Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė ekonomines ir socialines rekomendacijas Lietuvai. Tarp siūlymų – plėsti mokestinę bazę ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Tarp rekomendacijų ir raginimas mažinti nelygybę, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemas. Taip pat orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas.
Europos Komisija ataskaitą skelbia, remdamasi 2019 metų vasario 27 dienos paskelbta šalies ataskaita, taip pat Vyriausybės parengta ir EK pateikta Nacionaline reformų ir Stabilumo programa.
Ragina plėsti mokesčių bazę
Pirmoji rekomendacija – Briuselis ragina Lietuvą gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pastebi, kad „nors priemonės šešėlinei ekonomikai mažinti duoda rezultatų, svarbiu uždaviniu mokesčių sistemoje vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas. Šiam rodikliui pagerėjus, padidėtų biudžeto pajamos, o mokesčių sistema taptų teisingesnė“.
Taip pat siūloma mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pastebi, kad „nepaisant nuoseklaus ekonomikos augimo, skurdas, nelygybė ir socialinė atskirtis lieka didele problema, ypač senjorų, neįgaliųjų, šeimų, kuriose vaikas ar vaikai auga tik su vienu iš tėvų, ir bedarbių tarpe. Spręsti šią problemą padėtų geresnis mokesčių ir išmokų sistemos sumodeliavimas.“
Antroji rekomendacija – gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.
A. Pranckevičius pastebi, kad „kokybė ir efektyvumas reikalingi visuose švietimo lygmenyse bei sveikatos sistemoje, tačiau sveikatos sistemoje ne ką mažiau svarbu padidinti ir sveikatos paslaugų prieinamumą.“
Trečioji rekomendacija – orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.
Komentuodamas trečiąją rekomendaciją A. Pranckevičius sako, kad „siekiant tvarios plėtros, viešąsias investicijas reikėtų nukreipti į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvarų transportą ir energetikos jungtis“, – pastebi EK vadovas Lietuvoje bei priduria, kad tai reikia daryti atsižvelgti į regioninius skirtumus.
Problemų šalyje apstu
Briuselis teigia, kad nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.
EK pabrėžia, kad nors šalyje vyrauja labai spartus ekonomikos augimas, – jo poveikį jaučia ne visi šalies gyventojai.
Ataskaitoje teigiama, kad ekonomikos augimas nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES.
Taip pat išskiriamas ir prasta Lietuvos demografinė padėtis. Dėl senėjančios visuomenės, ateityje mažės dirbančiųjų skaičius. Svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas.
Siūloma investuoti į inovacijas
Europos Komisija savo siūlymuose pabrėžia svarbą investuoti į inovacijų politika, kuri Lietuvoje yra fragmentuota. Anot Briuselio, inovacijų skatinimas turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą.
EK ataskaitoje pastebima, kad šalyje nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos. Egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas. Tai sunkina verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir riboja inovacinę veiklą.
A. Pranckevičius pastebi, kad šiose rekomendacijose, kaip ir šalies ataskaitoje, atspindimi investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus bei inovacijas, energetinį efektyvumą, transporto ir energetikos infrastruktūrą, poreikiai.
Europos Komisija yra pasiūliusi šias sritis kaip prioritetines, į kurias reikia kreipti struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje ateinančioje finansinėje perspektyvoje.
Trečiadienį paskelbti rekomendacijų pasiūlymai bus svarstomi ES institucijų komitetuose, Europos Vadovų Taryboje, kol galiausiai bus patvirtinti ES Tarybos.
Europos Komisija bendradarbiaus su Lietuvos institucijomis ir stebės šių rekomendacijų įgyvendinimą. Tačiau jų įgyvendinimas ES narėms nėra privalomas.
