Verslas

2019.06.08 22:07

Kylančių „fintech“ įmonių centrų TOP penketuke – ir Lietuva

LRT.lt2019.06.08 22:07

Fintech“ (finansinių technologijų) kompanijos kelia perversmą visose finansų sektoriaus srityse – nuo mokėjimų iki turto valdymo. Atsižvelgdami į finansinių technologijų sektoriaus pokyčius, keletas miestų yra pasirengę atverti duris naujoms verslo galimybėms, rašo „World Finance“.

Pasirodo, „fintech“ įmonių sektorius yra vienas našiausių. Anot „Juniper Research“, „fintech“ kompanijos 2024 m. turėtų sugeneruoti beveik 573 mlrd. eurų pajamų, t.y. 143 proc. daugiau nei apskaičiuotos numatomos 2019 m. pajamos.

Kadangi nežinomybė dėl „Brexito“ temdo vienos iš pasaulio finansinių sostinių – Londono – perspektyvas, auga susidomėjimas kitose pasaulio valstybėse kylančiais „fintech“ centrais. Tikėdamiesi įsisukti į sparčiai augančią rinką, miestai visame pasaulyje tampa atviri užsienio investuotojams ir skatina juose kurti startuolius. „Startup Genome“ atliko tyrimą ir nustatė, kuriose valstybėse ar miestuose šiuo metu kuriasi didžiausi „fintech“ įmonių centrai.

San Paulas, Brazilija

Iš visų Lotynų Amerikos šalių Brazilijoje yra daugiausia „fintech“ įmonių centrų. Dauguma jų įsikūrę šalies finansiniame centre San Paule.

Dėl dešimtmečius užsitęsusios finansinės krizės ir didelės galios koncentracijos penkiuose didžiausiuose šalies bankuose, daugelis brazilų nebepasitiki tradiciniais bankais ir sieja juos su didelėmis palūkanomis ir biurokratija. Dėl šios priežasties miestas tapo klestinčiu „fintech“ startuolių lopšiu.

Vienas ten įsikūrusių startuolių – Brazilijos internetinis bankas ir kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorius „Nubank“. Šios įmonės vertė yra viena didžiausių tarp privačių Lotynų Amerikos startuolių. Prognuozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį Brazilijos „fintech“ rinka pelnys 21,5 mlrd. eurų pajamų.

Lietuva

Lietuva – viena iš šalių, kuriai po „Brexito“ atsivers nemažai galimybių. Šių metų vasario mėnesį prašymus gauti leidimą steigtis Lietuvoje pateikė maždaug šimtas Didžiosios Britanijos finansų kompanijų. Tokią situaciją lėmė tai, jog Lietuvos reglamentavimo aplinka yra palanki startuolių klestėjimui. Pavyzdžiui, Lietuvos banko įgyvendinamas vadinamasis „smėlio dėžės“ (angl. regulatory sandbox) modelis leidžia įmonėms prieš į rinką paleidžiant savo produktus išbandyti naujas technologijas.

Taip pat Lietuvoje greičiausiai visoje ES išduodamos elektroninių pinigų ir mokėjimų licencijos. Pagal Lietuvos banko verslo sąlygų palankumo (angl. Ease of Doing Business) indeksą, 2019 m. Lietuva iš 190 valstybių užėmė 14-tą vietą. 2016–2018 m. šalyje padvigubėjus „fintech“ įmonių skaičiui, panašu, kad valstybė pamažu gali tapti lyderiaujančiu „fintech“ įmonių centru.

Estija

Estija – šalis, kurioje įsikūrę kone daugiausiai startuolių Europoje. „Startup Genome“ duomenimis, net 29 proc. startuolių sukurtų darboviečių yra šalies „fintech“ sektoriuje. Viena produktyviausių Baltijos šalių įmonių yra tarptautinė pinigų perlaidų kompanija „TransferWise“. 2017 m. jos investicijos padidėjo 251 mln. eurų.

Startuolių antplūdį Estijoje iš dalies lėmė ir prieš ketverius metus pradėta vykdyti e-piliečio programa, leidžianti žmonėms nuotoliniu būdu užregistruoti verslą ir jį valdyti iš bet kurios pasaulio vietos. Taip pat šalies valdžia ėmėsi „Startup Estonia“ iniciatyvos, kurios metu startuoliams ir investuotojams rengiami įvairūs mokymai.

Be to, Estija laikoma viena pažangiausių šalių skaitmenizacijos srityje. CNBC duomenimis, net 99 proc. viešųjų paslaugų yra prieinamos internete. Šalis gali pasidžiaugti ir geresniu plačiajuosčiu interneto ryšiu negu daugelis kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Frankfurtas

Frankfurtas, kuriame įsikūręs Europos Centrinis Bankas ir dar du šimtai kitų (daugiausia užienio) bankų, atlieka išties svarbų vaidmenį ES finansų sistemoje. Todėl miestas yra pasirengęs pritraukti pačias pažangiausias įmones. Šalies verslo bendruomenė skatina startuolius dalyvauti įvairiose programose. 2016 m. „Deutsche Bank“ pradėjo vykdyti programą „Digitalfabrik“, kuri skatina skaitmeninių bankininkystės produktų plėtrą. Tuo tarpu tokios platformos kaip „TechQuartier“ kuriamos siekiant užmegzti ryšį tarp startuolių, bankų, investuotojų ir mentorių.

Tiek finansų institucijos, tiek naujos įmonės nori diegti inovacijas, kurias įkvepia kitų miesto startuolių sėkmės istorijos. Turbūt viena žinomiausių – užsienio valiutos prekybos platformos „360T“ istorija. 2015 m. didžiausiame to meto Vokietijos startuolių pirkime įmonė „Deutsche Böerse“ nusipirko „360T“ už 714 mln. eurų. Nors Berlynas vis dar dažnai laikomas Vokietijos technologijų centru, panašu, jog Frankfurtas tyliai puoselėja savo vešinčią startuolių dirvą ir vieną dieną gali nukonkuruoti Vokietijos sostinę.

Bengalūras, Indija

Manoma, jog Bengalūras (buvęs Bangaloru) taip pat gali tapti vienu didžiausių technologinių startuolių centru. Viename sparčiausiai augančių Azijos startuolių centre įsikūrusios net 438 „fintech“ įmonės, dėl to miestas kartais net vadinamas „Indijos Silicio slėniu“. Viena žinomiausių įmonių yra Bengalūre įsikūrusi „Zerodha“ – internetinė finansinių paslaugų kompanija, gerokai pakeitusi Indijos akcijų prekybos tradicijas.

Nors galima sakyti, kad Indijoje besikuriančios „fintech“ įmonės yra dar tik ankstyvoje stadijoje, galimybės sparčiai auga. Neseniai šalis pasivijo Kiniją, kuri garsėja kaip daugiausiai lėšų „fintech“ centrams surenkanti valstybė. Šios galimybės itin aktualios mokėjimų srityje, kuri sudaro didžiausią „fintech“ startuolių dalį Indijoje. Siekdama įrodyti šios šalies potencialą, „Mastercard“ planuoja per ateinančius devynerius metus į Indiją investuoti vieną milijardą JAV dolerių (898 mln. eurų) ir jau atidarė biurus Gurugramo ir Bengalūro miestuose.