Verslas

2019.06.04 10:53

Ekonomistas turi ne tokių džiugių žinių gyventojams: spartus atlyginimų augimas ilgai nebesitęs

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.04 10:53

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, pristatydamas naujausią ekonominę prognozę, teigė, kad ekonominiai pokyčiai turėtų džiuginti dalį šalies gyventojų, kadangi net 65 proc. atlyginimai augo 5 proc. o pensijos – net 12 proc. Tačiau ekonomistas pastebi, kad toks atlyginimų augimas ilgai nesitęs, o lėtėjanti pasaulio ekonomika paveiks ir Lietuvą.

Anot T. Povilausko, šių metų pradžia buvo sėkminga Lietuvos ekonomikai, gyventojams ir verslui.

„Sodros“ duomenimis daugiau nei 65 proc. dirbančiųjų gyventojų pajamos augo daugiau nei 5 proc., pensijos yra padidėjusios daugiau nei 12 proc., nedarbas mažėjo, o pramonės gamyba augo sparčiau nei praėjusiais metais“, – sako T. Povilauskas

Ekonomisto nuomone, praėjusių metų rudenį viešojoje erdvėje prasidėjusios kalbos apie galimą krizę, anot T. Povilausko, nebuvo atėjusios iš niekur, kadangi investuotojų nuotaikos buvo stipriai suprastėjusios.

„Praėjusių metų vėlyvą rudenį akcijų indeksai nėrė žemyn 20 proc. Tas metas atrodė tikrai grėsmingai“, – teigė ekonomistas.

Nuotaikos buvo suapstėjusios dėl prekybos karų grėsmės, JAV Federalinio Rezervo fondo priimto sprendimo 4 kartus didinti palūkanų normas. Tai atsiliepė nekilnojamojo turto rinkai.

Taip pat neigiamos įtakos turėjo naftos smukimas žemyn.

„Pasauliui yra geriau, kad naftos kainos laikosi šiek tiek aukščiau“, – pastebi ekonomistas bei priduria, kad jau sausio pradžioje Centriniai bankai viešai pasakė, kad palūkanų normos nebus didinamos, kietasis „Brexitas“ bent jau kurį laiką neįvyks, todėl ekonomika atsigavo. 

„Tačiau pastarąsias savaites akcijų rinkos krenta ir nerimas didėja. Labiausiai nerimas jaučiamas pramonės gamyboje. Paslaugų sektorius laikosi geriau, bet pramonė buksuoja. Tačiau tikėtina, kad ir paslaugų sektorius gali pasekti pramonės silpnumo keliais“, – sako T. Povilauskas bei priduria, kad kol kas teigiamų pokyčių pramonėje nėra.

Anot T. Povilausko, Lietuvai labai svarbi Vokietijos pramonė. „Tikėjomės, kad pamatysime šiek tiek geresnius Vokietijos automobilių pramonės rezultatus, bet taip neįvyko. Lyginant su praėjusiais metais, kone 15 proc. smukimas jaučiamas.

Tokios tendencijos yra prastos visame pasaulyje. Smukimas Azijoje yra apie 5 proc. Automobilių pardavimai krenta ir Šiaurės Amerikoje. Tas nerimas yra ir jis persimetęs į didžiąją dalį pasaulio“, – svarsto T. Povilauskas.

JAV ir Kinijos konflikto bei „Brexit“ rizikos

SEB banko ekonomisto nuomone, po šio birželio G–20 susitikimo atsinaujins konstruktyvesnės derybos tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos karų.

„Šiuo metu tai yra didžiausia rizika pasaulio ekonomikai, tačiau jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakeistų retoriką, viską būtų galima atsukti atgal. Artėja JAV prezidento rinkimai, todėl tikimės, kad jis nesiryš daryti drastiškų sprendimų“, – įsitikinęs T. Povilauskas

Jis taip pat pastebi, kad JAV tarifų didinimo politika nepadeda JAV praturėti ekonomiškai, o labiau kenkia.

Grįždamas prie „Brexit“ klausimo, T. Povilauskas įsitikinęs, kad Parlamentas šį kartą jau klaus žmonių, kokio „Brexit“ jie norės. „Vis dėlto spalį ir rugsėjį drama turėtų sugrįžti, o kietojo „Brexito“ tikimybė didės“, – sako T. Povilauskas

Apžvelgdamas artimiausias ekonomikos tendencijas, jis teigia, kad recesijos tikimybė vis dar yra maža. Augimas bus lėtas, tačiau neturėtų nutikti kažkas katastrofiško. „Vis dėlto, reikia būtų atsargiems, nes lėtėjančios  pasaulio ekonomikos tendencijos neišvengiamai palies ir Lietuvos ekonomiką“, – konstatuoja T. Povilauskas.

Viskas yra labai neblogai

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką, T. Povilauskas teigė, kad „viskas yra labai neblogai“.

„Tikėjomės, kad padėtis kitose šalyse darys neigiamą įtaką mums, tačiau taip neįvyko. Esame konkurencingi, nors šnekame, kad atlyginimai augo sparčiau nei produktyvumas. Sugebame augti greičiau nei Europa“, – mano T. Povilauskas“.

Tačiau ekonomistas nekviečia džiūgauti ir teigia, kad spartus augimas yra regioninė tendencija, o ne išskirtinis Lietuvos pasiekimas. „Mūsų regionas dėl tam tikrų veiksnių dar taip nereaguoja į mažėjančią paklausą kituose Europos regionuose“, – sako T. Povilauskas.

