Verslas

2019.06.21 14:59

Kaip taupo sportininkas Gudžius. Oriai gyventi reikia 2 tūkst., o išgyventi – 800 eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.21 14:59

Kiekvienas dirbantysis pagalvoja apie tai, kaip reikės gyventi senatvėje. Sportininkai – ne išimtis. Praėjusių metų geriausias šalies lengvaatletis Andrius Gudžius dalijasi mintimis, kaip jis žada kaupti senatvei ir kiek pinigų reikėtų turėti, norint oriai gyventi.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame rasite visą reikalingiausią informaciją apie pensijų reformą ir pokyčius, kurie palies visus. Kas keičiasi nuo liepos, kaip pensijai kaups gyventojai ir ką būtina žinoti, kad paskui netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis, – apie tai LRT.lt portale skaitykite kiekvieną trečiadienį, o penktadienį skaitykite, kaip taupo ir kaupia įvairių profesijų žmonės.

Taip pat skaitykite

Kiekvienas dirbantysis moka įmokų „Sodrai“, o kai kurie pasirenka papildomai skirti pinigų ir antrajai pensijų pakopai. Šie du pajamų šaltiniai senatvėje  turėtų užtikrinti apie 50 proc. dabar gaunamų pajamų.

Vis dėlto kyla klausimas, kaip savo senatvei ruošiasi profesionalūs sportininkai, kurių darbo santykiai nėra visiškai įprasti. Gautas premijas deda į kojinę, perka auksą ar pinigus kaupia pensijų kaupimo fonduose?

Triskart geriausias Lietuvos lengvaatletis, pasaulio čempionas disko metikas A. Gudžius portalui LRT.lt pasakojo, kaip jis taupo pinigus senatvei ir kiek reikia turėti kišenėje pinigų, norint oriai gyventi.

– Pone Gudžiau, ar jau svarstėte, už kokius pinigus teks gyventi senatvėje. Ar susimąstote apie pensinį amžių?

– Apie tai gyvenime daug nesvarsčiau, tačiau prieš porą–trejetą metų pradėjau svarstyti, kaip čia bus ir ką reikės daryti.

– O jūsų sporto draugai ar jau galvoja, iš ko teks gyventi ateityje, kai baigs savo sportinę karjerą?

– Kas sportuoja ir dar dirba papildomai, tai jie tikriausiai tikisi, kad išgyvens iš „Sodros“ skiriamų įmokų. Tačiau tie draugai, kurie uždirba iš sporto, gauna premijų, galbūt jau ir didesnių sumų, jie stengiasi tuos pinigus kažkur investuoti į savo versliukus ar nekilnojamąjį turtą. Kas kaip gali, tas taip ir sukasi.

– O ar teko domėtis, ar jūs gausite senatvės pensiją? Galbūt skaičiavote, koks galėtų būti jos dydis?

– Mano pensija bus tik minimali.  Iš stipendijos, ją moka Olimpinis komitetas, nuo tos sumos pervedamos ir „Sodros“ įmokos. Bet ji bus labai minimali. Kažkada skaičiavau, tai apie 200 eurų turėčiau gauti senatvėje.

– O kaip jūs kaupiate pinigus senatvei?

– Vienas iš pajamų šaltinių senatvėje bus sportininko renta, kadangi esu jau ją iškovojęs. Tačiau suvokiu, kad tik iš rentos ar pensijos nepragyvensiu. Todėl bandau su žmona daryti versliuką iš tų pajamų, kurias gaunu sportuodamas. Investuojame į žemės ūkį. Bandome daryti, kad pinigai neštų pinigus.

Į kojinę neprikiši, nes pinigai nuvertėja. Mes pasirinkome šiek tiek rizikingesnį būdą, bet gal viskas pasiteisins.

– Sportininkai nėra ekonomistai ir neretai aplenkia finansų temas. Kas jums padeda nepasiklysti skaičių jūroje, pataria finansiniais klausimais?

– Šiais klausimais rūpinasi žmona. Ji prižiūri ūkį ir iš ten tikimės sulaukti grąžos. 

– O ar teko ką nors girdėti apie antrąją pensijų kaupimo pakopą? Galbūt dalyvaujate pensijų kaupime?

– Teko girdėti. Nuo Naujųjų metų esu automatiškai įtrauktas ir kaupimo neatsisakiau. Finansiškai man nelabai kas ir keičiasi. Kažkas ten kapsi, bet, kaip aš sakau, man iki pensijos dar 40 metų, tai reikia išgyventi.

Jeigu prikapsės, tai prikapsės. Tačiau aš į pensiją daugiau žiūriu ne kaip į pragyvenimo šaltinį senatvėje, bet kaip į paramą. Skamba baisiai, tačiau Lietuvoje taip yra, kad tai daugiau parama. Mūsų pensijos dydžiai yra tokie, kad išgyventum ir egzistuotum. Jeigu pats nekaupsi, tai nieko ir neturėsi.

Kiekvieną mėnesį po kelis euriukus krauname, tačiau neaišku, kokia ateityje bus ekonominė padėtis, kokia bus infliacija. Tai yra loterija.

– O ar niekada nesvarstėte investuoti į sudėtingesnius finansinius instrumentus? Pirkti įmonių akcijų, vertybinių popierių, aukso?

– Tam reikia skirti daug laiko, sekti rinkas. Sėdėti prie kompiuterio nuo ryto iki vakaro. Tuomet gali tikėtis gerų rezultatų. Tačiau jei pasikliausi tik kitais, gali stipriai nudegti ir likti prie suskilusios geldos.

