Verslas

2019.06.05 21:17

Jakeliūnas tęs krizės tyrimą ir Briuselyje: pripažįsta, kad procesas – politizuotas

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.06.05 21:17

Valdantiesiems derantis dėl platesnės koalicijos, persistumdymai galimi ne tik ministrų kabinete, bet ir Seime. Kitą mėnesį atsilaisvina „valstiečiams“ priklausantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postas – pastaraisiais mėnesiais ne vieną aukštą pareigūną šokdinęs Stasys Jakeliūnas išvyksta į Briuselį.

Apie planuojamus darbus Briuselyje ir galimas permainas Seime „Dienos temoje“ žurnalistė R. Tapinienė kalbėjosi su išrinktuoju europarlamentaru.

– Ar jau nusižiūrėjote, ką tirsite Briuselyje?

– Bankai, jų vaidmuo ekonomikoje ir politikoje, jų įtakos mažinimas, finansinis stabilumas, disciplina kai kurių valstybių tikrai šlubuoja, o Lietuva susitvarkė. Finansinių paslaugų vartotojų teisių apsauga, VILIBORO keliamos temos čia, Lietuvoje, tikrai išliks. Europoje taip pat kyla klausimų, tai tų temų yra ir jos bus tęsiamos Europos lygiu. 

– Rinkėjams kyla klausimas, kodėl nebaigęs Lietuvoje tyrimo išvažiuojate į Briuselį ir pradėsite kitus? Gal pirmiausia reikėjo pabaigti čia?

– Krizės tyrimas bus pabaigtas, maža to, bus toliau detalizuojamas akademiniuose darbuose, nes kritikos buvo, kad mokslininkai turėtų tirti krizę. Jie netyrė, bet dirbsime su mokslininkais, taip pat ekonomistais, kurie akademine prasme taip pat įvertins. 

– Kada baigsite? Juk liepos 2 d. prisieksite Europos Parlamente?

– Birželio 26 d. planuojama Biudžeto ir finansų komitete patvirtinti likusias išvadas. 3 klausimų išvados jau yra patvirtintos komitete, su likusiomis išvadomis dirbama dabar, ir 26 d. ketinu jas pristatyti Biudžeto ir finansų komitete.

– Kas bus pristačius išvadas be to, kad jos bus analizuojamos akademiniuose sluoksniuose? Kokia jų vertė? Ar bus tyrimas vardan tyrimo, ar bus kokių nors pokyčių, nes yra tiriama istorija?

– Priklausys nuo žmonių, Vyriausybės, taip pat nuo Lietuvos banko ir nuo parlamento, Biudžeto ir finansų komiteto ir jo naujo vadovo, nes bus pateiktos rekomendacijos, ne tik išvados. Niekur nedingsiu iš Europos, Briuselis – čia pat, tai mano dalyvavimas bus ir Lietuvoje.

– Kalbant apie ministrų kabinetą – jis gali keistis, valdančioji dauguma taip pat. Ar toms išvadoms patvirtinti valdančiosios daugumos užteks Seime?

– Priminsiu, prieš daugiau negu metus šioje studijoje sėdint su Ingrida Šimonyte, kai dar nebuvo kalbų apie jos kandidatavimą, ji pritarė tyrimui – kad jis reikalingas, kad galėtų atsakyti į klausimus ir pateikti rekomendacijas. Tikiuosi, nurimus rinkimų aistroms, bus daugiau konsensuso ir daugiau objektyvumo vertinant tyrimo tikslus ir išvadas, nes išvados yra labai svarbios, manau, tiek bankų sistemos, tiek finansinio populizmo atžvilgiu. Tie siūlymai ir rekomendacijos tikrai bus suprantami ir Gitanui Nausėdai, naujai išrinktam prezidentui, ir I. Šimonytei, ir visiems kitiems.

– Kalbant apie išrinktąjį prezidentą, ar dabar jau gailitės, kad „statėte jį ant ausų“, liaudiškai tariant, ir vaikėte kaip piemenį?

– Tikrai to nebuvo, jis atėjo, papasakojo, kaip, jo manymu, tuomet bankai elgėsi, – pripažino, kad tuomet jie lakstė kaip laukiniai arkliai be priežiūros. 

