Verslas

2019.06.09 07:00

Festivalio fiasko: už bilietus mokėjusieji 12 tūkst. dolerių turėjo nakvoti palapinėse ir valgyti sumuštinius

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.09 07:00

Festivalis, kuris organizatorius paliko skęsti skolose, nesibaigiančiuose teismų procesuose ir sužlugdė reputaciją. Vienas iš festivalio pagrindinių prodiuserių Andy Kingas interviu LRT.lt atskleidžia žlugusio festivalio užkulisius bei įvardija, ką buvo pasiryžęs padaryti, kad renginys įvyktų.

Technologijų ir inovacijų konferencijoje „LOGIN“ A. Kingas teigė, kad 2017 metais jie buvo pasiruošę pasauliui pristatyti prabangų muzikos festivalį „Fyre“, kuris turėjo vykti vienoje iš privačių salų Bahamų salyne, kadaise priklausiusioje pačiam narkotikų baronui Pablui Eskobarui.

Organizatoriai žadėjo, kad saloje netrūks garsenybių, muzikos įžymybių, pasaulinio lygio virtuvės šefų ir jų gurmaniškų patiekalų, prabangos ir visko, ko tik geidžia širdis. O visas malonumas turėjo trukti net dvi savaites.

Renginio organizatoriai siūlė įsigyti VIP bilietus po 250 tūkst. JAV dolerių. Pigesni turėjo kainuoti po 12 tūkst. JAV dolerių.

Tačiau pasaka turėjusios virsti dvi nuostabios savaitės virto fiasko, trukusiu vos vieną dieną. Festivalis buvo atšauktas, o organizatoriai įklimpo į milijonines skolas ir teismų procesus.

Renginio prodiuseris A. Kingas sako, kad festivalio dalyvius pasitiko visai ne privačios vilos, o paprastos palapinės. Sala taip pat nebuvo privati. Nebuvo ir žadėto gurmaniško maisto, o vietoje jo – klaikios išvaizdos sumuštiniai. Į festivalį neatvyko ir žadėtos muzikos žvaigždės.

„Viskas, kas galėjo nutikti blogai, taip ir įvyko“, – prisimena A. Kingas.

Negana to, kad viskas ėjo ne pagal planą, buvo ir daugiau netikėtumų. Po sunkios dienos žmonės suskubo išsimaudyti šiltame Meksikos įlankos vandenyje, tačiau buvo patikinti, kad į vandenį lipti nesaugu – ten pilna ryklių.

Dalyviai ėmė skirstys, o organizatoriai buvo priversti atšaukti festivalį vos tik jam prasidėjus.

Vienas iš pagrindinių renginio organizatorių reperis Ja Rule dar bandė teisintis, teigdamas, kad tai viso labo tebuvo socialinis eksperimentas, skirtas parodyti jaunimui, kaip jaučiasi pabėgėliai, būdami kitose šalyse ir gyvendami prastomis sąlygomis.

Vis dėlto kiek vėliau organizatoriai pripažino klydę ir sutiko grąžinti pinigus. Tačiau nusivylusiems žmonėms to buvo negana. Prieš organizatorius buvo pradėti keli ikiteisminiai procesai, juos įklampinę į milžiniškas skolas. Pagrindinis renginio organizatorius Billis McFarlandas nuteistas 6 metams kalėjimo. 

Apie festivalio užkulisius LRT.lt  pasakoja vienas iš renginio prodiuserių – Andy Kingas.

– Pone Andy Kingai, jūs esate ganėtinai populiarus JAV, tačiau lietuviai apie jus mažai ką ir težino. Kaip jūs apibūdintumėte save tiems, kurie jūsų nepažįsta? 

– Save apibūdinčiau labai paprastai – esu žmogus, kuris šiuolaikinėje popkultūroje padarė didžiulę klaidą. Tai buvo mano žlugimas. Taip pat esu vienas didžiausių memų internete ir viskas yra dėl neįvykusio „Fyre“ festivalio.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Dabar žmonės, įmonės ateina pas mane ir klausia, ką būtumėte darę kitaip. Jie klausia mano patarimo siekdami išvengti tokių pačių klaidų. Dabar į tai jau žiūriu pozityviai. Matau save kaip tam tikrą pavyzdį ir įtakos darytoją (angl. influencer).

– Kodėl manote, kad „Fyre“ festivalis buvo didžiausia klaida jūsų gyvenime?

– Kad neprisišnekėčiau, stuktelėsiu į stalą tris kartus. Tai buvo pirmasis nepavykęs projektas per mano 25 darbo metus. Nesakau, kad iki tol atlikti projektai buvo tobuli, bet dauguma buvusių renginių turėjo labai didelį pasisekimą. Tačiau „Fyre“ festivalis toks nebuvo.