– Atrodo, nemažai anksčiau garsių ir žinomų sportininkų, baigę karjerą, negali sau leisti švaistytis pinigais. Ar nematote čia problemos, kad jie nesugeba susidėlioti finansų?

– Tai yra natūralu. Galiu pasakyti, kad jau dvidešimt metų sporto užmokestis nesikeičia. Lietuvoje, kalbant apie lengvąją atletiką, – situacija gerėja. Tačiau pasauliniu mastu – ne. Prieš penkiolika metų pasaulio Deimantinės lygos, kuri yra aukščiausia pasaulio lengvojoje atletikoje, piniginiai prizai buvo identiški tokiems, kokie yra dabar.

Prieš penkiolika metų tai atrodė didelė suma ir viskas aplinkui atrodė pigu. Tačiau dabar gauni tuos pinigėlius, žinoma, jeigu sugebi būti geriausias ir užimti aukštas vietas, ir supranti, kad menkiausia trauma ir tu lieki šalia viso šito.

Grįžtant prie klausimo, tai seniau, turbūt, viskas buvo optimistiškiau. Kai tu dvidešimt metų atiduodi vien sportui, pamiršti, kad vieną dieną dabar gaunami pinigai pasibaigs. Uždirbi pinigų iš komercinių varžybų ir jie baigiasi. Galbūt kai kurie sportininkai tiesiog stokojo suvokimo. Bet žinote, kiekvienas turi savo požiūrį į finansus, todėl sunku paaiškinti, kodėl jiems nepavyko susitaupyti.

– O kaip manote, kiek žmogui reikėtų turėti pinigų, norint oriai pragyventi senatvėje?

– Manau, kad gyventum oriai, dabar reikia turėti bent 2 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį. O jei kalbėtume tik apie pragyvenimą, tai reikia apie 800 eurų.

Lietuvoje didžioji dalis gyventojų uždirba 800–900 eurų. Jie priprato prie tokių pajamų, todėl ir tas terminas „oriai gyventi“ šiandien yra pasikeitęs.

– Ačiū už komentarą.

Iš ko gyvena šalies sportininkai?

LRT.lt nusprendė pasigilinti, kokių papildomų galimybių turi sportininkai ir kokio dydžio išmokas jie gauna iš valstybės.

Verta paminėti, kad valstybė nusipelniusiems šalies sportininkams skiria valstybines stipendijas, kurios yra tarsi sportininko uždarbis. Jas išmoka Kūno kultūros ir sporto departamentas. Papildomą stipendiją geriausiems šalies atletams skiria ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Pavyzdžiui, olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojui yra skiriama 27 bazinių socialinių išmokų dydį atitinkanti suma (1027 eurai). Už prastesnius pasiekimus – olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos laimėtojams – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio suma (570 eurų). Valstybinės stipendijos yra skiriamos iki ketverių metų, o jos nėra papildomai apmokestinamos.

Kyla klausimas, ar sportininkas gali kaupti senatvei ir mokėti įmokas „Sodrai“, jeigu nedirba pagal darbo sutartį?

„Sodros“ atstovas žiniasklaidai Saulius Jarmalis teigia, kad sportininkai dalyvauti antrojoje pakopoje gali taip pat, kaip ir visi dirbantieji pagal darbo sutartį arba vykdantieji individualią veiklą. 

„Dažnai sportininkai turi individualios veiklos pažymą. Per metus gautas pajamas už dalyvavimą varžybose, premijas jie nustatyta tvarka turi deklaruoti iki kitų metų gegužės ir sumokėti mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas. Kai mokamos socialinio draudimo įmokos, prie jų pridedamas ir pensijų kaupimo tarifas, jeigu žmogus dalyvauja kaupime. Savo ruožtu, jeigu gyventojas moka kaupimo įmokas, valstybė skiria paskatą už kiekvieną tų metų, kai žmogus turėjo pajamų, mėnesį.

Pavyzdžiui, jeigu sportininkas, dalyvaujantis pensijų kaupime maksimaliu tarifu, šiemet gaus pajamų, kitąmet iki gegužės jas deklaruos ir mokės socialinio draudimo įmokas, tai įmokų tarifas bus 3 proc. didesnis (dėl dalyvavimo kaupime), valstybė savo ruožtu į kaupiančiojo sąskaitą perves dar beveik 200 eurų – po 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną šių metų mėnesį“, – teigia S. Jarmalis.

Geriausiems šalies sportininkams – 1467 eurai iki gyvenimo galo

Labiausiai nusipelnę šalies sportininkai baigę profesionalią karjerą papildomai gauna valstybės paramą – rentą.

Renta mokama iškovojusiajam olimpinėse žaidynėse 1–3 vietą, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionate – 1 vietą, taip pat parolimpinėse, kurčiųjų žaidynėse, kai vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, – 1 ir 2 vietas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, nuo 2019 metų birželio 1 dienos asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta sportininko renta, turi teisę gauti 1,1637 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU) neatskaičius mokesčių.

Pagal naujausius Statistikos departamento duomenis, VDU bruto Lietuvoje siekia 1261 eurą. Vadinasi, nuo birželio 1 dienos rentos dydis bus 1467 eurai.

ŠMSM teigimu, šiuo metu sportininko rentą gauna 135 karjerą baigę atletai. Vadinasi, kasmet valstybei tai turėtų kainuoti apie 2,37 mln. eurų. 

Taip pat skaitykite