Verslas

2019.06.16 07:00

Žmogus, dešimtmetį dirbęs „Tesla“: kaip jam pavyko ten patekti ir ką reiškia dirbti su Elonu Musku

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.06.16 07:00

Vienos inovatyviausių pasaulio kompanijų „Tesla“ verslo vystymo vadovas Peteris Bardenflethas-Hansenas išskirtiniame interviu LRT.lt atskleidė, kaip atrodo didžiulės korporacijos darbo diena, kodėl žmonės nori prabangių automobilių ir kodėl jis nesugebėjo pabaigti studijų. 

P. Bardenflethas-Hansenas 2010 metais studijavo teisę Kopenhagos universitete, kai netikėtai gavo pasiūlymą prisijungti prie „Teslos“ komandos. Peteris rinkosi, ar baigti pradėtas studijas, ar priimti labai viliojantį pasiūlymą. Pasirinko darbą. Ir per devynerius metus sugebėjo „Teslos“ automobilių pardavimą padidinti nuo 500 iki daugiau nei 150 tūkst. vienetų.

Prieš mėnesį postą palikęs buvęs „Teslos“ verslo plėtros vadovas sako, kad pradėti dirbti įmonėje buvo antras geriausias sprendimas jo gyvenime. Pirmasis – vesti gyvenimo meilę. Dėl šeimos verslo gigantas buvo priverstas palikti įmonę po 9 metų darbo joje.

Lietuvoje viešintis vadovas inovacijų festivalyje „Innovation Drift 2019“ išskirtiniame interviu LRT.lt atskleidė darbo užkulisius. 

– Pone Hansenai, beveik 10 metų dirbote „Teslos“ verslo vystymo vadovu. Visą dieną buvote apsuptas „Teslos“ automobilių, o kokį automobilį vairuojate jūs?

– Kaip ir pridera, vairuoju „Tesla model 3“ automobilį. Prieš tau turėjau du „Tesla S“ modelius.

– Kuris jūsų mėgstamiausias?

– Sunku pasakyti, dabar mėgaujuosi „Tesla 3“ modeliu.

– Šiais laikais visuomenė automobiliui skiria labai daug dėmesio. Tai ne tik susisiekimo priemonė, jis rodo ir mūsų statusą, gyvenimo būdą. Kaip manote, kodėl tiek daug dėmesio skiriame automobiliams?

– Manau, kad visa tai prasidėjo dar labai seniai. Daugeliui iš mūsų automobilis yra antras pagal brangumą pirkinys gyvenime. Pirmasis, žinoma, yra būstas. Kadangi automobilis yra brangus pirkinys, mes norime visuomenei parodyti, ko esame verti. Visa tai prasidėjo ne dabar, o žymiai anksčiau.

Kai kurie turi galimybę įsigyti prabangius namus ar vilą, tačiau jie perka ir prabangų automobilį, nes taip lengviau parodyti savo statusą. Tačiau matau ir tokių atvejų, kada žmonės gyvena labai kukliai, tačiau vis tiek perka prabangų automobilį, kuris ne jų kišenei.

Vis dėlto manau, kad toks konceptas po truputį keičiasi ir vadinamoji tūkstantmečio karta (angl. millennials) nebeskiria automobiliui tiek dėmesio. Manau, kad automobilio turėjimo sąvoka taip pat keisis. Ateityje žmonės nebematys poreikio turėti vairuotojo pažymėjimą. Autonominiai automobiliai jus nuveš iš taško A į tašką B.

Pastebiu, jog jaunimui daug labiau rūpi gamtos apsaugos klausimai ir kaip individualiai galime prisidėti prie to, kad globalinis atšilimas ir kitų su gamtos apsauga susijusių problemų mažėtų. Vienas iš būdų tai padaryti – važinėti elektromobiliais.

Taip pat matome dar vieną naują tendenciją – dalijimąsi automobiliu. Kiekvienas individas automobilį naudoja tik 10 proc. viso savo laiko. Dalijimasis automobiliu ir autonominiai automobiliai gali užtikrinti, kad transporto priemonė būtų naudojama 100 proc.

– Minėjote, kad Norvegijoje kas antras automobilis yra elektromobilis. Nors „Tesla“ yra gaminama JAV, rodos, europiečiai elektromobilius myli daug labiau nei amerikiečiai. Europoje taip pat yra griežtesni emisijų standartai. Ar neatrodo, kad egzistuoja ryškių kultūrinių skirtumų tarp automobilių savininkų JAV ir Europoje?

– Amerikoje yra labai daug skirtingų regionų, kuriuose tradicijos skiriasi. Pavyzdžiui, jei kalbame apie Niujorką, Kaliforniją, Oregoną, šios valstijos turi aplinkai draugiškesnes automobilių reguliavimo taisykles. Šiose valstijose taip pat pamatysi daug elektromobilių.

