Verslas

2019.06.14 10:37

Kaip taupo Eglė Daugėlaitė. Kaupimą pensijai sustabdė, nes kol kas daugiau klausimų nei atsakymų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.14 10:37

Kokios anuiteto sąlygos, kiek bus sukaupta, ar sukauptus pinigus galės paveldėti vaikai – tokie ir kiti klausimai apie pensijos kaupimą paskatino LRT TELEVIZIJOS laidų vedėją Eglę Daugėlaitę galiausiai priimti sprendimą pensijos kaupimą antroje pakopoje susistabdyti. „Išeiti neišėjau, nes kas ten žino, kas ir kaip bus po 10 ar 15 metų. Gal norėsis grįžti?“ – neatmeta ji.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame rasite visą reikalingiausią informaciją apie pensijų reformą ir pokyčius, kurie palies visus. Kas keičiasi nuo liepos, kaip pensijai kaups gyventojai ir ką būtina žinoti, kad paskui netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis, – apie tai LRT.lt portale skaitykite kiekvieną trečiadienį, o penktadienį skaitykite, kaip taupo ir kaupia įvairių profesijų žmonės.

– Artėja laikas, kai visiems gyventojams teks priimti sprendimą, ką daryti su savo pensija. Kokį sprendimą priėmėte jūs?

– Pirmas priimtas sprendimas buvo išsiaiškinti, kas optimaliausia esant mano amžiaus. Su antros pakopos kaupimu jau buvau susipažinusi, nes kažkada seniai tą sutartį sudariau. Žinoma, pasimiršta, kokiomis sąlygomis ir kaip.

Tiesiog nusprendžiau kaupimą kuriam laikui sustabdyti, tikrai nepasitrauksiu visiškai. Pasirinkau susistabdymo galimybę ir kaupti šiuo metu nusprendžiau investiciniame gyvybės draudime.

– Kodėl priėmėte būtent tokį sprendimą – susistabdyti kaupimą?

– Tiesiog susipažinau su specialiste, su kuria susėdusios peržiūrėjome, ką galima matyti ilgalaikėje perspektyvoje, kokios anuiteto sąlygos, nes turbūt anuitetas ir tai, kas bus sukaupta, bet, tikėtina, tau neatiteks, kėlė daugiausia klaustukų.

Taip pat, man buvo svarbu, ar vaikai gali paveldėti tai, ką sukaupei, ar negali. Tokie buvo momentai, šiek tiek nusveriantys svarstykles į vieną ar kitą pusę.

Tad pensijos kaupimą sustabdžiau. Išeiti neišėjau, nes kas ten žino, kas ir kaip bus po 10 ar 15 metų. Gal norėsis grįžti? Vien dėl tos galimybės, kad vėl galėčiau sugrįžti, pasilikau prie tokio sprendimo.

– Nusprendėte antroje pakopoje nekaupti, nes kyla per daug klausimų ar tiesiog šiuo metu netenkina siūlomos sąlygos?

– Sakyčiau, kad ir klaustukų kyla, ir tos sąlygos yra tokios, kurios buvo kažkurį laiką nejudintos, buvo nesidomėta jomis.

Neatsimenu, man atrodo, kad pensijos kaupimo sutartį sudariau kokiais 2013 m. ir apie tai pamiršau. Mačiau, kad vyksta kažkoks veiksmas, bet per daug nesigilinau.

Man pasiūlė tokią opciją [sustabdyti kaupimą], kad yra tokios galimybės, išklojo, kaip tai atrodys per 39 metus. Mane kaip ir tenkina tos sąlygos.

Taip pat skaitykite

Žinoma, dabar negaliu tiksliai nurodyti, kokia grąža gaunama investiciniame gyvybės fonde, bet aš pasirinkau tokį nuosaikų būdą, ne kažkokį labai aktyvų. Vis dėlto nemėgstu rizikų, tad ir pasirinkau tokį saugesnį būdą kaupti senatvei.

Nesijaučiu šioje srityje labai daug žinanti, tai stengiuosi surasti žmonių, kurie tiesiog patartų, kurie domisi, kurie stebi, kurie gali įspėti, kurie gali paskambinti ir pasakyti: „žiūrėkite, kažkas keičiasi. Ką darome?“

Dar pasitariu su savo aplinka, kurioje yra ir finansininkų, ir apskaitininkų, ir ekonomistų. Kalbėjomės visi drauge ir aš priėmiau tokį sprendimą.

– Ar nesvarstėte varianto likti antroje pakopoje ir taip pat kaupti investiciniame gyvybės draudime?

– Buvo tokia opcija, bet, kai susistabdai, niekas niekur nedingsta, čia yra esmė – kad tu neprarastum jau sukauptų pinigų. Toks yra noras.

Kaupti ir antroje pakopoje, ir dar investiciniame draudime... vis tiek nesinori po penkis eurus kaupti, vis tiek turi būti kažkokia kaupimui pasirinkta didesnė suma.

Aš dabar bandau taip, žaidžiu tokį žaidimą, pasiduodu tokioms taisyklėms, o po to žiūrėsiu. Per 10 metų bet kokiu atveju kažkiek prikaupsiu. Žinoma, bus visokių ir pakilimų, ir nuosmukių, aš tam esu nusiteikusi, bet bet kokiu atveju tie pinigai niekur neprapuls.

– Kaip apskritai žiūrite į taupymą – ar taupote? Jeigu taip, kaip tai darote?

– Žinau tą taisyklę, kaip visi sako apie finansinį raštingumą, kad reikia turėti bent tris atlyginimus pasidėjus šalia juodai dienai (ar baltai, kaip kas vadina). Kažkada naudojau ir taupomąją sąskaitą. Ji tebėra gyva viename banke. Visai smagu tokią turėti – tarsi skrynią, tarsi taupyklę, kaip paslaugą. Atsimenu, studijų metais labai praversdavo ši paslauga.

Dabar tiesiog dėlioji savo finansus, žiūri, kiek, kur ir kas įkrenta, skaičiuoji ir vertini, ypač, kai yra kažkokie didesni pirkiniai. Jeigu matai, kad po kurio laiko reikės vieno ar kito daikto, sudėlioji savo kažkokį taupymo planą.

Jeigu nenusimato didelių pirkinių, ar dar kažkokių pokyčių, gyveni, kaip aš sakau, tarsi turėdamas atsidėjęs. Bet nėra taip, kad viena sąskaita nejudinama, antra judinama, trečioje – kaupiama.

Kai kurie propaguoja praktiką išsiimti grynųjų ir likusių pinigų išvis nejudinti. Aš to nedarau. Manau, kad naudotis kortele vis dėlto patogu, grynieji pinigai mano kasdienybėje nėra tokie dažni.

– Kaip suprantu, tokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, vertybiniai popieriai ar kitos investicinės priemonės, jūs nesirenkate?

– Su vertybiniais popieriais man dar trūksta stuburo. Čia reikėtų tiesiog papildomai domėtis ir daugiau suprasti. Žinau ir mačiau iš arti nekokių pamokų iš netolimos aplinkos investuojant ir patikint savo finansus pažįstamiems investuotojams. Tai ne visada pasiteisino. Tad gana atsargiai į tai žiūriu.

Patarimas greičiausiai būtų toks, kad geriau nerizikuoti ir neiti į ten, kur jaučiatės esantys visiškai „žali“. Tuo vadovaujuosi. O pasikonsultuoti ir pasitarti su stebinčiais visą situaciją ir darančiais tai kiekvieną dieną kainuoja tik papildomai skirto laiko.

Taip pat skaitykite