Seimo nariai siūlo didinti šventinių dienų skaičių iki 16 dienų per metus. Šiuo metu jų yra 15. Siūloma nedarbo diena skelbti ir Mirusiųjų atminimo dieną (Vėlinių) – lapkričio 2-ąją. Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius įspėja, kad dėl to valstybės biudžetas netektų per 40 mln. eurų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai trečiadienį svarstė galimybę Lietuvoje padidinti šventinių dienų skaičių iki šešiolikos.
Už pateiktą projektą balsavo 7 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus, projektas toliau bus svarstomas Seime.
Siūlymą didinti šventinių dienų skaičių pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Frakcijos atstovė Vanda Kravčionok teigia, kad tokį projektą skatino paruošti tai, kad Lietuvoje yra labai gilios Vėlinių šventimo tradicijos. Todėl reikia daugiau laiko aplankyti savo artimuosius, išvengti mašinų grūsčių. Ji įsitikinusi, kad Lietuva yra maža šalis, kuri privalo puoselėti tradicijas
„Turime tautiečiams, kurie gyvena svetur, suteikti galimybę atvažiuoti aplankyti artimųjų kapus. Tai yra gili tradicija. Apie tai kalba ir Kultūros paveldo globos taryba“, – sako V. Kravčionok.
Vyriausybė nepritaria
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė mini, kad Vyriausybė tokiam įstatymui nepritaria.
„Lietuvoje, lyginant su kitoms Europos Sąjungos (ES) šalimis, turime daugiau šventinių dienų. ES šventinių dienų vidurkis yra 12 šventinių dienų, o Lietuvoje yra 15. Tačiau Vyriausybė pastebi, kad yra šalių, kur yra ir 17 šventinių dienų“, – Vyriausybės poziciją pristatė komiteto pirmininkė.
Vyriausybės išvadose taip pat rašoma, kad dėl papildomos šventinės dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus.
Nors R. Šalaševičiūtė teigia, kad Vyriausybė tokiai įstatymo pataisai nepritaria, ji pati pritaria tokiam pasiūlymui, kadangi Lietuvoje žmonės įvardijo, jog lapkričio antroji jiems yra labai svarbi.
„Buvo atlikta pirkėjų apklausa, kada jie pritartų, kad pardavėjai nedirbtų. 90 proc. apklaustųjų įvardijo Naujuosius metus, Kūčias, Kalėdas. Žmonės mano, kad pardavėjai neturėtų dirbti per šias dienas. Tačiau ketvirtoje vietoje buvo Vėlinės“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Komiteto pirmininkė taip pat teigia, kad per darbuotojų apklausas prekybos tinkluose Vėlinės buvo įvardytos kaip ketvirta svarbiausia šventė.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pastebi, kad lapkričio antroji diena yra susijungusi su Visų Šventųjų diena ir jos šventimo nebuvo galima sustabdyti net sovietmečiu.
Nors konservatorius lapkričio antrosios dienos paskelbimui šventine diena ir pritaria, jis siūlo peržiūrėti, ar visos šventės mums yra reikalingos, pavyzdžiui, Joninės ar Gegužės 1-oji. Jo nuomone, jų galima būtų ir atsisakyti.
Lietuvos biudžetas prarastų 40 mln. eurų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Karolina Mickutė sako, kad įvedus papildomą šventinę dieną brangs vienos darbo vietos kaina, o tai itin skaudžiai paveiks regionuose esančius darbdavius.
„Tai, kad brangsta viena darbo vieta, reiškia, kad mažėja iniciatyva kurti daugiau darbo vietų“, – įsitikinusi K. Mickutė.
Ji teigia, kad didinant nedarbo dienų, mažės Lietuvos konkurencingumas, o tai kurs nepatrauklią aplinką investuotojams.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, kad reikia apklausti pačius dirbančiuosius, ar jie nori papildomos laisvos darbo dienos, ar jie nori dirbti ir gauti atlyginimą.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas taip pat įspėja, kad įvedus papildomą šventinę dieną šalies biudžetas netektų 40 mln. eurų.
„To tikrai nereikia daryti, o tie, kurie nori lapkričio antrąją važiuoti aplankyti artimųjų kapų, gali pasiimti laisvadienį“, – sako J. Guzavičius
Ir taip turime daug su religija susijusių švenčių
Seimo narys Algirdas Sysas posėdyje minėjo, kad reikėtų pažiūrėti, kiek laisvų dienų Lietuvoje sudaro religinės šventės. Dabartinis pasaulietinių, valstybinių ir religinių šventinių dienų santykis jo netenkina.
„Valstybinės šventės yra 3, pasaulietinės – 2, o visos likusios yra susijusios su krikščionybe“, – mini A. Sysas.
Jis sako, kad jei norime lapkričio antrąją paskelbti nedarbo diena, tuomet reikėtų išbraukti kitą nedarbo dieną.
10 šventinių dienų
Lietuvoje per metus yra 15 šventinių dienų. Tačiau laisvadieniais jos tampa tik tuomet, kai yra švenčiamos darbo dienomis. Kiekvienais metais laisvadienių skaičius skiriasi.
Pavyzdžiui, 2016 metais lietuviai per metus turėjo papildomai devynis laisvadienius ir šešis ilguosius savaitgalius. 2017 metais galėjome džiaugtis aštuoniais laisvadieniais ir trimis ilgaisiais savaitgaliais.
Praėjusiais metais kalendorius buvo pažymėtas 10 laisvadienių darbo dienomis ir penkiais ilgaisiais savaitgaliais.
Tiek pat laisvadienių – 10 – lietuviai turi ir 2019 metais. Per šiuos metus jau turėjome du ilguosius savaitgalius. Iki metų pabaigos galėsime pasidžiaugti dar dviem – ilguoju Joninių savaitgaliu ir ilguoju savaitgaliu Visų Šventųjų dienos metu.
Šiais metais taip pat dar liko 6 papildomi laisvadieniai. Vasaros metu – tik du.
Birželio 23 dienos naktį bus švenčiamos Joninės, todėl kitą rytą – pirmadienį – į darbą nereikės (birželio 24 dieną).
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6-ąją – šiemet pailsėti neteks, kadangi ši diena bus šeštadienį. Kitas artimiausias laisvadienis lauks tik rugpjūčio 15 dieną, kada bus švenčiamos Žolinės.
2019 metų šventinės dienos:
• Sausio 1 d. (antradienis) Naujieji metai
• Vasario 16 d. (šeštadienis) Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. (pirmadienis) Nepriklausomybės atkūrimo diena
• Balandžio 21 d. (sekmadienis) Velykos
• Balandžio 22 d. (pirmadienis) antroji Velykų diena
• Gegužės 1 d. (trečiadienis) Tarptautinė darbo diena
• Gegužės 5 d. (sekmadienis) Motinos diena
• Birželio 2 d. (sekmadienis) Tėvo diena
• Birželio 24 d. (pirmadienis) Joninės
• Liepos 6 d. (šeštadienis) Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena
• Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienis) Žolinė
• Lapkričio 1 d. (penktadienis) Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. (antradienis) Kūčios
• Gruodžio 25 d. (trečiadienis) šv. Kalėdos
• Gruodžio 26 d. (ketvirtadienis) antroji šv. Kalėdų diena
