Verslas

2019.05.29 14:14

Lietuva – 10 vietoje tarp šalių, kuriose didžiausia atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų

LRT.lt 2019.05.29 14:14

Pajamų nelygybė – aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, kol 10 proc. turtingiausių Amerikos namų ūkių kontroliuoja beveik 75 proc. namų ūkių grynosios vertės, vidurinioji klasė ir toliau tolsta nuo pasiturinčių gyventojų.

Kai kuriuos anksčiau klestėjusius šalies rajonus šiandien kamuoja baisus skurdas, rašoma „USA Today“.

Bet pajamų nelygybės klausimas aktualus ne tik Amerikai. Visuose šešiuose žemynuose, kuriuose gyvena žmonės, yra šalių, kurios pasižymi dideliu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų. Daugelis ekonomiškai produktyviausių pasaulio šalių dar neišrado būdo, kaip panaikinti ar bent jau pristabdyti augančią nelygybę.

Gyventojų pajamų skirtumai matuojami naudojantis Gini koeficientu. Gini koeficiento skalėje nelygybė matuojama nuo 0 iki 1. 0 nurodo, kad visuomenės pajamos yra vienodos, o 1 žymi didelę nelygybę. Tai reiškia, kad visą turtą valdo vienas žmogus.

„24/7 Wall St.“ paskaičiavo keturiasdešimt dviejų valstybių, priklausančių Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), Gini koeficientą ir išskyrė šalis, kurios pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų. 

Tyrime dalyvavo ir esamos, ir būsimos organizacijos narės. Nors EBPO dažnu atveju priklauso dideles pajamas gaunančios šalys, didesnė pajamų nelygybė gali išryškėti neturtingesnėse šalyse, kurios tyrime nedalyvavo. Tarp šalių, pasižyminčių didžiausiu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų, pateko ir Lietuva. Pateikiame kai kurių šalių sąrašą, su jų užimomis vietomis pagal Gini indeksą.

15 vieta – Latvija

• Gini koeficientas: 0,35 (neatskaičiavus mokesčių 0,48)
• Nedarbo lygis: 8,7 proc.
• BVP vienam gyventojui: 21,255 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 16,8 proc.
• Populiacija: 1.9 mln.

Latvijos Gini koeficientas (0,35) yra penkioliktas didžiausias tarp keturiasdešimt dviejų EBPO priklausančių valstybių ir būsimų narių. Latvija šiuo rodikliu panaši ir nežymiai pralenkė Izraelį. Latvijai ateityje gali kilti problemų išlaikant ekonominį augimą, kadangi šalyje mažėja populiacija. Šalies populiacija per pastaruosius metus sumažėjo beveik 0,9 proc. Populiacijos sumažėjimas reikš darbo jėgos sumažėjimą ir mažesnę ekonominę veiklą, kas gali trukdyti Latvijos ekonominiam augimui.

13 vieta – Jungtinė Karalystė

• Gini koeficientas: 0,35 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
• Nedarbo lygis: 4,3 proc.
• BVP vienam gyventojui: 35,342 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 11,1 proc.
• Populiacija: 66 mln.

Nors Jungtinė Karalystė pasižymi vienu didžiausių atotrūkių tarp turtingųjų ir nepasiturinčių šalies gyventojų, valstybė kaip įmanydama stengiasi sumažinti šią nelygybę. Šalys gali perskirstyti turtą įvesdamos gyventojų pajamų mokesčius, darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pan. Įvykdžius šiuos perskirstymus, Jungtinės Karalystės Gini koeficientas sumažėja daugiau nei 30 proc., o tai yra didžiausias sumažėjimas tarp visų šiame tyrime dalyvavusių šalių.

12 vieta – Pietų Korėja


• Gini koeficientas: 0,36 (neatskaičiavus mokesčių 0,41)
• Nedarbo lygis: 3,7 proc.
• BVP vienam gyventojui: 31,393 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 17,4 proc.
• Populiacija: 51,5 mln.

Pietų Korėja pasižymi vienu mažiausių nedarbo lygių tarp turtingų šalių – darbo neturi vos 3,7 proc. šalies darbingų gyventojų. Tačiau didelę pajamų nelygybę šalyje lemia tai, kad net 17,4 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Žadėdamas ekonomikos reformas ir 11 proc. didesnį minimalų atlygį, prezidentas Moon Jae-inas šalį valdyti pradėjo 2017 m. Tačiau jo priemonės susilaukė kritikos. Nors verslininkai teigia, kad didesnis atlygis slopina ekonomikos augimą, darbuotojai prieštarauja, kad jis nėra toks didelis. 

