Verslas

2019.06.08 18:08

„Microsoft“ atstovas siūlo nesijaudinti dėl dirbtinio intelekto – darbo neatims, bet kai kurias užduotis teks pamiršti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.08 18:08

Rogeris Federeris, puikus virtuvės šefas, gitaros virtuozas ir dirbtinis intelektas turi vieną bendrą požymį – visi jie puikiai žino, ką daro ir kokius sprendimus gali priimti, kad pasiektų geriausių rezultatų. Taip festivalyje „LOGIN“ sako „Microsoft“ smulkiojo ir vidutinio verslo vadovas Erwinas Hartenbergas.

Jo teigimu, žmonės neretai neįvertina dirbtinio intelekto galimybių: „Apie technologijas ir jų vaidmenį visada mėgstu galvoti kaip apie šokį. Nesu puikus šokėjas. Mano žmona mėgsta šokti, aš nesu geras, bet vis tiek šoku. Tai nustato vedėjo ir sekėjo toną – būdamas vedančiuoju tu nustatai, kas nutiks.“

Anot E. Hartenbergo, paprastai „vedėju“ būdavo žmogaus poreikiai, paskui kuriuos sekdavo technologijos. „Tačiau dabar esame lygmenyje, kai technologijos kyla ne tik iš poreikio – jos paskatina poreikį“, – sako E. Hartenbergas.

Būtent technologijos paprastai paskatina žmones ir netgi bendroves bei institucijas peržvelgti, kaip kuriamas dizainas, sudaromi ir įgyvendinami procesai.

„Kai galvojame apie technologijas, galvojame apie tai, kaip atliekame kasdienius darbus ir pamirštame tikslą. [...] Reikėtų galvoti apie tai, kaip perdėlioti savo kompaniją, instituciją“, – įsitikinęs E. Hartenbergas.

E. Hartenbergas: prasidėjo dirbtinio intelekto pavasaris

Jis atkreipia dėmesį – dirbtinio intelekto srityje darbai jau vyko prieš kelis dešimtmečius, tačiau jie buvo apleisti: „Tai vadiname dirbtinio intelekto žiema.“

Vis dėlto prieš dešimtmetį šiai žiemai atėjo pabaiga ir, kaip sako E. Hartenbergas, prasidėjo dirbtinio intelekto pavasaris, kai po truputį ėmė rodytis žiedai – dirbtinis intelektas pradedamas pritaikyti kasdieniame gyvenime.

E. Hartenbergo vertinimu, tai lėmė du faktoriai: technologijos ir žmonių poreikių, požiūrio pokyčiai.

„Seniau savo procesus skaitmenizavome, bet jie iš esmės liko tokie patys. [...] Vėliau procesus automitizavome, bet logika buvo tokia: „Jeigu nutiks taip, darysime šitaip“. [...] Dabar su dirbtinio intelektu judame į stadiją, kai problema sprendžiam tokiu būdu: tikėtina, kad nutiks taip, ką su tuo darome?“ 

Anot jo, statiškas požiūris, kad „atsiradus šiai problemai, naudosime šį sprendimo būdą“ šiuolaikiniame pasaulyje nebetinka. Kaip teigia E. Hartenbergas, anksčiau procesai paprastai buvo tiesiog skaitmenizuojama ar automatizuojami, bet iš esmės išlikdavo panašūs, dabar tokia migracija nebevyksta.

„Dirbtinis intelektas nėra kaip technologijų migracija, kai gali tiesiog paspausti jungiklį – pereiname ir gyvename toliau. Tai yra procesas, kuris vis dar vyksta“, – pabrėžia E. Hartenbergas.

Dirbtiniu intelektu jau naudojamės, nors to galbūt ir nežinome

E. Hartenbergo tvirtinimu, dirbtinis intelektas jau dabar pritaikomas daugelyje sričių, nors daugelis iš mūsų to galbūt ir nepastebi. Jis dažnai naudojamas paprasčiausiai pagerinti ar paspartinti procesus, kuriuos iki tol turėdavo atlikti žmonės.

„Dirbtinis intelektas jau yra visur. Jeigu žiūrėsime į tai, kokios muzikos jums siūlo klausytis jūsų programėlė, tai – dirbtinis intelektas. Jeigu kada nors jums paskambino banko atstovas ir pasakė, kad jūsų sąskaitoje buvo pastebėta neįprasta veikla, todėl buvo imtasi veiksmų, tai taip pat nustatė dirbtinis intelektas“, – sako E. Hartenbergas.

Tačiau pokyčiai ties tuo nesibaigia. E. Hartenbergas atkreipia dėmesį – anksčiau mes mokėmės, kaip bendrauti su kompiuteriu, net ir besinaudodami paprasčiausiomis programomis, nes kitaip užduočių kompiuteris nevykdytų.

Dabar, teigia E. Hartenbergas, kompiuteriai mokosi bendrauti su mumis, ir tai gali palengvinti gyvenimą daugelyje sričių: „Mums teko išmokti, kaip bendrauti su kompiuterio jo metodais. Dabar viskas apsisuko – kompiuteriai mokosi, kaip bendrauti su mumis.“

E. Hartenbergo aiškinimu, paprastai dirbtinis intelektas skirstomas į dvi kategorijas. Siauroji dirbtinio intelekto kategorija iš esmės apima programas, kurios geba atskirti savo aplinką, pavyzdžiui, atpažinti veidą, emocijas ar balsą, gali mėgdžioti žmonių bruožus. Aukštesnio lygio dirbtinis intelektas geba atskirti informaciją ir iš jos mokytis be žmogaus įsikišimo.

