „Oxipit“ dar nėra nė dviejų metų, o ji jau gavo CE ženklo sertifikatą už krūtinės ląstos rentgeno analizės algoritmą, 94 procentų tikslumu atpažįstantį patologinius pakitimus.

Viskas prasidėjo programinės įrangos kūrėjų renginyje, vadinamajame hakatone, kuriame kartu su dar pora dirbtinio intelekto (DI) specialistų mentoriavio įmonės įkūrėjas Gediminas Pekšys. Ten jie sutiko įmonės bendraįkūrėją, gydytoją ir radiologijos rezidentą Naglį Ramanauską. Komanda norėjo imtis naujovių, susijusių su medicina, todėl nusprendė patobulinti rentgeno nuotraukų tyrimą pasinaudodami DI ir atvaizdo atpažinimo galimybėmis.

G. Pekšys studijavo matematiką Kembridžo universitete, vėliau septynerius metus dirbo duomenų mokslo ir programų inžinerijos srityse. 2017 m. jo komanda laimėjo didžiausią „Computer Vision“ konkursą. 

Nors lengva nebuvo, komandai pavyko gauti rentgeno nuotraukų duomenis. „Situacija lengvėja, kadangi neseniai gavome anoniminių duomenų rinkinius, – kalbėjo G. Pekšys. Šiuo metu šis metodas išbandomas Lietuvos ligoninėse. – Dabar stengiamės įrodyti, ką galima padaryti pasitelkiant DI, o vėliau galvosime apie pajamas.“

Rentgeno nuotraukų analizės lauke gausu įmonių ir daug didesnių bei mažesnių konkurentų iš viso pasaulio. Tačiau G. Pekšys dėl to nesijaudina. „Vienas iš pavyzdžių – diabetinė retinopatija, ties kuria dirbo „Google“, bet vėliau atidavė savo idėją smulkesnėms įmonėms. Mažiems startuoliams daug legviau sparčiai judėti.“

Kompanija sulaukė ES tyrimų finansavimo, o dabar pradeda ruoštis naujam finansavimo etapui.

CasZyme 

„CasZyme“ investicijų neprireikė, nes kompanija savo veiklą pradėjo sparčiai ir sėkmingai. Jos įkūrėjas – profesorius Virginijus Šikšnys. „CasZyme“ yra genų inžinerijos kompanija, dirbanti su CRISPR technologija. Įmonės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas prof. V. Šikšnys yra CRISPR-Cas genų redagavimo tyrimų pradininkas ir pirmasis pademonstravo, kad CRISPR-Cas9 gali būti naudojama atskiriant DNR ląsteles.

„Mūsų strategija yra būti intelektinės nuosavybės bendrasavininkais ir pritaikyti ją kitose industrijose. Pavyzdžiui, žmonėms sukurtas sprendimas gali būti pritaikytas biotechnologijų industrijoje, kur nėra tiesioginės konkurencijos ir galima gauti abipusės naudos. Taip veikia CRISPR industrija – dalijamasi intelektinės nuosavybės teisėmis, todėl visa pramonė vystosi daug greičiau“, – kalbėjo įmonės direktorė Monika Kavaliauskė.

„CasZyme“ dirba su tokiomis kompanijomis kaip „Dupont“ ir žemės ūkio milžine „Corteva“, kuri atsiskyrė nuo „Dupont“ ir augina genetiškai modifikuotus augalus.
ChangeMakers’On

Viena iš Lietuvos socialinio verslo asociacijos įkūrėjų Simona Šimulytė įmonės „ChangeMakers’On“ veiklą pradėjo neturėdama jokio finansavimo. Abiejų organizacijų dėmesio centre – socialinė verslo įtaka. Kalbėdama startuolių mugėje „Tech4Impact“, S. Šimulytė pažymėjo techologijų svarbą sprendžiant svarbias socialines problemas.

Lietuvos socialinio verslo asociacija yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – įkvėpti startuolius daryti įtaką ir kurti naujus socialinius verslus.