Verslas

2019.06.13 05:30

Bankų konkurencija Lietuvoje: ar bankams mokėtume mažiau, jeigu jų būtų daugiau

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.13 05:30

Lietuvoje būsto paskolas iš esmės dalina trys bankai, todėl situaciją pagerinti galėtų kitų bankų atėjimas, LRT.lt sako Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius. Jis priduria – nepaisant to, palūkanos Lietuvoje kol kas išlieka žemos. Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius su kritika nesutinka, nes, anot jo, paskolas dalina šeši bankai, tik išsiskiria trys, siūlantys geriausias sąlygas.

Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininko Jokūbo Markevičiaus, būsto paskolų rinkoje šiuo metu dominuoja trys bankai. Nors labiausiai iš jų išsiskiria „Swedbank“, SEB bankas ir „Luminor“ bankas taip pat yra užėmę panašią rinkos dalį.

„Būsto paskolų rinkoje šiuo metu dominuoja trys didieji bankai, užimdami net 96 proc. rinkos. [...] Vis dėlto 2018 m. bankai būsto paskolas teikė nevienodais tempais, todėl kai kurių bankų pozicijos per metus sustiprėjo. Pavyzdžiui, santykinai sparčiau būstui skolino „Swedbank“ ir SEB bankas, o banko „Luminor“ būsto paskolų portfelis augo nuosaikiau. Taigi galima teigti, kad imdami paskolas pastaruoju metu namų ūkiai dažniausiai rinkosi iš dviejų bankų“, – sako J. Markevičius.

2018 m. iš Lietuvos pasitraukė „Danske Bank“, todėl bankų konkurencija šalyje sumažėjo. Kaip teigia J. Markevičius, tai turėjo neigiamos įtakos ir konkurencinei aplinkai būsto paskolų rinkoje – tuo pačiu metu didėjo naujų būsto paskolų palūkanų normos.

„Nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. kovo mėnesio pabaigos naujų paskolų būstui įsigyti palūkanų normos išaugo nuo 2,1 iki 2,4 proc. Tokį padidėjimą iš esmės lėmė didesnė bankų taikoma kredito marža, nes tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR tebebuvo neigiama, o tokiu atveju kintama palūkanų normos dalis naujoms paskoloms prilyginama nuliui. Pačių bankų finansavimosi kaštai 2018 m. netgi sumažėjo, todėl aukštesnės paskolų palūkanos virto didesniu bankų pelningumu. Taigi yra ženklų, rodančių, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje yra sumažėjusi lyginant su laikotarpiu prieš metus“, – daro išvadą J. Markevičius.

Palūkanos išlieka arti istorinių žemumų

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia – iki dabartinio padidėjimo būsto paskolų palūkanos Lietuvoje buvo mažesnės nei daugelyje euro zonos šalių. J. Markevičius atkreipia dėmesį, kad tokia tendencija išliko, nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika linkusi į didesnius svyravimus, lyginant su euro zonos senbuvėmis.

„Taigi padidėjus palūkanoms, jos netapo išskirtinai aukštomis kitų regiono šalių kontekste. Paskolų rinkoje veikia pasiūlos ir paklausos dėsniai, todėl palūkanų normoms rinkoje didėjant, tikėtina, kad į būsto paskolų rinką gali įsitraukti mažesni dalyviai“, – tvirtina J. Markevičius.

Jo aiškinimu, mažesni bankai paprastai patiria didesnes finansavimosi sąnaudas, todėl jiems sunkiau pasiūlyti konkurencingą skolinimo kainą. Be to, priduria pašnekovas, tikėtina, kad didžiųjų bankų skolinimo tempai ateityje taps vienodesni, vienam iš jų baigiant reorganizacijos procesus, o tai galėtų riboti tolesnį palūkanų normų didėjimą.