JAV vis dar išlieka pagrindine „Teslos“ rinka automobilių pramonėje. Tačiau šalyje taip pat daug „benzingalvių“, kurie nori turėti galingą ir aplinką teršiantį automobilį. Prie to prisideda ir dabartinė JAV valdžia, kuriai daug mažiau rūpi su aplinkosauga susiję dalykai. Tačiau tikiu, kad tas pokytis ateis.

Atsakant į jūsų klausimą, taip, dauguma Europos valstybių yra visa galva aukščiau už JAV, jei kalbame apie ekologiją.

– Minėjote, kad JAV vis dar išlieka pagrindine „Teslos“ automobilių rinka.  Ar nemanote, kad Europoje nėra tinkamos infrastruktūros važinėti su „Tesla“? Rytų Europoje sunkiai rasi „Teslos“ kroviklį (angl. supercharger). Lietuvoje jo taip pat nėra. Galbūt reikia geresnės infrastruktūros ir žmonės elektromobilius pirks labiau?

– Norėčiau, kad daugiau kalbėtume ne tik apie „Teslos“ kroviklius, bet ir apie visą elektromobilių infrastruktūrą. Kalbant apie elektromobilių krovimą, verta atkreipti dėmesį, kad Baltijos šalyse yra pakankamai gera infrastruktūra. Turite daug DC tipo įkroviklių. Matome, kad įmonės pradėjo gaminti kroviklius, kurie tinka įvairiems automobiliams, ne tik „Tesloms“. 

Atsakydamas į jūsų klausimą, kada galite tikėtis „Teslos“ kroviklių Lietuvoje, galiu pabrėžti, jog žinau, kad įmonė yra numačiusi turėti kroviklių tinklą, kuris sujungs Šiaurės Europos šalis su Lenkija. Visos trys Baltijos šalys taip pat yra šiame koridoriuje, todėl galite būti tikri, kad kroviklių Lietuvoje atsiras jau artimiausiu metu.

– Kaip manote, koks yra „Teslos“ didžiausias iššūkis, siekiant įtikinti vartotojus, kad elektromobilis yra geriausias pasirinkimas?

– Manau, kad atsakymas slypi įmonių veiksmuose. Vis daugiau automobilių gamintojų sugeba pagaminti pigesnių elektromobilių, kuriuos gyventojai gali įsigyti. Mažesnė kaina turėtų vartotoją paskatinti rinktis elektromobilį.

– Žmonės, kurie pažįsta Eloną Muską teigia, kad jis yra labai protingas. Jums teko su juo dirbti. Ar jis tikrai toks protingas?

–Taip, jis yra labai labai protingas. Sakyčiau, kad jis yra protingiausias žmogus, kokį man yra tekę gyvenime sutikti.

– Sakoma, kad E. Muskas ne tik vadovauja įmonei, bet ir dalyvauja technologijų kūrime kaip inžinierius. Kaip manote, kas jis: įmonės vadovas ar inžinierius?

– Galiu pasakyti, kad jis yra vienas žmogus, atliekantis du vaidmenis. Tačiau jei reikėtų pasirinkti, sakyčiau, kad jis yra inžinierius.

– „Tesla“ gamina elektromobilius, o praėjusiais metais pristatė ir sunkvežimį. Ar įmonė turi ambiciją pradėti gaminti kitas elektrines transporto priemones. Pavyzdžiui, motociklus ar lėktuvus?

– Dešimt metų dirbau kompanijoje ir tokių planų neturėjome. Nežinau, ar Elonas Muskas kada nors turėjo motociklo avariją, tačiau tikrai žinau, kad jis jų nemėgsta, todėl „Tesla“ ir negamina motociklų.

Tačiau baterijos, kurias gamina įmonė, yra naudojamos ne tik paprastiems, bet ir tolimųjų reisų automobiliams. Kai kas baterijas naudoja ir autobusuose, tai pat ir motocikluose.

Aš pats esu vieno iš startuolių Danijoje, kurie gamina elektrinius motociklus, komandoje. Elektrinių motociklų ateityje daugės.

– E. Muskas yra pasakęs, kad įmonės pelnas nėra tai, kas jį motyvuoja kurti automobilius. Jį motyvuoja galimybė kurti automobilius, kurie yra draugiški aplinkai. Koks buvo jūsų tikslas, kai vadovavote „Teslai“? Juk kiekvienos įmonės vadovo tikslas yra pelnas, tačiau panašu, kad E. Muskas turėjo kitokią viziją, ar jums dėl to nebuvo sunku dirbti?

– Nėra lengva dirbti, kada pinigai, kuriuos gauni už parduotus automobilius, yra naudojami tolimesniems tyrimams ir naujų produktų kūrimui, o rinkodarai yra nieko neskiriama.