Ekonomistas išskiria, kad sparčiausiai metų pradžioje Lietuvoje augo plastiko, baldų, elektronikos, mašinų, optikos įrenginių pramonės įmonės. Be to, jos daugiausiai investavo ir į gamybos pajėgumo ir darbo našumo didinimą per pastaruosius trejus metus. Tačiau nerimą kelia tai, kad visų apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos paskutiniais ketvirčiais beveik neaugo. Šių metų pirmą ketvirtį jos buvo 7 proc. mažesnės negu prieš metus, o praėjusiais metais didėjo vos 0,7 procento.

„Tai gali būti ženklas, kad pramonininkai yra atsargesni, priimdami investicinius sprendimus, baimindamiesi mažesnės prekių paklausos ateinančius kelerius metus. Statistikos departamento apklausų duomenimis, šių metų antrą ketvirtį mažiau apdirbamosios pramonės įmonių skundėsi nepakankamu gamybos pajėgumu“, – sako T. Povilauskas.

Atlyginimai didėjo įspūdingai

T. Povilauskas teigia, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje net 14,3 procento, o tai yra labai geri pasiekimai.

„Suprantame, kad viešojo sektoriaus darbuotojai pastaruosius kelerius metus buvo „nuskriausti“, nes jų alga augo lėčiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat pastebi, kad bus įdomu stebėti ir galutinį Vyriausybės sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) 2020 metais nustatymo. Darbuotojų atstovai siūlo MMA padidinti iki 607 eurų, darbdavių – iki 580 eurų. Abu siūlymai telpa į 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio intervalą.

„Manome, kad Vyriausybė palaikys darbuotojų atstovų siūlymą, tačiau būtų racionalu bent kiek atsižvelgti ir į pagrįstus darbdavių argumentus“, – įvertino T. Povilauskas.

Nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2019 metų pirmą ketvirtį buvo 6,5 procento. Labiausiai nustebino net 27 tūkst. per metus padidėjęs užimtų gyventojų skaičius. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje. 

Fantastiniai pirmi keturi mėnesiai NT rinkai

T. Povilauskas pastebi, kad pirmi keturi šių metų mėnesiai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo įspūdingi.

„Vilniuje parduoti 500 butų per mėnesį. Tokių skaičių aš nepamenu. Kyla nerimas, ar tai gali tęstis? Toks augimas tikrai nėra tvarus“, – pastebi ekonomistas.

Tačiau jis teigia, kad bandoma tam ieškoti objektyvių priežasčių: „Žinome, kad žmonių pajamos didėja ir jie jas skiria naujo būsto įsigijimui. Galbūt žmonės matydami, kad vidutinė būsto paskolų norma didėja, paprasčiausiai skuba įsigyti būstą palankesnėmis sąlygomis. O galbūt tokį spartų NT rinkos augimą lemia ir tai, kad Vilniuje šiuo metu yra ir rekordinis jaunų žmonių skaičius, kurie daro butų ar namų pirkimo sprendimus“, – svarsto ekonomistas.

T. Povilauskas įvardija, kad šiuo metu gerai, kad pasiūla sugeba patenkinti paklausą. Jis taip pat pastebi, kad sostinėje NT kaina, lyginant su praėjusiais metais, sostinėje yra padidėjusi apie 4 proc.

Taip pat T. Povilauskas siūlo atkreipti dėmesį, kad būsto įperkamumas vis dar didėja. „Būsto įperkamumo duomenys rodo, kad Vilniuje būsto įperkamumas didėja. Gaudamas vidutinį uždarbį, žmogus, kuris gyvena Vilniuje, jis gali įpirkti vidutinės kainos 50 kv. metrų būstą“, – sako ekonomistas.

Pinigų įgyvendinti Vyriausybės pažadus gali ir nepakakti

SEB banko vyriausias analitikas teigia, kad garsioji Lietuvos stabilumo programa, apie kurią tiek daug visi kalba, rodo nemažą grėsmę, jog šių metų biudžeto priėmimas bus ne ką mažiau įtemptas nei praėjusiais metais.

„Stabilumo programoje parašyta, kad per artimiausias kelerius metus viešojo sektoriaus atlygis darbuotojams sudarys 9,6 proc. nuo BVP. Tai reiškia, kad atlyginimų fonas viešajame sektoriuje turės didėti tiek, kiek augs nominalus BVP, o jis augs 5–6 proc.

Nemanau, kad viešojo sektorius darbuotojai kitais metais būtų patenkinti 5–6 proc. darbo užmokesčio augimu. Todėl kyla klausimas, iš kur gauti pajamų“, – retoriškai klausia T. Povilauskas bei priduria, kad didžioji BVP padidėjimo dalis teks socialinėms išmokoms.

„Nenustebčiau, jei bus grįžtama prie jau patvirtintos mokestinės reformos sprendimų kitais metais peržiūros. Galbūt bus priimtas sprendimas nebedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tiek, kiek buvo nuspręsta. Galbūt reiks keisti gyventojų pajamų mokesčio tarifą į didesnę pusę daugiau uždirbantiems“, – įsitikinęs T. Povilauskas, kadangi įgyvendinti visus Vyriausybės užmojus dėl lėšų stygiaus gali ir nepavykti.