„Dirbtinis intelektas mums leidžia su technologijomis bendrauti žmogišku būdu“, – akcentuoja E. Hartenbergas. Jo aiškinimu, vis dažniau pastebima, kad žmonės su naujais dirbtinio intelekto įrenginiais bendrauja kaip su žmonėmis.

Grėsmės neįžvelgia – panašią situaciją jau esame matę

Vertindamas tikimybę, kad dirbtinis intelektas gali tapti grėsme žmonėms ir jų darbo vietoms, E. Hartenbergas įsitikinęs – to nutikti neturėtų.

Jis pateikia pavyzdį – kai buvo pristatytas bankomatas, darbuotojų skaičius bankuose krito, nes nebereikėjo darbuotojų, kurie iki tol išduodavo klientams grynuosius pinigus, tačiau šis skaičius po kurio laiko vėl išaugo, nes tų pačių darbuotojų reikėjo aptarnaujant klientus, kurie banke apsilankydavo kitais tikslais.

E. Hartenbergo pastebėjimu, klientai jau dabar skundžiasi, kad aptarnavimo srityje trūksta žmogiškumo: „59 proc. klientų, vartotojų jaučia, kad didelė dalis bendrovių, su kuriomis jiems teko bendrauti, prarado žmogiškumą. [...] Su dirbtiniu intelektu turime galimybę visa tai apversti ir sukurti tą žmogišką ryšį.“

Jis argumentuoja – jau dabar su dirbtinio intelekto prietaisais ir programomis žmonės bendrauja taip, lyg bendrautų su kitais žmonėmis, todėl tikėtina, kad dirbtinis intelektas pagerintų aptarnavimo kokybę, nes paprasčiausiai būtų sukurtas šiam tikslui.

Bendrovės darbus atliktų ne tik greičiau, bet galėtų suteikti naujų paslaugų

E. Hartenbergo aiškinimu, naudojantis dirbtiniu intelektu bendrovės ne tik gali kokybiškiau aptarnauti klientus, bet ir atlikti daugiau arba kitų užduočių, kurių iki tol savo klientams nesuteikė.

Jis pateikia pavyzdį – jau dabar kai kurios bendrovės naudoja dirbti intelektą, teikdamos konsultacijas klientams. Tai galima pastebėti kreipiantis į bendrovę per programėles ar socialinius tinklus – pasirinkus konsultaciją klientui iššoka pokalbio langas, kuriame jis gali iš karto pasirinkti, koks klausimas jam kilo ar su kokia problema jis susidūrė.

E. Hartenbergo tvirtinimu, tai primena konsultacijas, kai paskambinus telefonu klientui išvardijami klavišų numeriai ir nurodoma, kurį mygtuką reikia nuspausti, susidūrus su konkrečia problema. Vis dėlto aptarnavimas, naudojant dirbtinį intelektą, jau dabar yra daug greitesnis už tokius telefoninius skambučius.

Dirbtinį intelektą lygina su Rogeriu Federeriu

Apibendrindamas E. Hartenbergas tvirtina – dirbtinis intelektas primena savo srities ekspertus, pavyzdžiui, teniso žvaigždę Rogerį Federerį, kuris puikiai žino, ką gali jo kūnas ir ką jis gali padaryti su rakete, ar puikų šefą, ar gitaros virtuozą.

„Jeigu galvoji apie R. Federerį, jis puikus teniso žaidėjas. Jis puikiai žino, kas yra įmanoma su jo kūnu ir rakete, kuria naudojasi. Kadangi jis puikiai žino, jis pasitiki savimi, kad gali priimti sprendimus. [...] Jeigu esi puikus virtuvės šefas, gerai žinai ingredientus: gali sumesti krūvą ingredientų, nes žinai, kad šis tiks su šiuo, kitas su kitu. [...] Taip pat su gitaristu – jis puikiai gali užpildyti pauzes, nes puikiai žino instrumentą. Taip pat su dirbtiniu intelektu – jeigu jį išmanai, gal puikiai jį išnaudoti“, – sako E. Hartenbergas.

Jo tvirtinimu, nors dažnai įsivaizduoja, kad su naujasiomis technologijomis dirbtiniu intelektu dirbti gali tik tokie žmonės, kaip Elonas Muskas ar Steve`as Jobsas, kurie yra inovatoriai ir geba kurti vizijai tolimai ateičiai, daugelis yra likusiųjų, žvelgiančių į netolimą ateitį, taip pat puikiai gali išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes.

E. Hartenbergas yra „Microsoft“ smulkiojo ir vidutinio verslo rinkos direktorius Centrinėje ir Rytų Europoje.

Daugiau kaip 20 metų, praleisti technologijų industrijoje, privertė priimti įvairias pozicijos technologijų, verslo ir klientų aptarnavimo srityse.

E. Hartenbergas taip pat tarpininkauja, padėdamas komandos pasiekti proveržio inovacijų srityje.

„LOGIN 2019“. „Microsoft“ atstovas: šefai, profesionalūs teniso žaidėjai ir gitaros virtuozai – ką jie turi bendro?

 

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius