Verslas

2019.06.12 10:45

Darbo skelbimuose – prievolė nurodyti siūlomą atlyginimą: darbuotojai trokšta, darbdaviai nenori

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.12 10:45

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį ir vėl buvo svarstoma darbdavį darbo skelbimuose įpareigoti nurodyti siūlomą darbo užmokestį ir (arba) dydžio intervalą. Profesinės sąjungos tokio įstatymo nori, tačiau darbdaviai idėjos kratosi.

Pagal siūlomą projektą darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį ar šio dydžio intervalą.

Susitikime dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad straipsnio pakeitimas yra svarbus trimis aspektais.

Visų pirma, tai didins darbuotojų derybines galias, nes darbuotojas iš anksto žinos, kiek jis gaus.

„Darbdavys neturės galimybių manipuliuoti darbo pokalbio metu“, – sako I. Ruginienė.

Antras aspektas – bus taupomas laikas. I. Ruginienė pabrėžia, kad vyksta labai daug darbo pokalbių, o po jų sužinojus, kad netenkina atlyginimas, yra švaistomas tiek darbuotojo, tiek darbdavio laikas.

Trečiasis aspektas yra, kad „toks pakeitimas yra prevencinė priemonė mažinant šešėlinę ekonomiką. Darbdaviai, kurie dirba sąžiningai ir moka mokesčius, jie taupo savo laiką ir rašo atlyginimus skelbime.“

Ji pastebi, kad nesąžiningiems darbdaviams patogu nerašyti atlyginimo dydžio, kadangi po darbo pokalbio bus paaiškinta, kaip bus mokamas tikrasis, nebūtinai legalus atlyginimas.

I. Ruginienė sako, kad mūsų kaimynai jau seniai yra įsidiegę tokią praktiką, todėl panašiu keliu turi eiti Lietuva. „Darbdaviai skundžiasi, kad įrašys vieną skaičių, o jei pamatys, kad darbuotojas vertas daugiau – negalės tiek pasiūlyti. Tačiau tai netiesa. Galima bus pasiūlyti ir daugiau, tačiau ne mažiau“, – pastebi I. Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad, žiūrint į Europos Sąjungos valstybes, tokia praktika nėra paplitusi, o ji galioja tik mūsų kaimyninėse šalyse.

Verslas idėjos kratosi

Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, kad tai būtų perteklinė priemonė.

„Darbdaviui visiškai nieko nereiškia parašyti didesnį atlyginimą. Tačiau per pirmus tris mėnesius atlyginimas visada būna mažesnis, o vėliau jis yra pakeliamas, jei darbuotojas turi reikiamą kvalifikaciją“, – sako J. Guzavičius.

Jis įsitikinęs, kad tokio įstatymo pakeitimo nereikia, kadangi nesvarbu, kokia yra darbo vieta, darbuotojo atlygis, priklausomai nuo jo gebėjimų, gali labai stipriai skirtis, todėl negalima nustatyti tikslaus atlygio.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovė Karolina Mickutė taip pat sutinka, kad reguliavimas yra perteklinis ir netikslingas, nes norma yra deklaratyvaus pobūdžio. Ji įsitikinusi, kad tokia praktika neveiks, o darbdaviai galės dar labiau manipuliuoti atlyginimų dydžiu.

Konservatorius Jonas Rimantas Dagys teigia, kad toks pasisakymas jį stebina ir jam susidaro įspūdis, kad LLRI gina šešėlinę ekonomiką.

„Nematau jokio prieštaravimo, jei skelbsime duomenis nurodant amplitudę. Bus pasakoma nuo tiek iki tiek. Tai formuos gerąją praktiką. Tai irgi bus didelis pliusas. Darbutojai eis pas tuos darbdavius, kurie neapgaudinėja ir tai sudrausmins darbdavius“, – pastebi J. R. Dagys bei ragina priimti tokią įstatymo praktiką.

Pasiūlymą vertina kritiškai

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas anksčiau LRT.lt yra teigęs, kad nesupranta, kokia yra šio Darbo kodekso papildymo projekto prasmė.

„Aš nesuprantu šitos idėjos esmės. Kokį tai turės poveikį darbuotojams, įmonėms ar valstybei? Juo labiau, kad Užimtumo tarnyba skelbia vidutinius atlyginimus, tad tam tikros darbuotojų grupės ir taip žino, kokio atlyginimo tikėtis. Sviestas sviestuotas“, – sakė D. Arlauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad toks įpareigojimas būtų papildoma reguliacinė priemonė darbdaviams, tačiau vargu ar keistų darbo užmokesčio arba atlyginimo augimo tendencijas Lietuvoje.

Anot ekonomisto, siūlomas atlygis neatskleidžia visų naudų, kurias darbuotojas gali gauti iš darbdavio, bei pridūrė, kad prieš dvejus metus priimtas įstatymas viešai skelbti įmonių vidutinį atlyginimą turėjo gerokai didesnę įtaką darbuotojų lūkesčiams ir derybinei galiai.

„Tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl ko per pastaruosius dvejus metus matėme labai spartų darbo užmokesčio augimą“, – anksčiau LRT teigė N. Mačiulis.