Konkurencijos taryba pradės tyrimą dėl Suomijos kapitalo degalinių tinklo „Neste Lietuva“ reklamos kampanijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nutarime konstatuota, kad „Neste Lietuva“ reklamoje nepateikė reikalingos informacijos vartotojams, todėl yra pagrindo įtarti, kad skleisti reklaminiai teiginiai galėjo klaidinti vartotojus.
„Mūsų vertinimu, „Neste“ grubiai pažeidė vartotojų teises ir tikimės, kad nustačius pažeidimus bendrovei bus pritaikytos Reklamos įstatyme nustatytos sankcijos, – pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
„Neste Lietuva“ reklaminėje kampanijoje „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ buvo skleisti teiginiai deklaruojantys tariamą „Neste“ degalų pranašumą – „Sumažink CO2 net iki 20 proc.”, „Siūlome degalus, kurie mažina tašą ir išskiria net iki 20 proc. mažiau CO2”. Biodegalų asociacijos vertinimu, šie teiginiai neaiškūs, neišsamūs, neatitinkantys tikrovės.
Konkurencijos taryba pažymi, kad „Neste Lietuva“ pateikė argumentus, kad skleidžiamoje reklaminėje kampanijoje jų degalai buvo lyginami ne su savo ar kitų degalinių degalais, o su „tradiciniu“ ar „mineraliniu“ dyzelinu, pagamintu tik iš naftos ir sudėtyje neturinčio bio ar multifunkcinių priedų. Tiesa, „Neste“ nepateikė patvirtinančių aplinkybių, kur ir kada tokio dyzelino Lietuvos vartotojai gali įsigyti.
Be to, reklamoje vartotojams nebuvo paaiškinta, su kuo buvo lyginti „Neste“ degalai – ar buvo lyginama su kitais to pačio tinklo degalais, ar su konkurentų degalais. Iš reklaminių teiginių net nebuvo aišku, ar buvo reklamuojamas benzinas, dyzelinas, ar visi degalai.
„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad didelė vartotojų dalis nesupranta arba klaidingai supranta reklamos teiginius. Pavyzdžiui, 32 proc. pusė visų respondentų mano, kad reklamoje degalai yra lyginami su kitų degalinių tinklų degalais, 21 proc. apklaustųjų pareiškė, jog lyginama su kitais dyzeliniais degalais. 14 proc. buvo įsitikinę, kad „Neste“ savo degalus lygino su dyzeliniais degalais, kuriais bendrovė prekiavo anksčiau. Net 27 proc. respondentų pareiškė, kad teiginys gali būti suprastas įvairiomis prasmėmis, o 8 proc. tvirtino, kad teiginys nėra aiškus.