11 vieta – Rusija

• Gini koeficientas: 0,38 (neatskaičiavus mokesčių 0,49)
• Nedarbo lygis: 5,2 proc.
• BVP vienam gyventojui: 21,891 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: nėra duomenų
• Populiacija: 144,5 mln.

Rusija yra viena turtingiausių šalių pasaulyje, bet neproporcingai didelė turto dalis priklauso vienai žmonių grupei. Šalies pajamų nelygybė yra valdžios sistemos rezultatas. Rusijos Korupcijos suvokimo indeksas lygus 28 ir yra didžiausias ne tik tarp EBPO šalių, bet ir vienas didžiausių visame pasaulyje. 

Su Rusijos valdžia ryšių turintys oligarchai pasinaudoja pažintimis atlikdami pelningus verslo sandorius ir taip tik didina kliūtis, trukdančias ekonominiam šalies judumui. 

10 vieta – Lietuva

• Gini koeficientas: 0,38 (neatskaičiavus mokesčių 0,52)
• Nedarbo lygis: 7,1 proc.
• BVP vienam gyventojui: 25,132 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 16,9 proc.
• Populiacija: 2,8 mln.

Per pastaruosius metus Lietuvos populiacija sumažėjo daugiau nei 1,4 proc. Tai – didžiausias populiacijos sumažėjimas tarp EBPO esamų ir būsimų šalių narių. Populiacijos mažėjimas gali lemti darbo jėgos mažėjimą ir trukdyti ekonominiam augimui, ypač tokioje mažoje, mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje kaip Lietuva. Kita vertus, išsilavinusi darbo jėga gali padidinti ekonomikos augimą, o Lietuva pasižymi didžiausiu bakalauro laipsnį įgijusių žmonių skaičiumi tarp EBPO šalių. Čia aukštąjį išsilavinimą turi net 34 proc. gyventojų.
 
9 vieta – Jungtinės Amerikos Valstijos

• Gini koeficientas: 0,39 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
• Nedarbo lygis: 4,4 proc.
• BVP vienam gyventojui: 48,084 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 17,8 proc.
• Populiacija: 325,1 mln.

Vienam gyventojui tenkančiu 53,632 tūkst. JAV dol. (48,084 tūkst. eur.) BVP ir vos 4,4 proc. nedarbo lygiu pasižyminti JAV ekonomika atrodo tvari. Bet stiprios ekonomikos privalumais vienodai mėgaujasi ne visi Amerikos gyventojai. Iš 325,1 mln. JAV gyventojų maždaug 17,8 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Atskaičius mokesčius, skirtingos JAV ekonominės sąlygos išsilygina nežymiai.

Nors daugelio šalių Gini koeficientas atskaičius mokesčius sumažėja daugiau nei 30 proc., JAV Gini koeficientas po mokesčių sumažėja tik maždaug 23 proc.

8 vieta – Turkija 

• Gini koeficientas: 0,4 (neatskaičiavus mokesčių 0,43)
• Nedarbo lygis: 10,8 proc.
• BVP vienam gyventojui: 21,298 tūkst. Eur. 
• Skurdo rizikos lygis: 17,2 proc.
• Populiacija: 80,7 mln.

Galima sakyti, kad beveik visada laisvosios rinkos ekonomikose atsiras ir laimėtojų, ir pralaimėtojų. Turkijos, kaip ir beveik visų šalių šiame sąraše, ekonomika yra laisvosios rinkos. Turkija išsidėsčiusi ir Europos, ir Azijos žemynuose. Tarp Europos šalių Turkijoje vyrauja pati didžiausia pajamų nelygybė, o tarp Azijos šalių pagal pajamų nelygybę Turkija yra trečia šalis.

Pastaraisiais metais valdžios pareigūnai savo jėgas nukreipė į politinius oponentus, kuriems siekia ekonomiškai pakenkti. Tai lėmė sumažėjusį pasitikėjimą Turkijos finansų institucijomis, kredito reitingų sumažėjimą ir padidėjusią pajamų nelygybę.

5 vieta – Brazilija

• Gini koeficientas: 0,47 (neatskaičiavus mokesčių 0,58)
• Nedarbo lygis: 12,8 proc.
• BVP vienam gyventojui: 12, 639 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 20 proc.
• Populiacija: 209,3 mln.