Iš susitikimų su E. Musku žinau, kad pinigai nėra tai, kas jį motyvuoja. Tačiau jis supranta, jog norėdamas, kad „Tesla“ išgyventų, privalai priimti protingus sprendimus, kitaip bankrutuosi. Turi kurti inovatyvų produktą, kuris yra draugiškas aplinkai, tačiau tuo pačiu metu reikia užtikrinti, kad įmonė turės pakankamai lėšų tam produktui sukurti.

– Buvote pristatytas kaip asmuo, kuris sugebėjo „Teslos“ pardavimus padidinti nuo 500 automobilių per metus iki daugiau nei 150 tūkstančių. Rodos, pardavimų skaičius augo eksponentiškai. Ar tai buvo atsitiktinumas, ar labai sunkaus darbo rezultatas? Kokia šio šuolio priežastis?

– Visų pirma, nenoriu prisiimti šių laurų ir turiu pasakyti, kad tai buvo visos komandos nuopelnas. Mums tą pavyko pasiekti, nes visa komanda tikėjo tuo, ką daro.

Pradėjome nuo 500 automobilių. To net negaliu pavadinti lašeliu jūroje. Kiekvienais metais mes dvigubinome pardavimus. Nuo 500 iki 1 tūkst. automobilių, tuomet iki 2 tūkst., tada iki 4 tūkst. ir taip toliau. Per devynerius įmonės valdymo metus sugebėjome pardavimus kiekvienais metais padidinti dvigubai. Žinoma, dabar pasiekėme ribą, kai augimo kreivė nebėra tokia stati, šiais metais „Tesla“ turėtų pagaminti apie 370 tūkst. automobilių. 2020 m. „Tesla“ planuoja pagaminti 700 tūkst. automobilių. Tačiau aš netikiu, kad įmonė pasieks šiuos skaičius, ir realiau būtų kalbėti apie 500 tūkst. automobilių.

Noriu pridurti, kad, mano žiniomis, pasaulyje neegzistuoja jokia kita automobilių gamintoja, kuri taip sparčiai sugebėjo padidinti automobilių pardavimus.

– Nors „Teslos“ pardavimai labai sparčiai auga, įmonė per 15 metų turėjo tik vieną pelningą ketvirtį. Pirmas šių metų ketvirtis buvo labai sudėtingas. Įmonė prarado apie 700 mln. JAV dolerių, o pardavimai, palyginus su praėjusiu ketvirčiu, smuko kone 37 procentų. Ar „Tesla“ gali dirbti pelningai?

– Manau, kad naujos įmonės vystosi kaip ir žmogus. Kai tu esi vaikas, gali viską daryti ir negalvoti apie pasekmes. Tuomet bręsti, tampi paaugliu. Būtent šioje stadijoje ir yra „Tesla“. Kompanijai yra apie 15 metų. Kaip ir paauglys, ji daro idealistinių dalykų, nebūtinai galvodama apie kainą ir pasekmes.

Tam, kad „Tesla“ būtų pelningesnė, reikia dviejų dalykų. Visų pirma – daugiau galvoti apie verslo pusę. Taip pat reikia būti labai atsargiems, kai kalba pasisuka apie komunikaciją. Pasaulyje, kuriame gyvename, komunikacija turi labai didelę įtaką akcijų kainoms.

Kadangi nebedirbu įmonėje, neturiu informacijos, tačiau manau, kad antrasis šių metų įmonės ketvirtis bus pelningas. 

– Praėjusių metų rudenį E. Muskas „Twitter“ paskyroje pasidalijo žinute, kad planuoja supirkti įmonės akcijas rinkoje, skirdamas 420 JAV dolerių už vieną akciją. Jis taip pat tikino, kad tam turi lėšų. Vėliau dėl tokios klaidingos žinutės jam buvo skirta 20 mln. eurų bauda, o pats E. Muskas nušalintas nuo įmonės pirmininko pareigų. Kokia buvo jūsų reakcija išgirdus šią žinią?

– Pirma reakcija buvo, kad tai labai šaunu. Mano pensijos kaupimas buvo susijęs su įmonės akcijomis, todėl pagalvojau, kad pavyks gauti daugiau pinigų. Deja, vėliau paaiškėjo, kad tai, ką parašė E. Muskas, nebuvo visiškai tiesa.

Tačiau manau, kad jis tuo metu tikrai svarstė tokį sprendimą. Jis niekada nemeluoja, jis ne toks žmogus. Jis yra asmenybė, kuri turi labai gerų idėjų ir tomis mintimis pasidalija labai greitai. Manau, kad jis tikrai norėtų, jog kompanija būtų privati.

