Verslas

2019.06.07 18:23

Buvęs Estijos prezidentas: sutaupome tiek, kad narystė NATO praktiškai nieko nekainuoja

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.07 18:23

Norint skaitmenizuoti visuomenę, reikia politinės valios ir tinkamo reguliavimo, festivalyje „LOGIN“ akcentuoja buvęs Estijos prezidentas Toomas Henrikas Ilvesas. Prezidentas juokauja – skaitmenizavus paslaugas Estija sutaupo tiek, kad narystė NATO praktiškai nieko nekainuoja.

T. H. Ilvesas pabrėžia – nors dažnai sakoma, kad, norint įgyvendinti kibernetinio saugumo tikslus, būtina atsisakyti interneto laisvės, tai nėra tiesa. „Tiesiog kibernetinį saugumą reikia įgyvendinti tinkamai“, – įsitikinęs Estijos prezidentas.

Jo aiškinimu, tam būtina valdžios valia, privataus sektoriaus palaikymas ir įstatyminė bazė. Norint į tai įtraukti tiek viešąjį, tiek privatų sektorių, svarbu sukurti galimybes elektroninėmis paslaugomis naudotis visiems šalies gyventojams.

„Kai turite įstatymus, jie iš esmės sukuria rėmą, bet tada reikia sukurti konkretų reguliavimo mechanizmą. [...] Pagrindinė problema – jums reikia saugios ir stiprios tapatybės ir ji turi būti prieinama visiems žmonėms. [...] Reikia sukurti tai, kas žmonėms patinka“, – tvirtina T. H. Ilvesas.

Jo aiškinimu, tik didelis žmonių įsitraukimas gali padėti skaitmenizuojant visuomenę: „Turėjome labai aktyvų privataus sektoriaus įsitraukimą, nes jie nuo pradžių palaikė šią idėją, nes ją matė kaip itin naudingą. [...] Be to, visos naujos paslaugos, kurias siūlome, gali lengvai būti įtraukiamos į sistemą.“

Pritraukti visuomenę naudoti šią sistemą, sako T. H. Ilvesas, padėjo du dalykai: Estijos istorija ir tai, kad skaitmeninę asmens tapatybės kortelę privalėjo įsigyti visi.

Konkuruoti nusprendė ten, kur visi lygūs

Žvelgdamas į Estijos istoriją T. H. Ilvesas juokiasi – estai visada turėjo savybę save lyginti su suomiais ir visada norėjo būti tokiais, kokie buvo suomiai. Tačiau šios dvi šalys turi vieną didelį skirtumą – Suomija niekada nepatyrė sovietinės okupacijos, todėl į priekį judėjo visai kitaip nei šalys, kurios buvo okupuotos.

Todėl, teigia Estijos prezidentas, kad ir ką būtų dariusi Estija, ji vis tiek būtų atsilikusi tiek nuo Suomijos, tiek nuo kitų šalių, kurios nepatyrė sovietinės okupacijos.

Kaip pavyzdį T. H. Ilvesas pateikia komunikacijos tinklus: kai suomiai jau naudojosi „Nokia“ telefonais, estai tebeturėjo laidinius telefonus ir juos netgi turėjo ne kiekvienas – laidinius telefonus namuose turėjo tik trečdalis, o likusieji laukė, kol tokį telefoną galės įsigyti.

„Net jei darytume geriausius dalykus, tie, kurie yra prieš mus, ir toliau būtų prieš mus. Reformoms prireiktų ištisų metų, populiacija buvo varginga, išsilavinimo lygis buvo žemas. 1990-ųjų pradžioje įvyko keli dalykai. [...] Vienas iš jų – pirmoji naršyklė“, – sako T. H. Ilvesas.

Anot jo, internetas tuo metu buvo vienintelė erdvė, kurioje net ir pažangios šalys pradėjo nuo nulio. Taigi Estija nusprendė pabandyti konkuruoti šioje srityje.

Pradžią davė kompiuterių ir interneto įdiegimas mokyklose

T. H. Ilvesas pasiūlė įdiegti kompiuterius visose Estijos mokyklose ir juos prijungti prie interneto. Per 1997–1998 m. visos mokyklos turėjo tokias kompiuterių klases.

Šios programos įgyvendinimą parėmė bankai, kuriems kilo mintis kompiuterius ir internetą pritaikyti ir savo srityje.

„Estijos kaimeliuose veikė bankų padaliniai, kuriuose apsilankydavo vienas klientas per dieną, bet darbuotojas vis tiek privalėdavo ten būti visą darbo dieną. Todėl bankai nusprendėme – kodėl negalėtume skaitmenizuoti bankų?“ – pasakoja T. H. Ilvesas.

Šiuo tikslu buvo sukurta programa, panaši į skirtą mokyklinukams, tačiau pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms. Tokiu būdu buvo siekiama išmokyti vyresnius kaimų ir mažesnių miestų gyventojus naudotis internetinės bankų paslaugomis.

„Galiausiai suvokėme, kad skaitmenizacija pasistūmėjo ir tai sukūrė didelių problemų, kurių didžiausia ir aktuali iki šiol – programišiai, taigi ir tapatybės nustatymas“, – teigia T. H. Ilvesas.