„Nepaisant didesnių būsto paskolų palūkanų, gyventojai ir toliau skolinasi aktyviai. Būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas pastaruoju metu netgi padidėjo ir šiuo metu siekia 9,1 proc. Tiesa, gyventojų pajamos auga dar sparčiau, o ir palūkanų normos, nepaisant pakilimo, išlieka arti istorinių žemumų. Taigi, aktyvus būsto paskolų teikimas disbalansų ekonomikoje kol kas nesukelia“, – apibendrina J. Markevičius.

Didėjančias palūkanas sieja su mažesne konkurencija

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys palūkanų didėjimą taip pat sieja su mažesne bankų konkurencija kreditų rinkoje: „Pernai buvo tie metai, kai iš Lietuvos bankų landšafto išnyko dar vienas bankas, dar vienomis durimis sumažėjo bankų skyrių ar bankų būstinių, į kurias būtų galima užeiti, pasibelsti, norint gauti būsto kreditą. Bankų mažėja ir pelnas, gaunamas likusių bankų, suprantama, didėja. Šie du procesai akivaizdžiai susiję.“

Paklaustas, ar situacija bankų klientams galėtų pagerėti, jeigu į Lietuvą ateitų dar vienas didelis bankas, K. Kupšys tvirtina, kad nėra būtina, jog į rinką įsitrauktų didelis bankas, užtektų ir mažesnių: „Gali būti bet kokie bankai, nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie tik norėtų užsiimti kreditavimo veikla. Čia yra rimta problema, kurią mes žinome jau daugiau kaip dešimtmetį turbūt. Realiai bankų yra tik trys.“

Jis priduria – vis dėlto vien tik didesniu bankų skaičiumi problemos nebus išspręstos. Pasak K. Kupšio, jeigu Lietuvoje veiktų kad ir 50 bankų, bet visi jie elgtųsi nesąžiningai klientų atžvilgiu, situacija nė kiek nepagerėtų.

Tikisi, kad į konkurencinę kovą įsitrauks ir mažieji

K. Kupšys akcentuoja, kad Europoje atlikti tyrimai rodo, jog vartotojų teisių padėtis lemia žmonių pragyvenimo lygį – kuo geriau šalyje ginamos vartotojų teisės, kuo labiau vartotojas gerbiamas, tuo geriau prieinamos įvairios prekės ir paslaugos.

„Tai nėra vien tik skurdo arba turtingumo klausimas. Tai yra ir tam tikro teisingumo visuomenėje klausimas. Kai turime bankus, kurie elgiasi plėšikiškai savo klientų atžvilgiu, tai suprantame, kad iš jų mes negalime laukti malonės mums, kaip klientams. Pirma pasitaikiusia proga jie iš kliento stengsis išpešti dar dagiau, kartu stengdamiesi neperžengti tos jautrios ribos, kai klientas visai nusispjauna ir iš banko pabėga“, – LRT.lt sako K. Kupšys.

Paklaustas, kaip vertina paradoksalią situaciją, kad mažesni bankai aktyviau konkuruoti gali tik tada, kai palūkanos didėja, K. Kupšys teigia – nors iš pradžių ši konkurencija gali atrodyti iliuzinė, tai vis dėlto suteikia vilties, kad ilgainiui ims konkuruoti daugiau nei trys bankai.

 „Atsižvelgdami į mažų žaidėjų atėjimą, didieji gali būti priversti nuleisti kainas. Puikus pavyzdys – mūsų mažmeninės prekybos rinka. Užteko, kad 2017 m. pasirodė „Lidl“. Susirūpino tiek „Maxima“, tiek „Rimi“, tiek „Norfa“, tiek „Iki“. Visi pradėjo ieškoti būdų, kaip išlaikyti klientą ir vis tiek jie prarado dalį tų klientų, o „Lidl“ surado nišą, kuria iki šiol naudojasi. Jeigu panaši konkurencija prasidėtų didžiųjų ir mažųjų bankų tarpe Lietuvoje, būsto paskolų rinkoje, tai, suprantama, ilgainiui vartotojas vis tiek išloštų, nes pasirinkimo jau būtų daugiau nei trys. Tai būtų didelis pliusas“, – LRT.lt sako K. Kupšys.

