Nepasisekusius projektus reikia tiesiog mesti ir imtis kitų. Darbuotojus svarbu atsirinkti atidžiai ir lėtai, o, pastebėjus, kad jie netinkami, atleisti greitai. Nereikia galvoti, kad didžiųjų šalių ar Silicio slėnio startuoliai yra geresni – lietuviai puikiai kalba angliškai, yra stropūs, turi žinių ir gali greitai prisitaikyti. Taip teigė ir tokiais patarimais septintojoje „Startup Fair“ konferencijoje dalinosi Lietuvos startuolių elito atstovai.
Vienas iš platformos „Oberlo“, kuri leidžia virtualios parduotuvės savininkui surasti, ką jis nori pardavinėti, net neturint prekių, įkūrėjų ir bendrovės vadovas Andrius Šlimas tvirtina – dažniausiai yra daug idėjų, kurios išbandomos, tad nereikėtų stebėtis, kad, norint įkurti sėkmingą bendrovę, prireiks ne vieno bandymo.
„Labai retai pradėjus su pirmąja idėja ji ir pasiteisina. Mums prireikė septynerių ar aštuonerių metų, kad sukurtume „Oberlo“. [...] Kai paleidome „Oberlo“, paleidome ir dar tris kitas programėles. Manau, dažnai viską lemia galimybė – ar galimybė tave pasieks“, – sako A. Šlimas.
Anot vieno iš kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų sprendimų bendrovės „Tesonet“ įkūrėjų Tomo Okamno, jų bendrovei prireikė net 34 projektų, kol galiausiai pasisekė: „Jeigu vis nepasiseka ir nepasiseka, galiausiai vis tiek sėkmė ateina, nes vis ko nors išmoksti. Sėkmė ateis. [...] Mums tai buvo ilga kelionė, raktą radome tik 2008–2012 m.“
D. Dvilinskas: blogiausias scenarijus nėra toks, kokį įsivaizduojate
Vienas iš viešojo transporto programėlės „Trafi“ įkūrėjų ir vadovas Martynas Gudonavičius taip pat teigia, kad „Trafi“ neatsirado iš karto, o ir savo kelyje bendrovė pasikeitė bent kelis kartus.
„Buvo gana sudėtinga. Daugelis žinote, kad „Trafi“ yra programėlė, bet kažkada buvome programėle, tada tapome B2B (angl. business to business. Veiklos modelis, kai bendrovės kuriamo produkto galutinis gavėjas taip pat yra verslas – LRT.lt), tada vėl programėle, tada vėl B2B“, – vardija M. Gudonavičius.
Vienas iš skaitmeninės tarptautinio pinigų pervedimo platformos „TransferGo“ įkūrėjų ir bendrovės vadovas Daumantas Dvilinskas pasakoja, kad prireikė dar dviejų bendrovių, kol galiausiai atsirado ši: „Trečioje įmonėje supratome, kokie svarbūs klientai, investuotojai, kaip svarbu būti arti kliento. [...] Savo galvose vis galvojome – jeigu susimausime, pasaulis sugrius. Jeigu mums pavyks, būsime laimingiausi žmonės pasaulyje. Tai netiesa. Blogiausias dalykas, kas gali nutikti, tau teks miegoti ant mamos sofos.
Visi konferencijos dalyviai įsitikinę – pirmuoju kartu pasiseka retam, o blogiausias įsivaizduojamas scenarijus iš tiesų nėra toks, kokį įsivaizduoja verslą bandantys pradėti žmonės. Kaip juokauja dalyviai, kuriant startuolį, nėra nesėkmių, yra tik posūkiai.
Vis dėlto, pabrėžia startuoliai, labai svarbu žinoti, kada sustoti. A. Šlimo teigimu, tai iš esmės gali lemti dar didesnį nepasisekimą.
„Viena nesėkmė yra, kai tu nepradedi. Kita – kai pradedi, bet nesustoji. [...] Po kurio laiko nesėkmingo projekto nutraukimas suteiks tiek džiaugsmo. Atrodo, kad tai labai sudėtinga, nes tu pasiduodi, bet taip nėra“, – įsitikinęs A. Šlimas.
Per kelis mėnesius rezultato neatnešusio projekto ragina atsisakyti
T. Okmanas pateikia pavyzdį iš savo patirties: „Nusprendėme, kad norime sukurti kompiuterinį žaidimą, nes jie buvo populiarūs. [...] Nusprendėme kurti gana išmanų žaidimą, pavadinimu „Wizardia“. Žaidimo veikimas panašus į „Pokemon GO“. Mums atrodė, kad tai bus labai smagu. Ties tuo dirbome metus, pusantrų. Dailinome kiekvieną kardą, nors kam rūpi kaip tie kardai atrodys?“
T. Okmano teigimu, prie žaidimo praleidus pusantrų metų, jam pavyko sudaryti sutartį su viena didžiausių kompiuterinių žaidimų bendrovių „EA Games“. Sutarus dėl visų sąlygų, kūrėjai bendrovei pateikė savo išdailintą žaidimą.