Įmonės akcijos yra kotiruojamos akcijų biržoje jau devynerius metus. Tai kelia papildomų iššūkių. Kiekvieną ketvirtį privalome daryti viešą rezultatų paskelbimą. Tai labai veikia, kaip žmonės ir žiniasklaida reaguoja į „Teslą“. Tai kartais turi neigiamą poveikį įmonei. Manau, kad jei E. Muskas galėtų kompaniją vėl padaryti privačią, kaip buvo pirmus šešerius metus, tai leistų lengviau pasiekti „Teslos“ užsibrėžtus tikslus.

– 10 metų buvote „Teslos“ verslo vystymo vadovu. Kaip atrodė jūsų eilinė diena darbe? Ateidavote į kabinetą, išgerdavote kavos, apžvelgdavote naujienas?

– Nieko panašaus. Aš netgi neturėjau kabineto ant žemės, mano darbo kambarys būdavo lėktuve arba oro uoste. Labai daug keliaudavau, nematydavau šeimos. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prieš mėnesį palikau „Teslą“.

Darbo dienos rytas prasidėdavo kelione lėktuvu ar traukiniu. Tuomet įvairūs susitikimai su šalių ministrais, savivaldybių vadovais. Dalyvaudavau diskusijose su potencialiais klientais. Susitikinėdavau su politikais, o su jais bendraudavau apie įvairius įstatymus, kaip juos tobulinti. Nors buvau verslo plėtros vadovu, mano darbo profilis buvo labai platus.

– O kiek laiko per dieną skirdavote  darbui? Ar pradėdavote 8 valandą ryto ir baigdavote 5 valandą vakare?

– Niekada neturėjau tokios darbo dienos ir dirbau 24 valandas per parą. Mano klientai buvo iš įvairiausių pasaulio šalių. Jie man rašydavo, skambindavo, nors pas mane, JAV, ir būdavo naktis. Kitą rytą turėdavai kažkaip atsikelti ir eiti į susitikimus. Vienu metu teko dirbti Japonijoje, tai naktį derini reikalus su JAV, o dieną tvarkai iškilusias problemas Japonijoje. Miego tikrai nebuvo labai daug.

– Kompanijoje „Tesla“ dirbti pradėjote prieš dešimtmetį. Geriau papasakokite, kaip ten patekti. Kaip jūs ten įsidarbinote? Ar Jus susirado, ar jūs suradote „Teslą“?

– Tai buvo prieš dešimt metų. Aš buvau savanoris, kuris darydavo bandomuosius važiavimus su „Teslos“ pirmuoju automobiliu „Roadster“. Po šių bandomųjų važiavimų palaikiau ryšį su įmone ir po šešių mėnesių jie man pasiūlė darbą. Buvau pirmasis „Teslos“ darbuotojas Šiaurės Europoje. Man buvo leista atidaryti „Teslos“ automobilių parduotuvę Kopenhagoje. Tada pradėjau atidarinėti parduotuves Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Padėjau plėsti įmonės parduotuves Beniliukso šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ir taip toliau.

– Skaičiau, kad Danijoje studijavote teisę, tačiau studijų niekada taip ir nebaigėte. Kas tam sutrukdė?

– Bebaigiant studijas, man pasiūlė dirbti „Tesloje“. Negalėjau pasirinkti abiejų, nes nebūčiau turėjęs tiek laiko, todėl pasirinkau darbą „Tesloje“.

– Ir turbūt nesuklydote?

– Turbūt ne, tai buvo vienas geriausių mano sprendimų gyvenime.

– O pats geriausias?

– Tai vesti savo gyvenimo meilę (juokiasi).

– Koks buvo pats nemėgstamiausias dalykas, kurį tekdavo daryti darbe?

– Skambės kaip kognityvinis disonansas, bet labiausiai nemėgdavau daryti to, kas man šiaip jau labai patinka, – keliauti. Apkeliavau labai daug valstybių ir man patiko, tačiau tuo pačiu metu tai vertė mane būti atskirai nuo šeimos.

Kitas aspektas, supratau, kad daug keliaudamas aš tikrai neprisidedu prie to, kad anglies dvideginio išmetimas mažėtų.

– Jeigu būtumėte pasaulio valdovas ir galėtumėte priimti įstatymą, kurio privalėtų laikytis visas pasaulis, koks tai įstatymas būtų?

– Visų pirma – anglies dvideginio išmetimą sumažinčiau iki nulio. Nebebūtų galima leisti, kad tavo gamykla ar kitas taršos objektas išskirtų anglies dvideginį.

Taip pat nustatyčiau datą, nuo kada nebebūtų galima gaminti automobilių su vidaus degimo varikliais. Galiausiai – uždrausčiau miškų deginimą, kuris naudojamas siekiant plėsti žemdirbystės plotus. Tai sukuria net 50 proc. viso pasaulio anglies dvideginio.

– Ačiū už pokalbį.