Virtualiai negali gauti tik trijų paslaugų

Siekiant išspręsti tapatybės problemą, 2000 m. Estijoje buvo pristatytas elektroninis parašas. 2001 m. visuomenei pristatyta ir asmens tapatybės kortelė su mikroschema, kuri leisdavo nustatyti kortelės turėtojo tapatybę ir vykdyti virtualias transakcijas ar pasirašyti dokumentus.

Iki šiol Estijoje virtualiai negalima tik susituokti, išsiskirti ir įsigyti nekilnojamo turto. Visais šiais atvejais gyventojai privalo atvykti į atitinkamą instituciją.

„Tai iš esmės tapo pagrindu, kas mums suteikia tokį galingą elektroninės valdžios pagrindą. [...] Naująją asmens tapatybės kortelę padarėme privalomą. Kodėl? Jeigu ji nebūtų privaloma, daugelis žmonių, kurie ja naudotis, ja nesinaudotų. Todėl nebūtų investicijų nei iš viešojo, nei iš privataus sektoriaus, kuriant naujas skaitmenines paslaugas. Tai matome Europoje – jeigu kortelė nėra privaloma, ankstyvieji vartotojai įsigyja elektroninę tapatybės kortelę. Tai nusprendžia padaryti apie 15–20 proc. visuomenės“, – sako T. H. Ilvesas.

Tačiau tokia dalis visuomenės nepaskatina nei institucijų, nei privataus sektoriaus atstovų investuoti į paslaugų kūrimą. Dėl šios priežasties T. H. Ilvesas ragina valstybių valdžias priimti dažnai nepopuliarų sprendimą ir padaryti korteles su mikroschema tiesiog privalomomis.

Didelį dėmesį skiria saugumui

T. H. Ilvesas pabrėžia – įdiegiant tokias naujoves, itin svarbus saugumas. Estija pasirinko taikyti dviejų faktorių autentifikacijos prisijungimą. Tokiu atveju žmogus prisijungdamas naudoja tai, ką žino, pavyzdžiui, slaptažodį, ir tai, ką turi, pavyzdžiui, kodų generatorių.

„Estijoje tu turi mikroschemą, kuri yra tik tavo, ir tada pridedi dviejų faktorių autentifikacijos slaptažodžius, kuriuos žinai tik tu. [...] Bet kuris vieno faktoriaus slaptažodis gali būti nulaužtas. Jei turi trumpą slaptažodį, jeigu turi slaptažodį „12345“ ar „0000“, kompiuteris užtruks trumpiau. Jeigu turi slaptažodį, kuriame yra skaičių, raidžių ir ženklų, užtruks ilgiau, bet vis tiek įsilauš“, – sako T. H. Ilvesas.

Jis sutinka – dviejų faktorių autentifikacija nėra neįveikiama, bet šiuo metu veikia geriausiai ir dar kelerius metus veiks.

Turint tokią sistemą, sako T. H. Ilvesas, gyventojai gali ne tik pasirašyti kontraktus ar dokumentus, bet gauti visas paslaugas, išskyrus tris minėtąsias, kurioms reikalingi asmens duomenys, ir tai gauti nuotoliniu būdu.

T. H. Ilvesas juokauja – perėjus prie tokio skaitmenizavimo Estija sutaupė tiek pinigų, kad jie kompensuoja narystę NATO: „Mėgstu sakyti, kad už sutaupytus pinigus susimokame už NATO narystę, tad NATO narystė mums nieko nekainuoja.“

M. Schumacherio duomenys nutekinti Šveicarijoje, bet Estijoje tai būtų neįmanoma

T. H. Ilveso tvirtinimu, nesklandumų šalis išvengia naudodama tą pačią sistemą nuo pat pradžių, paskirstydama savo duomenis po skirtingus šaltinius ir leisdama gyventojui patikrinti, kas ir kokius asmeninius duomenis naudojo.

T. H. Ilvesas pateikia pavyzdį – įvykus Michaelio Schumacherio nelaimei iš Šveicarijos ligoninės buvo nutenkinta informacija apie jo sveikatos būklę. Estijoje tokia situacija neįmanoma: „Vieninteliai žmonės, kurie gali matyti gyventojų sveikatos informaciją, yra tie, kurie turi leidimus. Jeigu kas nors pabandytų tai padaryti, gyventojas matytų, kad tai buvo bandoma ir nepavyko. [...] M. Schumacherio atvejis neįmanomas Estijoje, nebent esi medikas, turintis teisę prieiti prie tokių duomenų, bet tada visi žinotų, kad tai padarei tu.“

Be to, sako prezidentas, gyventojai, virtualiai save identifikaciją, nebeturi pildyti tokių duomenų, kaip adresas ar telefono numeris, kurių paprastai prašoma, o gautos paraiškos paraleliai paskirstomos po visas institucijas, kurios turi ką nors patikrinti ar patvirtinti. Dėl šios priežasties estų prašymai patvirtinami per maždaug 15 minučių.

„LOGIN 2019“. Buvęs Estijos prezidentas: šalyje virtualiai negalima tik susituokti, išsiskirti ir įsigyti nekilnojamo turto
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt