Verslas

2019.06.10 15:42

Izgorodinas. Kokias išvadas galima daryti po Europos Centrinio banko posėdžio Vilniuje?

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko išvažiuojamasis Europos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdis. Ko gero pagrindinė šio posėdžio žinutė yra tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) nutarė pratęsti žemų palūkanų laikotarpį.

Konkrečiau kalbant, ECB nutarė, kad dabartinės rekordiškai žemos palūkanų normos nebus didinamos dar bent pirmąjį 2020 m. pusmetį – centrinis bankas dar bent pusmečiui atitolino galimą palūkanų didinimo pradžią. Tačiau sprendžiant iš ECB vadovybės komunikacijos, centrinis bankas yra pasiruošęs įsikišti ir pradėti naują euro zonos ekonomikos skatinimo raundą. Posėdžio metu buvo paminėta, kad centrinis bankas yra pasiruošęs panaudoti visus turimus instrumentus jei dabartinės problemos euro zonos pramonėje pradės rimčiau veikti kitus sektorius. Posėdžio metu taip pat buvo užsiminta ir apie galimybę dar sumažinti palūkanas – tačiau tuo atveju, jeigu euro zonos valstybės būtų pasiruošusios padidinti biudžetų išlaidas.

Apskritai, turint omenyje naujausius euro zonos ekonominius rodiklius, tikimybė kad ECB imsis ekonomikos skatinimo yra kur kas didesnė nei tikimybė, kad po 2020 m. pirmojo pusmečio bus priimtas sprendimas pakelti pinigų kainą ir padidinti palūkanas. Tas faktas, kad Europos centrinis bankas vis rimčiau svarsto apie galimą euro zonos ekonomikos skatinimą nestebina, kadangi tokią retoriką diktuoja naujausi ekonominiai rodikliai. Objektyviai vertinant, pastaruoju metu iš euro zonos rodiklių sulaukėme ir gerų naujienų, tačiau euro zonos ekonomikos augimas išlieka labai trapus.

Iš teigiamų naujienų galima paminėti tai, kad pastaruoju metu euro zonos ekonomikos augimo tempas nebelėtėja ir stabilizavosi – pavyzdžiui, tiek 2018 m. ketvirtą ketvirtį, tiek ir pirmąjį 2019 m. ketvirtį euro zonos BVP išaugo po 1,2 proc. Teigiamai reikėtų vertinti ir tai, kad pastaruosius kelis mėnesius akivaizdžiai stabilizavosi euro zonos įmonių nuotaikos, o Vokietijos verslo nuotaikos netgi nežymiai pagerėjo. Galų gale, euro zonos pramonė sumažino nuosmukio tempą iš -1,6 proc. 2018 m. pabaigoje iki vos -0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį.

Tačiau objektyviai vertinant, šiuo metu euro zonoje netrūksta ir blogų naujienų. Nors verslo lūkesčiai ir stabilizavosi, bet šis stabilumas yra labai trapus ir euro zonos ekonomikai pranašauja tik labai lėtą augimą, bet ne daugiau. Neseniai atnaujintos Europos Komisijos prognozės žada, kad 2019 m. euro zonos BVP išaugs 1,2 proc., bet Vokietijos ekonomikai šiemet žadamos vos 0,5 proc. BVP padidėjimas. Tiek visoje euro zonoje, tiek ir Vokietijos gamintojų nuotaikos išlieka nuosmukio zonoje, o faktiniai Vokietijos pramonės rodikliai ir toliau sparčiai blogėja: pavyzdžiui, jeigu 2018 m. trečią ketvirtį Vokietijos pramonės gamyba susitraukė 0,3 proc., tai 2019 m. pirmą ketvirtį nuosmukio tempas paspartėjo iki 2,2 proc. Balandį gamybos apimtys Vokietijos pramonėje nukrito dar 1,8 proc. Pagrindinis Vokietijos pramonės problemų šaltinis – atvėsusi pasaulio ekonomika ir prekybos karai, dėl kurių pasaulio prekybos apimtys krenta. Galų gale, pastaruoju metu pradėjo blogėti euro zonos ir Vokietijos vartotojų nuotaikos, o patys vartotojai, panašu, po truputį pradeda vis daugiau taupyti – tai yra signalas, kad vidaus vartojimas, kuris šiuo metu yra pagrindinis euro zonos ekonomikos variklis, netrukus gali kiek nusilpti.

Apskritai, labiau į galimą ekonomikos skatinimą nei į palūkanų didinimą orientuota Europos centrinio banko komunikacija sutampa su komunikacijos pokyčiais kituose pasaulio centriniuose bankuose – ir su konkrečiais veiksmais. Pasaulio ekonomikai vis labiau susiduriant su problemomis, įvairių valstybių centriniai bankai sugrįžo prie ekonomikos skatinimo ir numetė į šoną dar visai neseniai puoselėjamus planus apie pinigų politikos sugriežtinimą. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Australija pirmą kartą per trejus metus sumažino palūkanų normą, o Indijos centrinis bankas palūkanas sumažino jau trečią kartą šiemet. JAV centrinis bankas, kuris pernai itin radikaliai kėlė bazines palūkanas, taip pat pradeda signalizuoti, kad yra pasiruošęs veikti ir imtis ekonomikos skatinimo priemonių, įskaitant ir palūkanų sumažinimą.

Tai yra Aleksandro Izgorodino, SME Finance patarėjo ekonomikai, nuomonė