Žinoma, šios klaidos mastą padidino ir socialiniai tinklai. Šiais laikais niekada negali atsipalaiduoti. Jei suklydai, niekas tau nepasakys:  nesijaudink, viskas bus gerai. Ne, taip nėra. Elgiamės, lyg nebūtų rytojaus. Dėl socialinių tinklų pasaulis apie mano klaidą sužinojo labai greitai ir garsiai.

– Jūs nebuvote pagrindinis festivalio organizatorius ir tai nebuvo jūsų idėja. Atėjote kaip samdytas profesionalas. Kodėl tuomet nusprendėte prisidėti prie festivalio organizavimo? Koks buvo jūsų vaidmuo?

– Festivalyje  aš buvau vienas iš pagrindinių prodiuserių. Mane pakvietė likus vos 6 savaitėms iki renginio pradžios. Tai labai trumpas laiko tarpas. Buvo labai didžiulis iššūkis per tokį trumpą laiką suplanuoti renginį.

Ypač tai buvo sudėtinga padaryti mažoje saloje Bahamų salyne. Nebuvo jokios infrastruktūros, ten nieko nebuvo. Teko viską gabentis iš JAV. Tai buvo milžiniškas iššūkis.

– Tai kodėl vis dėlto nusprendėte prisijungti prie komandos, nors matėte, kad bus labai sunku įgyvendinti idėją?

– Galvojau, kad komandoje galėsiu būti tarsi suaugęs žmogus vaikų kambaryje. Maniau, kad sakysiu, tas neveikia, tą reikia keisti. Tačiau kai tu dirbi komandoje su jaunais žmonėmis, kurie dar yra ir pramuštgalviai, turi labai stiprų ego, yra labai sunku.

Gali jiems siūlyti ką tik nori, o jie tavęs neklausys. Jie man kartodavo: nėra ko nerimauti, Edai, viskas bus gerai. Aš jiems kartojau, kad šiame versle esu jau daug metų ir matau, kad ne viskas veikia taip, kaip turėtų, tačiau jie nesiklausė.

– Tiems, kas nieko nežino apie šį festivalį, gal galėtumėte trumpai pristatyti jo idėją?

– „Fyre“ festivalis buvo sukurtas reklamuoti populiarią „Fyre“ mobiliąją aplikaciją. Tai buvo programėlė, skirta užsisakyti paslaugas iš žymių žmonių: muzikantų, aktorių, sportininkų. Manėme, kad tai būtų puiki proga paleisti programėlę ir pritraukti vartotojus.

Tačiau pirma mūsų siųsta žinutė buvo kitokia ir klaidinga. Teigėme, kad tai bus pirmas prabangus ir prašmatnus festivalis su geriausiu maistu, gėrimais, apgyvendinimu, tačiau neturėjome pinigų visa tai įgyvendinti. Žmonės įsivaizdavo, kad atvyks į nuostabią Bahamų salą su nuostabia muzika. Jie įsivaizdavo, kad bus tarp žinomų žmonių, modelių.

– Kada supratote, kad festivalis gali neįvykti, o jūs susiduriate su rimtais iššūkiais?

– Galiu sakyti atvirai, kad tai buvo pačią pirmą dieną, kai prisijungiau prie komandos. Tačiau dirbau ir toliau dėl vienos priežasties. Visi turbūt labai gerai žino Vudstoko festivalį.  Jis turėjo labai daug spragų, tačiau, nepaisant jų, tai buvo labai populiarus festivalis. Pamaniau, jei Vudstokas galėjo tai padaryti, kodėl negalėtume ir mes.

– Kaip manote, kokios buvo pagrindinės festivalio žlugimo priežastys?

– Pirma klaida – nebuvo pakankamai laiko. Negali suorganizuoti festivalio per 6 savaites. Įsivaizduok, jei aš tau pasakyčiau, suorganizuok festivalį per 6 ateinančias savaites Lietuvoje. Turbūt tau plaukai nuo galvos nukristų.

Kitas aspektas – infrastruktūros trūkumas ir biudžetas. Labai sunku suorganizuoti kokybišką renginį ten, kur nieko nėra, ir kai tave riboja finansai. 

– Kad jau prakalbome apie pinigus, noriu paklausti, kiek pinigų organizatoriai skyrė festivaliui? Skaičiau vieną verslo eksperto ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad, norint suorganizuoti festivalį, būtų reikėję bent 50 mln. JAV dolerių. Kiek vis dėlto turėjote jūs?

– Turėjome 25 mln. JAV dolerių.

– Bet juk tai gana nemažai?