– Balsavote prieš G. Nausėdą prezidento rinkimuose ir savo socialinio tinklo paskyroje toliau neslėpėte antipatijos šitam žmogui?

– Manau, bankų įtaka neproporcingai didelė ekonomikai, o netiesiogiai ir politikai, todėl banko atstovų dalyvavimas politikoje, mano supratimu, yra neleistinas. Švedijoje, pavyzdžiui, neįsivaizduojama, kad banko ekonomistas eitų į laidas apie kulinariją, istoriją, tuo labiau kandidatuotų ir vadovautų valstybei. Čia yra kitos tradicijos, dar nesusiformavusios. Mano argumentai yra sistemiškai grįsti, o ne nukreipti į vieną ar kitą asmenį.

– Beveik 7 iš 10 balsavusių lietuvių tikriausiai nepritartų, nes parėmė G. Nausėdos kandidatūrą. Jūsų priesaikos prasilenkia: jūs liepos pradžioje prisiekiate, jis – liepos 12 d., dalyvausite inauguracijoje?

– Kol kas tokių planų neturiu, priklauso nuo to, kokie darbai bus Briuselyje.

– Jeigu gausite kvietimą, atvažiuosite?

– Svarstysiu, jeigu leis darbai, galbūt ir atvyksiu.

– Jeigu kvietimo negausite, įsižeisite? 

– Tikrai neįsižeisiu, neįsižeidžiau dėl ankstesnių dalykų: pokalbiai įvairūs buitiniai apie darbų planus tiek su Lietuvos banku, tiek su G. Nausėda. Čia labai paprasti, žmogiški ir smulkūs dalykai, o darbai dirbami. Tas pats tyrimas yra žymiai rimčiau negu tie pokalbiai, diskusijos arba netgi pasisakymai, kurie, sakyčiau, bent jau iš Lietuvos banko sklidę, praėjusiomis savaitėmis ar mėnesiais tikrai nepriimtini.

– Nors tikriausiai būsite rečiau Lietuvoje ir jau kaip europarlamentaras galbūt mažiau turėsite poreikį matytis su šalies vadovu, bet kokie bus judviejų santykiai po viso šito tyrimo, kaip apibūdintumėte?

– Pats tyrimas mūsų santykių tikrai nepaveikia. Mes pasikalbėjome, ir jis išreiškė viešai, kad tyrimas gali turėti naudos. Tačiau kadangi jis ir I. Šimonytė kandidatavo bei abu liudijo tyrimo komisijos metu, suprantama, tai tapo šiek tiek emociškai politizuota, bet dabar, praėjus rinkimams, manau, viskas stos į vėžes.

– Pripažįstate, kad šitas procesas emociškai buvo politizuotas?

– Iš mano pusės ne, galbūt iš kitų konkurentų. 

– Kas politizavo? G. Nausėda ir I. Šimonytė?

– Iš dalies I. Šimonytė, bet dar labiau ją remianti politinė partija, kuri, dar prieš pareiškiant I. Šimonytei apie kandidatavimą, pagrindiniu savo kandidatu įvardijo G. Nausėdą. Kai pasakiau, kad galbūt kviesime jį pokalbio, gavau kvietimą, tiksliau kreipėsi vienas iš Tėvynės sąjungos narių, į Etikos ir procedūrų komisiją, kad aš neva kažką darau, pažeidžiau etiką ir procedūras. Kitaip sakant, politizavimas ir emocijos vyko iš kitos pusės.

– Norite pasakyti, kad tai, jog G. Nausėda ir Vitas Vasiliauskas nepriėmė jūsų į darbą, nesukėlė jums jokių emocijų?

– Pasakysiu sąžiningai: mano darbas su šiuo krizės tyrimu prasidėjo 2007 m. gegužės mėnesį – prieš 12 metų. Daug publikacijų, 200 straipsnių finansų, krizės, bankų temomis, 4 publikuotos knygos: dvi mano, dvi Nobelio premijos laureatų.

–  Kas pasikeitė, jeigu reikia po 12 metų pradėti dar vieną tyrimą?

– Pasikeitė kai kas per tuos 12 metų, pasikeitė ir per tuos 2,5 metų – Lietuvos banko pozicija, į finansinių paslaugų, vartotojų teisių apsaugą žiūrima rimčiau, bet dar nepakankamai,  skolinimo priežiūra yra žymiai rimtesnė, manau, kažkiek prisidėjau prie to (be abejo, ne tik aš vienas). Pokyčių yra, bet juos reikia gilinti, ir tam tyrimas reikalingas.