„Kai jie pasižiūrėjo į mūsų žaidimą, jie pasakė, kad viskas atrodo per daug rimta. „Pridėkite daugiau sprogimų, daugiu spalvų, bus linksmiau.“ Manėme: „juk jie geresni už mus, kas mes tokie...“ Prie darbo praleidome dar devynis mėnesius, kad pridėtume daugiau sprogimų“, – pasakoja T. Okmanas.
Po to buvo paprašyta žaidimą pakeisti dar kartą, kas kūrėjams užtruko dar tris mėnesius, kol galiausiai žaidimą buvo išspręsta išbandyti Australijoje ir Kanadoje – vartotojų interesai ten panašūs į JAV, tačiau žaidimo testavimas kainuoja mažiau.
„Jie žaidimą ištestavo ir pranešė: ne, tai neveikia, sėkmės. Taigi... Tada nusprendėme žaidimą paleisti per „Facebook“, bet tą patį mėnesį ir „Facebook“ nutraukė tokią galimybę. Tai buvo be galo smagu, bet išmokome savo pamoką sunkiuoju būdu – negali pusantrų metų kurti vieno projekto“, – sako T. Okmanas.
Anot jo, projektas turi sukelti susidomėjimą per pirmus du ar tris mėnesius. Jeigu tai neįvyksta, būtina kažką keisti.
D. Dvilinskas taip pat teigia, kad koją sėkmingam verslo vystymui gali pakišti netinkami žmonės, kurie verslo sėkmę netgi gali atidėti keliems metams: „Per jauni ar per seni žmonės lygiai taip pat netinkami. [...] Samdykite lėtai ir atleiskite greitai. [...] Žmonės, kurie iš tiesų geri, per interviu galės su detalėmis papasakoti, kas jiems pasisekė, o kas – ne. Jie netgi gali atsiminti, ar tą dieną, kai nepasisekė projektas, lijo. Išsiaiškinkite tokias detales, taip žinosite, kad žmogus ties projektu iš tiesų dirbo.“
Norint dirbti su „Apple“, užteko atkaklumo ir kelių laiškų
Anot konferencijos dalyvių, jeigu Lietuvos startuoliai sugebės atisakyti nepavykusių projektų ir imtis naujų, turės šiek tiek daugiau drąsos ir pasinaudos turimomis galimybėmis, jie gali aplenkti net ir didelių šalių ar Silicio slėnio startuolius.
„Prieš septynerius ar dešimt metų visi bandė iš čia išvykti. Dabar viskas keičiasi. Bendrovės, startuoliai mato, kad žmonės ima grįžti. Jie grįžta su puikia patirtimi, padirbę „Google“, ar kur kitur, arba baigę puikius universitetus. Jie nori grįžti. [...] Nesu sutikęs žmogaus, kuris sakyti – viskas, lieku JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Bent jau mano patirtis tokia. [...] Lietuvos institucijos turėtų pasistengti grąžinti tuos žmones, nes jie nori grįžti, tik kartais reikia sukurti tiltą“, – sako M. Gudonavičius.
Vis dėlto startuoliai pabrėžia – bene svarbiausia nebijoti pokyčių, kurie dažniausiai yra neišvengiami. „Manai, kad kai įsikursi, viskas nurims, bet taip nėra. Viskas nuolat keičiasi. Kiekvienas dalykas keičiasi: viduje, išorėje, tavo galvoje, tavo nuotaukoje... Reikia priprasti ir susitaikyti, kad nereikia laukti, kol dalykai nustos keistis“, – sako A. Šlimas.
T. Okmanas antrina – jeigu bendrovė nustos keistis, vos po 6–12 mėnesių ji taps nekonkurencinga ir iškris iš rinkos: „Lietuvoje reikia pakeisti mūsų mentalitetą. Tai bandome akcentuoti savo bendrovėje. Visada manome, kad esame bendrovė mažoje šalyje, Lietuvoje, ir žmonės Silicio slėnyje žino geriau. Bet iš tiesų jie tiesiog žino, kaip kalbėti, jie gyvena labai patogų gyvenimą [...]. Mes bijome, kad jie žino geriau ir mes net nebandysime.“
Anot T. Okmano, svarbu suprasti, kad „ne“ taip pat yra atsakymas, todėl tereikia išdrįsti kreiptis į startuolius dominančias bendroves.
M. Gudonavičius pateikia pavyzdį – jų bendrovė bendradarbiauja ir su milžine „Apple“, o, norint to pasiekti, tereikėjo kelių laiškų ir atkaklumo: „Mes, kaip B2B bendrovė, sudarėme kontraktą su „Apple“ jų net nematę. Parašai laišką vienam žmogui, kitam, jis tave sujungia su dar kitu... [...] Maža įmonė gali greičiau pasikeisti, nei Silicio slėnio bendrovės. [...] Yra įsivaizdavimas, kad jie greitesni, geresni, bet taip nėra, todėl jie perka iš mūsų ar mūsų kolegų, iš mažų bendrovių.“
