Verslas

2019.06.06 15:12

Paskolos butams brangti neturėtų: Europos Centrinis Bankas nežada keisti palūkanų normų

neišvengė klausimų ir apie Jakeliūno krizės tyrimą
Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.06.06 15:12

Pirmą kartą Lietuvoje surengtoje Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosiosios tarybos susitikime, ECB vadovas Mario Draghi pranešė puikias žinias skolininkams – palūkanų normos išliks nepakitusios iki 2020 metų pirmojo pusmečio. Vadinasi, kad vartotojai vis dar galės džiaugtis pigiomis paskolomis ilgiau nei metus.

ECB spaudos konferencijos Vilniuje metu neliko nepaminėtas ir Seimo nario Stasio Jakeliūno vykdytas parlamentinis tyrimas 2008 metų finansų krizės priežastims nustatyti.

M. Draghio pasiteiravus, ar jis nemano, kad parlamentinis tyrimas trukdo užtikrinti Lietuvos centrinio banko nepriklausomumą, ECB vadovas teigė, kad negali komentuoti nacionalinių institucijų veiksmų

„Negaliu komentuoti nacionalinės situacijos ir tokių aplinkybių. Galiu tik pasakyti, kad Vitas Vasiliauskas yra labai patikimas valdančiosios tarybos narys ir reikia užtikrinti jo nepriklausomumą. Noriu pabrėžti, kad taip pat mąsto ir visa valdyba“, – trumpai komentavo M. Draghi.

ECB vadovo pasiteiravus, kaip jis vertina Lietuvos norą būti finansinių technologijų cente, M. Draghi pastebėjo, kad pagal išduotus elektroninių pinigų įstaigų leidimus, Lietuva nusileidžia tik Jungtinei Karalystei.

„Tai suteikia daug augimo galimybių Lietuvoje. Tačiau Lietuva turi vykdyti atitinkamas priežiūros priemones“, – įspėjo M. Draghi.

Paskolos išliks pigios

ECB valdyba Vilniuje nusprendė, kad palūkanų normos išlieka nepakitusios bei sieks 0,00, 0,25 ir –0,40 proc.

M. Draghi teigė, kad palūkanų normos išliks tokiame pačiame lygyje bent jau iki 2020 metų pirmojo pusmečio arba tiek, kiek reikės užtikrinti stabilų infliacijos lygį, kuris būtų netoli 2 proc. ribos vidutiniu laikotarpiu.

Antrajame nutarime teigiama, kad ECB ir toliau ketina aktyviai reinvestuoti vertybinius popierius, kurių supirkimą vykdė anksčiau. Reinvestavimą žadama vykdyti iki kol ECB ims didinti palūkanų normos arba kol tai bus būtina daryti siekiant išlaikyti palankias likvidumo sąlygas.

Trečiasis nutarimas – atsižvelgiant į ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TLTRO–III), ECB nutaria, kad palūkanų normos kiekvienu atveju bus nustatytos lygiu, kuris yra 10 bazinių punktų virš vidutinio lygio, pritaikyto Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų pagal atitinkamą TLTRO programą.

Pakoreguotos ekonomikos augimo prognozės

M. Draghi teigia, kad ekonomikos augimas  2019 metų pirmąjį ketvirtį buvo palankesnis nei prognozuota anksčiau.

„Tačiau gaunami duomenys rodo, kad šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį augimas bus lėtesnis“, – sako M. Draghi bei priduria, kad  tokias prognozes lemia neapibrėžtumas pasaulyje ir vangi tarptautinė prekyba.

Pagal atnaujintas ECB prognozes, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019 metais augs – 1,2 proc.,  2020 – 1,4 proc, 2021 – 1,4 proc.

Pagal anksčiau pateiktą kovo mėnesio prognozę, euro zonos BVP 2019 metais turėjo augti 1,1 proc. 2020 – 1,6 proc. ir 2021 – 1,5 proc., todėl M. Draghio teigimu, prognozė buvo pakoreguota inkrementiškai.

Tuo metu infliacija 2019 metų eigoje turėtų kristi. Vidutinė 2019 metų infliacija turėtų siekti  1,3 proc. (2019 metų gegužės infliacijos lygis – 1,2 proc.) 2020 – 1,4 proc. ir 2021 – 1,6 proc.

M. Draghi pastebi, kad ekonomikos augimą tiek pasaulyje, tiek euro zonoje stabdo protekcionizmas ir didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas.

„Naujausia informacija rodo, kad pasauliniai veiksniai ir toliau neigiamai veikia euro zonos augimą. Protekcionizmo rizika didėja. Pavojų kelia ir besiformuojančios rinkos. Kitą vertus, teigiami dalykai euro zonoje yra augantis užimtumas ir darbo lygis“, – ekonomines grėsmes ir teigiamus aspektus vardija M. Draghi.

Jis taip pat pridūrė, kad ketvirtadienį ECB priimti sprendimai užtikrina, kad finansinės sąlygos ir toliau bus labai palankios skatinant ES augimą ir siekiant palaikyti norimą infliacijos lygį (ECB siekia išlaikyti 2 proc. siekiantį infliacijos lygį, – LRT). 

Istorinis įvykis Lietuvai

ECB valdančiąją taryba sudaro 19 euro zonos valstybių centrinių bankų vadovai. Kiekvienas metais ECB rengia keturis tarybos posėdžius, kuriuose aptaria naujausius makroekonominius duomenis bei pasidalina ekonominėmis prognozėmis. Posėdžiai rengiami kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.

Įprastai posėdžiai vyksta Frankfurte, tačiau vieną kartą per metus posėdis yra orgnizuojamas vienoje iš euro zonos šalių. Lietuvoje ECB tarybos posėdis vyksta pirmąjį kartą. Latvijoje ir Estijoje – susitikimai vyko jau anksčiau.

M. Draghi ECB vadovo pareigas pradėjo eiti 2011 metais. Jo kadencija turėtų baigtis 2019 metų spalio 31 dieną. ECB vadovas Europos valiutų krizės metu pagarsėjo savo fraze „imtis bet kokių priemonių, kad euras būtų apsaugotas“ (angl. the ECB is ready to do whatever it takes to preserve the euro), įvesdamas neigiamas palūkanų normas, pinigų skolinimo programą TLTRO ir kiekybinę pinigų lengvinimo programą (angl. - quantitative easing).

M. Draghi vizitas Lietuvoje yra jau antrasis. Pirmą kartą jis šalyje lankėsi dar 2014 metais Lietuvai ruošiantis įsivesti eurą.