– Nesijaučiate prisidėjęs ir prie to, kad pasitikėjimas, pavyzdžiui, Lietuvos banku ir kitomis finansų institucijomis krinta?

– Lietuvos bankas, jo valdybos pirmininkas ir valdybos pirmininko pavaduotojas pasakymais, kuriais jie sau leido apibūdinti tyrimą ir Seimo narius, mažina pasitikėjimą Lietuvos banku. Ką darau nuo 2008 m., tai yra normali diskusija, normalūs civilizuoti klausimai. Europos Parlamente niekam nekiltų abejonių, kad jeigu parlamentas suteikia galimybę centriniam bankui, pavyzdžiui, pateikti atsakymus ir dalyvauti tyrime, tai yra normalu. Dabar Lietuvos banko kuriama nuostata visiškai nepriimtina, tai mažina, žemina pasitikėjimą Lietuvos banku ir kai kuriais jo vadovais.

– Diskusijos parlamente dėl Seimo pirmininko pakeitimo jums atrodo irgi neturinčios asmeniškumų ir ten vien politika?

– Visada yra asmeniniai dalykai, dalis emocijų. Šiuo atveju po trejų rinkimų vyko reikšmingi pasikeitimai, reikia juos įvertinti, pasižiūrėti, kokie rezultatai, kas gerai, kas blogai. Artėja dar vieni rinkimai – Seimo rinkimai, tam reikia ruoštis, stiprinti koaliciją – tai dabar tas postas, vienas ar kitas, tikrai nėra esmė. Niekada nebuvau įsikabinęs į savo postą, niekada jo nesiekiau, tiesą sakant. Nesiekiau ir finansų ministro posto, tai, manau, tokio požiūrio ir tokios nuostatos turbūt tikimasi iš visų, taip pat ir Seimo pirmininko.

– Minėjote, kad be dalelės asmeniškumų neapsieinama, tai tas asmeniškumas iš kieno pusės šiuo atveju – iš R. Karbauskio ar V. Pranckiečio, kuris trauktis nenori?

–  Dabar jau turbūt iš abiejų pusių, ypač po to, kai V. Pranckietis, naudodamasis Seimo pirmininko pozicija, dalyvauja laidose ir kritikuoja R. Karbauskį ar pačią partiją. Jo darbas turėtų būti užsitikrinti pasitikėjimą pačioje frakcijoje ir partijoje, bet vietoj to jis naudojasi eteriu, ir tai sukelia ne tik R. Karbauskio, bet ir visos frakcijos reakciją. Vakar mes kelias valandas apie tai diskutavome. Manau, po šitų veiksmų Seimo pirmininkas sumažino pasitikėjimą pačioje frakcijoje. Nežinau, kuo tai baigsis. 

– Ir jūsų pasitikėjimą sumažino?

– Mano pasitikėjimą iš esmės jis beveik buvo praradęs po to, kai viename renginyje pareiškė, kad tie, kurie nebalsavo už Mindaugo Basčio apkaltą, balsavo prieš Lietuvą – 56 Seimo nariai, tarp kurių buvau ir aš, buvo įvardyti kaip balsavę prieš valstybę. Nuo to laiko smarkiai sušlubavo mano pasitikėjimas Seimo pirmininku. Tai nereiškia, kad jis blogiausias iš buvusiųjų, bet manau, kad jam reikėtų įvertinti savo gebėjimus atstovauti visai valstybei ir visam Seimui.

– Kaip nors atsidėkojote ar padėkojote Šarūnui Marčiulioniui, kuris užleido jums mandatą Europos Parlamente?

– Čia jo sprendimas, kurį gerbiu. Gerbiu jį kaip asmenį, kuris tikrai yra legenda. Bandžiau susisiekti su juo, bet, matyt, dėmesio jis pakankamai daug turėjo iš žiniasklaidos, tai kol kas neatsiliepė į mano skambutį. Parašysiu žinutę ir tikrai padėkosiu.

Dienos tema. Klausimas Jakeliūnui – ar atsidėkojote Šarūnui Marčiulioniui už mandatą?

 

 

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.