2015–2016 m. patyrusi didžiausią nuosmukį istorijoje ir kamuojama politinių korupcijos skandalų, Brazilijos ekonomika pastaraisiais metais susiduria su sunkumais. Brazilija patenka tarp labiausiai korumpuotų šalių šiame sąraše. Šiuo metu vienas iš penkių brazilų gyvena žemiau skurdo ribos. Madžaug 4 proc. gyventojų per dieną išgyvena iš 3,2 JAV dol., t.y. 2,86 eurų per dieną.

Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro`as šaliai vadovauti pradėjo sausį. Jis įsipareigojo sustabdyti valdžioje klestinčią korupciją ir sumažinti šalies kišimąsi į ekonomiką. Ar tai padės sumažinti esančią pajamų nelygybę, bus galima spręsti ateityje.

3 vieta – Indija

• Gini koeficientas: 0,50 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
• Nedarbo lygis: 2,6 proc.
• BVP vienam gyventojui: 5,511 tūkst. Eur. 
• Skurdo rizikos lygis: nėra duomenų
• Populiacija: 1,3 mlrd.

Indija yra antra daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti valstybė ir pasižymi pastebimai didele pajamų nelygybe. Daugelyje šalių iš šio sąrašo atskaičius mokesčius pajamų nelygybė sumažėja gerokai daugiau nei 10 proc. Tačiau Indijos atveju, po mokesčių nelygybė tarp pasiturinčiųjų ir neturtingųjų sumažėja vos 2,6 proc.

Galėdama pasigirti įvairia ekonomika, pradedant natūriniu ūkininkavimu, baigiant pasaulinėje rinkoje konkuruojančiomis pramonės įmonėmis, Indijos ekonomika sparčiai tampa vis modernesne ir liberalesne.

Viena pagrindinių kliūčių šalyje yra moterų diskriminacija. Mažiau nei viena iš keturių moterų, sulaukusių penkiolikos metų, yra laikomos darbingomis. Tuo tarpu darbo jėga laikomi maždaug 79 proc. to paties amžiaus vyrų.

2 vieta – Kinija

• Gini koeficientas: 0,51 (neatskaičiavus mokesčių 0,55)
• Nedarbo lygis: 4,4 proc.
• BVP vienam gyventojui: 12,911 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: nėra duomenų
• Populiacija: 1,4 mlrd.

Iš totalitarinės socialistinės ekonomikos tapusi labiau orientuota į rinką, Kinijos ekonomika yra išties išskirtinė. Dėl šių pokyčių šalies ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo labai staigus, bet jai vis dar trukdo valdžios kontrolė ir klestinti korupcija. 

Tikėtina, kad iš dalies dėl glaudžių valdžios ir verslininkų santykių, Kinija yra trečioji šalis iš šio sąrašo, pasižyminti didžiausiu korupcijos lygiu. Atskaičius mokesčius, pajamų nelygybė Kinijoje sumažėja vos 6,2 proc. Daugelyje šalių iš šio sąrašo, po mokesčių nelygybė sumažėja gerokai daugiau nei 10 proc.

1 vieta – Pietų Afrikos Respublika (PAR)

• Gini koeficientas: 0,62 (neatskaičiavus mokesčių 0,72)
• Nedarbo lygis: 27,3 proc.
• BVP vienam gyventojui: 11,015 tūkst. Eur.
• Skurdo rizikos lygis: 26,6 proc.
• Populiacija: 56,7 mln.

Galima sakyti, kad šiandieninė pajamų nelygybė Pietų Afrikos Respublikoje didele dalimi yra anksčiau valdžios vykdytos apartheido politikos rezultatas. Pagal šią politiką, siekiant didesnės ekonominės ir politinės naudos baltaodžiams šalies gyventojams, juodaodžių dauguma buvo atskirta nuo baltaodžių mažumos. 

Apartheido politika PAR buvo vykdoma 1948–1994 m., o dauguma įstatymo trūkumų taip įsitvirtino valstybėje, kad jų padariniai jaučiami net ir šiandien. Todėl PAR pasižymi didžiausia nelygybe tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų šalies gyventojų iš EBPO šalių. Daugiau negu vienas iš keturių darbininkų šalyje neturi darbo, o dažni darbuotojų streikai ir įgūdžių trūkumas trukdo šalies ekonominiam vystymuisi.