Lietuvoje jau dabar galėtume gyventi be grynųjų pinigų, bet patys tokios galimybės atsisakome, festivalyje „LOGIN“ sakė verslo ir bankų sektoriaus atstovai. Anot Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, nors grynuosius žmonės renkasi dėl kelių priežasčių, bene dvi didžiausios – įprotis ir tai, kad šių pinigų neįmanoma susekti.
Jau beveik metus atsiskaitymų grynaisiais nepriimančio kavinių tinklo „Hurracan Coffee“ įkūrėjas ir vadovas Vytautas Kratulis pasakoja, kad tokį sprendimą paskatino atvejis, kai darbuotojas kliento sumokėtus pinigus pasiėmė sau.
Jo aiškinimu, statistika rodo, kad 3 proc. darbuotojų kažką iš savo darbovietės pasiima kasdien. Jeigu tai – kavinių tinklas, jie gali pasiimti pinigų, kavos pupelių, darbo laiko ar kitų resursų.
7,6 proc. darbuotojų tai daro kartą per savaitę, 20 proc. 4–12 kartų per metus, 70 proc. – bent kartą per metus.
Tai paskatino ieškoti sprendimo, kaip tokių situacijų išvengti. Bendrovė nutarė grynųjų paprasčiausiai atsisakyti.
SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis įsitikinęs – tai pavyzdys, kaip bendrovėms reikia priimti drąsius sprendimus.
Nepaisant pavyzdžio, priduria V. Žagūnis, šalyje situacija dar nėra priartėjusi prie tokios, kai grynųjų net nereikia – 50 proc. atsiskaitymų Lietuvoje tebeatliekami grynaisiais, o prieš kurį laiką šis rodiklis siekė net 70 proc.
„Aš turiu šiek tiek grynųjų, bet iš esmės jų nenaudoju. [...] Neturiu priežasties naudotis grynaisiais, bet visuomenei atrodo kitaip. Jeigu vertintume statistiką, pasižiūrėtume, kas vyksta, per pastaruosius metus gerokai sumažinome grynųjų pinigų naudojimą“, – sako V. Žagūnis.
Išsiversti be grynųjų Lietuvoje taip pat lengva kaip ir Švedijoje
Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas M. Zalatorius vis dėlto įsitikinęs, kad situacija nėra tokia bloga – jeigu norėtume, galėtume puikiai gyventi ir visai neturėdami grynųjų, tačiau tam reikia priimti sprendimą.
„Pastaruosius kelerius metus gyvenu be grynųjų. Ir nėra taip, kad tuo didžiuojuosi ar nesididžiuoju. Tiesiog taip nutiko. Penkerius metus gyvenau Švedijoje. Jų visuomenė grynųjų nenaudoja. Iš tikrųjų. Neturiu suvokimo, kaip atrodo kronos, nors dirbau su pinigais. Geriausiai tai iliustruojanti istorija – vieną kartą važiavau iš oro uosto į senamiestį, kur gyvenau. Kortelių aparatas taksi automobilyje neveikė. Pasiūlau važiuoti į bankomatą. [...] Tai buvo vienintelis atvejis per penkerius metus, kai man prireikė grynųjų. Tada grįžau gyventi į Lietuvą ir pagalvojau – įdomu, kaip seksis čia. Ką pastebėjau – šioje šalyje galima visiškai gerai gyventi be grynųjų pinigų“, – pasakoja M. Zalatorius.
Vis dėlto, norint to pasiekti, sako M. Zalatorius, svarbu priimti sąmoningą sprendimą. Tai padaryti vienam individui nėra sunku, bet priversti tai daryti visą visuomenę – nemažas iššūkis, teigia bankų asociacijos vadovas.
V. Žagūnis siūlo pasvarstyti, kiek atsiskaitymas grynaisiais iš tikrųjų kainuoja. Jo teigimu, visa visuomenė kasmet tam skiria apie 25–30 mln. eurų. Be to, verslas sumoka ir netiesioginių mokesčių: jie privalo apmokyti darbuotojus, dirbančius su grynaisiais, privalo investuoti į grynųjų pinigų sistemų palaikymą ir kt., o klientai sumoka savo laiku, nes atsiskaitymas grynaisiais užtrunka ilgiau.
Grynuosius renkamės dėl kelių priežasčių – net ir norėdami juos nuslėpti
Vis dėlto M. Zalatorius atkreipia dėmesį – paprastai žmonės nurodo tris priežastis, kodėl jie pasirenka naudotis grynaisiais pinigais: tai saugu, nes grynuosius priima visi, juos galima pačiupinėti ir atsiskaitymas grynaisiais nesusekamas.
„Paskutinė priežastis svarbi ne dėl to, kad lietuviai rūpinasi savo privatumu, yra kitų priežasčių, pavyzdžiui šešėlinė ekonomika ir tai, kad yra žmonių, kuriems patinka, kad atsiskaitymai nematomi. [...] Nėra kitų priežasčių, kodėl transakcijas reiktų vykdyti grynaisiais pinigais“, – sako M. Zalatorius.
Jis priduria – šioje vietoje labai didelės įtakos turi ir tai, kad žmonija iš esmės yra labai konservatyvi. Nors daugelis linkę manyti, kad esame progresyvūs, iš tikrųjų staigių pokyčių didžioji dalis visuomenės nenori.
„Žmonės nenori pasikeisti taip greitai. Manau tai yra priežastis, kodėl, nors nėra objektyvių priežasčių, vis dar naudojame grynuosius. Nuvykite į Vokietiją – 70 proc. žmonių ten tebesinaudoja grynaisiais. Tai nėra gerai. Nemanau, kad po penkerių ar dešimties metų tapsime visuomene be grynųjų. Nemanau. Tai neįmanoma. Mano klausimas – koks yra teisingas balansas?“ – svarsto M. Zalatorius.
Net ir bažnyčioje auką galėtume palikti kortele
M. Zalatorius įsitikinęs – jeigu norime, kad visuomenė atsisakytų grynųjų pinigų, tam tiesiog reikia laiko. Jeigu norime, kad visuomenė jų atsisakytų greitai, reikia imtis drastiškų priemonių.
„Mano sūnus nesinaudoja grynaisiais. Duokime tokiems žmonėms 10–15 metų ir visuomenė atsisakys grynųjų. Bet ką daryti, jeigu pokyčių norime greičiau? Itin svarbus pozityvus paskatinimas“, – sako M. Zalatorius.
V. Žagūnis antrina – svarbu investuoti į jaunąją kartą, nes didžiausias atsiskaitymų grynaisiais augimas buvo pastebėtas tada, kai atsiskaityti kortele tapo patogu. Taigi, tvirtina V. Žagūnis, privalu suteikti galimybę, pavyzdžiui, mokiniams atsiskaityti už pietus mokyklos valgykloje kortele.
M. Zalatorius priduria – vertinant techniškai, net ir bažnyčioje auką palikti kortele galėtume jau rytoj, tačiau reikia žvelgti ne į techninius aspektus.
„Technologijas tam turime jau dabar, bet didžiausia kliūtis šiame kelyje – ne technologijos. Didžiausia kliūtis – mūsų prigimtis, mūsų įpročiai ir mūsų inercija“, – apibendrina M. Zalatorius.
V. Žagūnas atkreipia dėmesį – galimybė auką palikti kortele jau egzistuoja Skandinavijos šalyse, tad tai nėra visiška naujiena.
