Verslas

2019.05.29 17:06

Vyriausybė rengiasi pažaboti neskaidrų statybos sektorių: siekia įvesti privalomąją statybininko kortelę

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.29 17:06

Vyriausybė siūlo, kad nuo 2020 metų rugsėjo statybininkų kortelės būtų privalomos visiems dirbantiems statybų sektoriuje. Lietuvos statybininkų asociacija idėją kritikuoja ir pažymi, kad sistemos kūrimas yra valstybės pinigų švaistymas, kadangi tokia kortelė jau egzistuoja. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai kortelės idėjos kratosi.

Įsivaizduokite, jums reikia atlikti buto remontą, o į jūsų namus atėjusio statybininko visiškai nepažįstate. Tada paprašote pateikti asmeninę statybininko kortelę. Ją patikrinę matote darbuotojo kompetencijas, atliktus darbus, dirbtą laiką ir kitus duomenis. Tokią idėją šalies Vyriausybė siūlo įgyvendinti nuo 2021 metų, argumentuodama, kad tai padės sumažinti šešėlį bei užtikrinti darbų kokybę.

Vyriausybės Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad statybininkų kortelės yra itin populiarios Skandinavijos šalyse, o Europos Komisija įvardijo, kad tai vienas veiksmingiausių būdų kovoti su šešėliu.

Pagrindinis tikslas – mažinti šešėlį

V. Augustinavičius teigia, kad statybų sektoriuje Lietuvoje dirba apie 100 tūkst. žmonių,  šešėlis  šioje srityje yra pats didžiausias – sudaro apie penktadalį šešėlinės ekonomikos sugeneruojamų pajamų.

Anot Vyriausybės eksperto, įvairių kontrolės institucijų vertinimu, kasmet statybų sektoriuje nėra apskaitoma 500–700 mln. eurų.  „Matome, kad apie ketvirtadalis visų mokesčių mokėtojų šiame sektoriuje laikytini rizikingais. Formalus darbo užmokestis yra mažesnis nei kitur. Vis dar paplitęs minimalus darbo užmokestis.

Darbas yra neapskaitomas, vyrauja nelegalus darbas. Pajamos nėra apskaitomos, jos yra nedeklaruojamos. Vengiama mokėti PVM mokestį“, – vardijo ekspertas.

Anot jo, įvedus privalomąją statybininko kortelę, per pusantrų metų Lietuva iš šešėlio galėtų papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų.

Užsienio praktika sėkminga

V. Augustinavičius teigia, kad kitų šalių praktika bei įvairios institucijos, tarp jų ir Europos Komisija, rodo, kad statybininkų kortelė padėtų efektyviai kovoti su šešėliu. Tai rodo ir Skandinavijos šalių praktika.

Viena iš tokių šalių, kur kortelė veikia jau 10 metų, – Norvegija. „Ši priemonė Norvegijoje yra paremta įstatymu. Tai reiškia, kad ji yra privaloma visiems dirbantiesiems statybų sektoriuje. Pagrindinis reikalavimas yra turėti ID, susietą su darbuotoju ir su darbdaviu. Kai yra nesusieta, tai nėra laiko apskaitos“, – tvirtina V. Augustinavičius.

Tuo metu Švedijoje vyrauja šiek tiek kitokia tvarka. Statybininkų kortelė yra neprivaloma ir veikia savireguliacijos pagrindu. „Ką reguliuoja įstatymas, tai yra prievolė vesti laiko apskaitą, ir tai yra taikoma visiems statybų sektoriuje dirbantiems darbuotojams“, – sako Vyriausybės ekspertas.

Jis pažymi, kad Norvegijoje statybininko kortelėje nėra vertinamos darbuotojų kompetencijos ar kvalifikacija, o šalis artimiausiu metu nežada to daryti. Tuo metu Švedijoje į statybininko kortelę yra įrašomos ir darbuotojo kompetencijos, o kompetencijas tikrina specializuoti centrai.

Norvegijoje korteles išduoda statybų inspekcijos koncesijos būdu parinkta įmonė, o Švedijoje tą daro įmonė, kurią yra įsteigusios verslo asociacijos.

V. Augustinavičius pažymi, kad Suomijoje taip pat egzistuoja privaloma kortelė, tačiau ji nėra reglamentuota fizine forma. Kiekvienas darbuotojas tiesiog privalo nešiotis mokestinį kodą, o tą kodą suteikia mokesčių inspekcija.

Vyriausybės ekspertas taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad įvesta mokestinio kodo prievolė padėjo į biudžetą surinkti daugiau pajamų. Įvedus šią prievolę Suomijoje per 18 mėnesių biudžeto pajamos padidėjo 500 mln. eurų, o formalūs atlyginimai statybų sektoriuje išaugo 9 proc., nors visas sektorius ir traukėsi bei patyrė sunkmetį.

Teigia, kad naudą pajustų visi

Vyriausybės siūloma koncepcija – statybininko kortelėje būtų galima nustatyti asmens tapatybę ir jo darbdavį, būtų deklaruojami statybos objektai, darbo laiko apskaita (dirbantiems pagal individualią veiklą – nereikėtų). Taip pat viskas turėtų vykti realiu laiku, o duomenis būtų galima peržiūrėti nuotoliniu būdu. Kortelėje taip pat galėtų būti įrašytos ir darbuotojo kompetencijos.

Kortelė galėtų būti tiek fizinė, tiek virtuali. Samdomam darbuotojui kortelę užsakytų darbdavys, o savarankiškai dirbantieji patys gautų registracijos numerį.

V. Augustinavičius teigia, kad projektas įvesti statybininkų korteles galėtų vykti dviem etapais. Kortelė galėtų įsigalioti iki 2020 metų rugsėjo mėnesio.  Antras etapas – nuo 2023 metų viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurių darbuotojai turėtų kortelėje įrašytas tam tikras kompetencijas.

Pagrindinė nauda vartotojui – žmogus žinotų, kas jam atlieka darbus, kokios to darbuotojo kompetencijos, darbo patirtis. Darbdavys galėtų lengviau surasti reikalingos kompetencijos darbuotojų. Būtų lengviau atpažinti darbdavį didelėse statybų aikštelėse, kur dirba keli rangovai. O samdomam darbuotojui tai būtų geresnės socialinės garantijos, mažėtų šešėlinis apmokėjimas, už atliktą tą patį darbą būtų galima užtikrinti vienodą atlyginimą. Dirbantieji savarankiškai efektyviau save pozicionuotų prieš klientą, būtų lengviau spręsti ginčus.

Tačiau esminis tikslas, anot V. Augustinavičiaus, sąžininga konkurencija ir šešėlio mažinimas, saugios darbo aplinkos kūrimas.

Statybininkų asociacija: tokia sistema veikia jau seniai

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad tai, ką siūlo Vyriausybė, jau seniausiai yra sukurta LSA, todėl yra daromas bereikalingas darbas.

„Vyriausybė teigia, kad bus perkama ir projektuojama informacinė sistema, nors ji jau yra sukurta LSA ir jau veikia. (...) Išklausęs Vyriausybės atstovo pranešimą matau, kad terminų įgyvendinimo datos yra nerealios. Nematome nei struktūros, nei kiek etatų numatyta. Matėme tik viena, kad duokite pusantro milijono ir kiekvienais metais 250 tūkst. eurų sistemai palaikyti“, – piktinosi D. Gedvilas.

Anot jo, LSA dar 2014 metais kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl statybininkų ID įvedimo. „Lyg ir buvo sutarta, kad bus įgyvendintos statybininkų kortelės ir sistemos kūrimas. Praėjo penkeri metai ir niekas neįvyko, išskyrus tai, kad ministerija permetė klausimą Ūkio ministerijai (Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – LRT). Savo ruožtu ministerija vietoje kortelės investavo pinigus į kompetencijų žemėlapį“, – rėžė D. Gedvilas bei pridūrė, kad buvo investuoti net keli milijonai, tačiau rezultato – jokio.

D. Gedvilas teigia, kad, neapsikentusi institucijų neveiksnumo, pati Statybininkų asociacija sukūrė savo kortelę, ji jau veikia, tereikia ja naudotis ir padaryti ją privalomą.

„Neimituokite kovos su šešėliu. Vyksta kažkokie retro žaidimai. Pasikeis dar trys Vyriausybės ir mes toliau matysime, kaip klesti šešėlis statybų sektoriuje“, – sako D. Gedvilas bei tikina, kad daugiau kaip pusėje valstybių, kur veikia statybininkų kortelės, jas administruoja statybininkų asociacija, todėl tokiu keliu reikia pasukti ir Lietuvai.

D. Gedvilas prašo pakeisti du teisės aktus, kad jie įgalintų LSA kontroliuoti visą sistemą, nes sistema jau sukurta, jau dabar galima mažinti šešėlį, o tai, ką daro Vyriausybė, pasak jo, yra visiškai bereikalingas darbas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Eglė Radišauskienė tam nepritarė, teigdama, kad sistema turėtų būti administruojama per Valstybinę darbo inspekciją, o ne per LSA.

Smulkusis ir vidutinis verslas: tai būtų pinigų švaistymas

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad Vyriausybės bei LSA siūloma statybininko kortelė lemtų valstybės pinigų švaistymą ir sukeltų didžiulę administracinę naštą darbuotojams.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo sudaryta Geresnio reguliavimo komisija. Ši komisija dėl per didelės administracinės naštos atsisakė taikyti privalomąją darbuotojo kortelę. Todėl tuos, kas siūlo šią idėją, kviečiu atnešti kaštų ir naudos analizės skaičius ir tada galvoti, kokius mes darome žingsnius“, – idėją padaryti statybininko kortelę privalomą kritikavo D. Matukienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad tiems statybininkams, kurie dirba pagal individualią veiklą, bus sukurta papildoma našta. Vietoje to ji siūlo, kad prieš pradedant statybos darbus darbų užsakovas ir įmonė arba pagal individualią veiklą dirbantis statybininkas galėtų sudaryti sutartį, ją pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir tik tuomet būtų galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).