Kritiką atmeta: paskolas dalina ne trys, o šeši bankai

Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius su kritika teigia nesutinkantis. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje būsto paskolas teikia net šeši bankai ir dešimtys kredito unijų. Licenciją teikti tokias paskolas išduoda pats Lietuvos bankas, akcentuoja pašnekovas.

Jis priduria, kad banko maržą, į kurią įeina ir kapitalo kaina, vis dėlto didžiausia dalimi lemia klientų rizika: „Jeigu vienas kitas, trečias, šeštas bankas klientų riziką vertina aukščiau, nei vertino prieš metus ar dvejus, dėl to yra visai natūralu, kad šiek tiek išaugusios palūkanos tiesiogiai atspindi išaugusią riziką.“

Komentuodamas tai, kad trys bankai rinkoje dominuoja, M. Zalatorius daro išvadą, kad šie bankai tiesiog skolina geriausiomis sąlygomis: „Skolinasi iš tų, kurie siūlo geresnes sąlygas, nes yra laisva konkurencija. Pagal tai, kaip skolina, kokios yra geriausios palūkanos, pas tuos rinkos dalyvius klientai ir eina.“

Jis tvirtina negalintis sutikti su teiginiu, kad Lietuvoje paskolas dalina tik trys bankai, nes situacija rinkoje yra kitokia: „Bankai, kurie teikia paskolas nekilnojamam turtui įsigyti, yra šeši. Tai yra faktas. Tai, kad trys anksčiau minėti greičiausiai siūlo geresnėmis sąlygomis negu likę trys, tai turbūt dėl to pas juos tiek daug klientų ir yra, nes jie siūlo geriausias sąlygas. Kitaip nelabai suprantu, kaip žmonės eitų pas tą, kuris siūlo blogesnes sąlygas?“

Didesnę konkurenciją vertina teigiamai: išloštų ne tik klientai, bet ir bankai

M. Zalatorius sako teigiamai vertinantis galimybę, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų. Jo tvirtinimu, dėl padidėjusios konkurencijos naudos sulauktų ne tik klientai, bet ir patys bankai, o mažėjanti konkurencija visada neramina.

„Tai, manau, verčia sunerimti daugelį iš mūsų. Kai išeina rimti bankai, natūralu, kad teikiančių paskolas bankų irgi mažėja. „Danske Bank“ buvo labai rimtas bankas, kuris pasitraukė iš visų trijų Baltijos šalių. Savaime suprantama, tai atsiliepė visai rinkai. Mes labai sveikintume ir labai norėtume, kad Lietuvoje būtų ne vienas, bet dar keli rimti bankai, teikiantys tokio pobūdžio paslaugas, nes iš konkurencijos išlošia visi: ir rinkos senbūviai, ir naujokai, ir klientai“, – LRT.lt sako M. Zalatorius.

Vis dėlto jis kelia klausimą, kiek Lietuvos rinkoje iš viso galėtų būti bankų. Pašnekovas pateikia pavyzdį – daugelyje sričių Lietuvoje veikia vos kelios didelės bendrovės.

„Manau, turėtume turėti labai rimtą diskusiją apie tai, kiek tokioje valstybėje, kurioje yra 2,7 mln. gyventojų (ir jų mažėja), gali būti pelningai veikiančių bankų. Jeigu pasižiūrėsime į prekybos tinklus, tai pagrindiniai didieji prekybos tinklai yra trys, nors yra ir kitų. Jeigu pasižiūrėsime į mobiliojo tinklo operatorius, jų yra trys. Bankų, teikiančių būsto paskolas, yra šeši. Bankų, finansuojančių verslą, yra aštuoni. Dar Lietuvoje veikia daugiau nei 100 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Kalbant apie konkurenciją, pavyzdžiui, mokėjimų srityje, didesnės konkurencijos neįsivaizduoju“, – LRT.lt sako M. Zalatorius.