– Tai tikrai nemaža pinigų suma. Tačiau jos dydis priklauso nuo to, kam tu juos skiri. Jei visi 25 mln. būtų atitekę tiktai festivaliui organizuoti, tuomet tikrai būtų pakakę. Tačiau pinigai buvo skiriami privatiems lėktuvams, prabangioms organizatorių viloms ir kitiems prašmatniems dalykams.

– Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal ir vėl organizuoti festivalį, ar būtų įmanoma tai padaryti sėkmingai?

– Tikrai ne. Šešios savaitės yra per mažas laiko tarpas festivaliui suorganizuoti.

Ar aš tai daryčiau dar kartą? Galbūt taip. Ši klaida man suteikė gerų pamokų ir patirties. Ja dabar dalinuosi su jaunimu ir mokau, kaip nereikia daryti.

– Kada supratote, jog festivalis pakibo ant plauko, ar nebandėte jo atšaukti? Galbūt siūlėte atidėti festivalio datą?

– Mes svarstėme galimybę atidėti festivalį, tačiau dalis komandos ir pagrindinis organizatorius Billis McFarlandas nenorėjo to daryti.

Kitas aspektas, dėl ko festivalis nebuvo atidėtas, – negali būti tikras, kad tavo kviestos muzikos žvaigždės galės atvykti kitu metu. Pačios žinomiausios muzikos žvaigždės yra rezervuojamos prieš metus ar net dvejus. Manau, kad komanda manė, jog dėl to negalime atidėti festivalio. Tačiau, kaip matome dabar, festivalio atidėjimas būtų buvusi gera mintis.

– Internete kalbama, kad jūs buvote labiausiai festivaliui atsidavęs žmogus ir ruošėtės padaryti tai, ko niekas nesitikėjo. Gal galite papasakoti, kodėl jūs laikomas tokiu žmogumi?

– Mane pasikvietė pagrindinis renginio organizatorius B. McFarlandas ir sako, kad turiu padaryti vieną labai didelę paslaugą. Aš jam atsakiau, kad aš jau ir taip labai daug pasiaukojau dėl komandos. Tačiau Billis mane patikino, kad šis atvejis yra išskirtinis.

Vanduo, kuris buvo reikalingas festivalio dalyviams, užstrigo pasienio punkte. 350 tūkst. vandens buteliukų. Billis teigė, kad neturime pinigų sumokėti muito mokesčių, kurie siekė 175 tūkst. JAV dolerių, todėl turiu nuvažiuoti į muitinę ir pagrindiniam pareigūnui atlikti oralinį, kad mums leistų įsivežti vandenį.

Pamaniau, kad jei tai blogiausias dalykas, kuris man gali nutikti gyvenime, kodėl gi ne. Nuvažiavau pas muitinės pareigūnus ir buvau pasiryžęs tai padaryti. Tačiau kai nuvykau ten, muitinės vadovas pasirodė labai malonus žmogus ir pasakė, kad nereikės nieko daryti, tačiau liepė per 2 dienas sumokėti 175 tūkst. JAV dolerių.

– Ar galiausiai sumokėjote tuos 175 tūkst. JAV dolerių?

– Žinoma, kad ne. Mes nebeturėjome pinigų.

– Pabaigai norėčiau užduoti kelis klausimus, kurie nebus susiję su festivaliu. Visų pirma, kokie būtų jūsų trys patarimai jaunimui?

– Pirmasis – būti teisingam sau. Antrasis – daryti tai, ko trokšta tavo širdis ir pašaukimas. Trečia – jei kažką darai, stenkis tai padaryti geriausiai, kaip įmanoma.

– O kaip manote, kiek pinigų reikia turėti, norint būti laimingam?

– Tiek, kad galėtum gyventi patogiai. Ta pinigų suma gali skirtis, priklausomai nuo regiono. Tačiau laimė ir pinigai ne visada koreliuoja. Gali būti laimingas gyvendamas miške ir tam pinigų beveik nereikės.

– O kiek jums reikia?

– To neseniai manęs klausė. Sakė, kad gali mane padaryti milijardieriumi per 5 metus, o aš jiems atsakiau, kad viskas, ko man reikia, tėra 26 mln. JAV dolerių.

– Paskutinis klausimas, kurį užduodu visiems savo pašnekovams. Įsivaizduokite, kad jūs galite priimti vieną įstatymą, kurio privalėtų laikytis visas pasaulis. Koks tai įstatymas ar taisyklė būtų?

– Norėčiau priimti taisyklę, kad žmonės neterštų gamtos. Didžiausias mano rūpestis šiandien, kokią planetą paliksime po savęs. Noriu, kad apie tai mąstytume dažniau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt