Verslas

2019.05.30 09:36

Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja 6 metus iš eilės

Lukas Blekaitis, ELTA2019.05.30 09:36

Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 proc.

2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt