Naujienų srautas

Verslas2019.07.05 13:10

Analitikas: naujo automobilio pirkimas yra vienas prasčiausių jūsų finansinių pasirinkimų

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.07.05 13:10

Dirbo per tris darbus, tačiau pinigų susitaupyti nepavykdavo. Galiausiai įklimpo į skolas ir pradėjo vartoti alkoholį. Trumpa finansų valdymo nesėkmės istorija ir kaip tinkamai jaunimui valdyti pinigus, technologijų ir inovacijų konferencijoje „LOGIN“ dalijosi Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis.

V. Tamkvaitis sako, kad dar visai neseniai jis turėjo net tris darbus, tačiau niekaip nepavykdavo susitaupyti pinigų.

„Mėgau vakarėlius ir daug dirbti (angl. work hard play hard). Negalėjau skųstis savo atlyginimu. Vienu metu dirbau net trijuose darbuose. Tačiau pinigai mano kišenėje neužsibūdavo. Kaip greitai jie į ją patekdavo, su dar didesniu greičiu iš jos dingdavo“, – sako V. Tamkvaitis.

Negana to, kad nepavykdavo susitaupyti, pradėjo augti skolos.

„Po truputį pasiekiau kreditinių kortelių limitus, prasiskolinau savo draugams, o mėnesinės būsto nuomos įmokos nuolatos vėluodavo“, – prisipažįsta V. Tamkvaitis.

Jis teigia, kad nemokėjimas valdyti finansų jį privedė prie nepavydėtinos padėties. Dėl to tekdavo iškęsti netgi nerimo priepuolius. V. Tamkvaitis sako, kad net pradėjo vartoti alkoholį.

„Siekdamas pagerinti finansinę situaciją, įsteigiau įmonę. Tačiau, kaip žinome, 90 proc. startuolių yra nesėkmingi, o aš tikrai nebuvau tarp tų 10 laimingiausiųjų. Aš buvau puikus finansinės nesėkmės pavyzdys“, – tvirtina V. Tamkvaitis bei priduria, kad jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vedus ir pradėjus taikyti keturias paprastas atsakingo finansų valdymo taisykles.

Pirmoji – trijų vokų taisyklė

V. Tamkvaitis sako, kad pirmas labai svarbus patarimas – neišleisti daugiau, nei uždirbi.

„Nuo pat vaikystės mėgdavau buriuoti. Tačiau realybė tokia, kad buriuoja dažniausiai didelių pajamų gaunantys asmenys. Aš bandydavau tapatintis su jais ir leisti tiek, kiek leidžia jie. Tačiau aš tiek neuždirbdavau“, – prisimena V. Tamkvaitis.

Siekiant suvaldyti savo finansus, ekspertas siūlo gaunamas pajamas sudėlioti į tris vokus. Į pirmą voką reikėtų atsidėti pinigų būtiniausioms išlaidoms (maistui, būstui).

Į antrą voką turėtų keliauti pinigai, skirti taupymui. Kiek pinigų atsidėti, yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau patartina atsidėti bent 10–20 proc. pajamų, o jei leidžia galimybės, – ir daugiau. Šiuos pinigus galima taupyti norimam pirkiniui arba vėliau investuoti.

Trečias vokas – pramogoms. Ten turėtumėte atsidėti pinigų, kurie yra skirti linksmybėms. Šiame voke negali būti daugiau nei 30 proc. gaunamų pajamų.

Antroji taisyklė – investuoti reikia pradėti dabar

V. Tamkvaitis teigia, kad jeigu leidžia finansai, reikia pradėti investuoti kuo anksčiau.

„Jeigu kiekvieną mėnesį 25 metų amžiaus jaunuolis atsidės po 100 eurų ir juos skirs investavimui, tikėtina, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, banko sąskaitoje žmogus turės apie 120 tūkst. eurų“, – įsitikinęs V. Tamkvaitis.

Tačiau jeigu asmuo, kuriam yra 25 metai, pradės investuoti tik po 10 metų, tikėtina, kad jo pajamos sulaukus pensinio amžiaus bus dvigubai mažesnės ir sieks apie 60 tūkst. eurų.

V. Tamkvaitis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad didesnė tikėtina investicijos grąža reiškia ir didesnę riziką. Jis taip pat siūlo būti atsargiems, jei kažkas siūlo 20 proc. ir daugiau siekiančią investicinę grąžą per metus. „Tikėtina, kad tai bus apgavystė“, – įsitikinęs ekspertas.

Trečioji taisyklė – neprisidaryti skolų

Klimpimas į skolas prilygsta laimės vagystei iš rytojaus, sako V. Tamkvaitis, todėl, prieš priimant svarbius finansinius sprendimus, jis siūlo elgtis labai atsakingai. Kaip vieną iš neatsakingų jaunimo poelgių, kada prisiimami finansiniai įsipareigojimai ir klimpstama į skolas, jis įvardija automobilio pirkimo pavyzdį.

Jeigu perkate naują automobilį už 25 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų sieks automobilio pradinis įnašas. Per penkerius metus teks sumokėti 20 tūkst. eurų siekiančią automobilio paskolos įmoką, o už palūkanas teks pakloti dar apie 6 tūkstančius. Vadinasi, automobilio kaina po penkerių metų sieks 31 tūkst. eurų, tačiau realybė tokia, kad po penkerių metų automobilis bus vertas tik 16 tūkst. eurų.

Tačiau jei 5 tūkst. atidėtumėte investicijoms, o per penkerius metus investicijoms skirtumėte papildomai 26 tūkst. eurų, tikėtina, kad, net ir laikydamiesi konservatyvios investavimo strategijos, po tų pačių penkerių metų investavę 31 tūkst. eurų turėsite beveik 37 tūkst. eurų.

„Jei važinėtumėte autobusu, o ne pirktumėte automobilį, tai per penkerius metus jums sutaupytų beveik 25 tūkst. eurų“, – įsitikinęs V. Tamkvaitis.

„Žinoma, jei automobilis jums suteikia labai daug džiaugsmo, tai jūsų hobis ir turite pakankamai pinigų automobilio lizingui, tuomet tai nėra problema. Tačiau tai tampa problema, kai automobiliui įsigyti paskiriate visas santaupas“, – tvirtina ekspertas.

Ketvirtoji taisyklė – kovoti su gyvenimo būdo infliacija

V. Tamkvaitis teigia, kad tikėtina, jog žmogaus su aukštuoju išsilavinimu atlyginimas kiekvienais metais auga apie 5 proc., tačiau kartu su didėjančiu atlyginimu auga ir poreikiai.

„Vieną kartą sužinojau, kad man atlyginimą padidins 100 eurų. Aš pradėjau pinigus leisti žymiai dažniau, nors atlyginimas man dar net nebuvo pakeltas“, – sako V. Tamkvaitis.

Jis rekomenduoja padidėjusią atlyginimo dalį (apie 50 proc.) skirti santaupoms, o kitą pusę padalinti tarp dviejų likusių vokų – pramogų ir būtinųjų išlaidų.

Tikėtina, kad, laikydamiesi šių keturių paprastų finansų valdymo taisyklių, naktimis miegosite ramiau, o jūsų banko sąskaita niekada nebus tuščia.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi