Verslas

2019.05.26 07:00

Žmogus, kurio idėja palengvino gyvenimą milijonams: „Shazam“ įkūrėjas svajojo būti pilotu, bet pasuko kitu keliu

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.26 07:00

Vienas iš „Shazam“ įkūrėjų Dhirajus Mukherjee vaikystėje norėjo tapti pilotu, tačiau supratęs, kad turi prastą regėjimą, pasuko verslo keliu. 1999 metais, sėdėdamas bare su draugais, pastebėjo, kad nieko nesupranta apie muziką, todėl sukūrė muzikos atpažinimo programėlę, kurią praėjusiais metais pardavė „Apple“ už 400 mln. JAV dolerių.

– Žinau, kad idėja sukurti muzikos atpažinimo programėlę kilo dar 1999 metais. Gal galite papasakoti plačiau, kaip tai sugalvojote?

– Mes  tiesiog norėjome būti verslininkais ir ieškojome idėjų. Vakarais susirinkdavome į barą bei diskutuodavome įvairias idėjas. Vieną 1999 metų vakarą supratome, kad labai prastai atpažįstame muzikos kūrinius. Nežinodavome, koks atlikėjas groja. Mano verslo partneris Chrisas Bartonas nusprendė, kad būtų puiku, jei galėtume turėti įrenginį, prie kurio prijungtume radijo imtuvą, ir jis parodytų, kokia daina groja. Vėliau sugalvojome, kad muziką galima būtų įrašyti į mobilųjį telefoną, o šis parodytų, koks atlikėjas groja. Taip viskas ir prasidėjo.

– Sakote, kad pirmas šią idėją sugalvojo C. Bartonas? O koks buvo jūsų indėlis kuriant „Shazam“ programą?

– Taip, tai buvo Chriso idėja. O man reikėjo sugalvoti, ką daryti, kai programa atranda muzikos kūrinį, kaip pateikti daugiau informacijos apie autorių bei materializuoti pačią idėją.

– Koks buvo sudėtingiausias dalykas, su kuriuo susidūrėte kurdami „Shazam“ programą?

– Sunkiausia buvo tai, kad tuo metu neegzistavo jokio muzikos atpažinimo technologija. Mums reikėjo ją sukurti nuo nulio. Aš bei C. Bartonas nebuvome labiausiai technologiškai išprusę vyrukai. Turėjome idėją, tačiau nežinojome, kaip ją įgyvendinti techniškai. Turėjome surasti kitą partnerį, kuris mums pagelbėtų.

Nuėjome į Stanfordo universitetą, kuriame studijavome. Kompiuterinių tyrimų ir muzikos centro vadovo paprašėme jo gabiausių studentų sąrašo  ir taip susipažinome su Avery Wangu.  Jis buvo genijus, sugalvojo visą technologiją per 3 mėnesius. Tai buvo sunkiausias iššūkis.

Antras sunkumas – neturėjome jokios muzikos duomenų bazės. Turėjome sukurti ją nuo nulio. Tai sugebėjome padaryti per pirmus du startuolio metus.

– Vargu ar pasaulyje rasi žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie jūsų sukurtą produktą. Ar kurdami jį tikėjotės, kad „Shazam“ susilauks tokio didelio populiarumo?

– Tikrai nesitikėjome. Buvome paruošę verslo planą, finansavimo modelį. Tikėjome, kad tai gali būti populiaru, tačiau prieš 20 metų tikrai neįsivaizdavome, kad tai taps tuo, kuo yra dabar.

– Tai buvo sėkmingas projektas. Kodėl visgi nusprendėte jį parduoti kompanijai „Apple“?

– „Shazam“  projektas veikia jau nuo 2000 metų. Tai labai ilgas laiko tarpas startuoliui. „Apple“ turi labai daug patirties dirbant su muzika bei didelį vartotojų pasitenkinimą. Pamanėme, kad tai būtų puiki galimybė atiduoti projektą į geras rankas.

– Vieni vaikai nori būti kosmonautais, kiti – stilistais, gaisrininkais. Kuo vaikystėje norėjote būti jūs? Ar kada nors svajojote būti verslininku?

– Mano tėtis dirbo kompanijoje „Air India“. Kai augau, buvau įpratęs  daug keliauti. Man labai patiko tai daryti. Manau, kad nuo pat vaikystės mėgau nuotykius. Dažniausiai verslininkų tėvai būna atėję iš šios srities, turi verslus. Tačiau man tai buvo nauja patirtis.  Vis dėlto manau, kad mano DNR slypi noras patirti naujų dalykų bei juos kurti, todėl ir atėjau į verslo pasaulį.

Grįžtant prie mano vaikystės svajonės. Nežinau, ar aš tokią turėjau. Prisimenu, kad norėjau būti pilotu. Maniau, kad tai būtų gera galimybė pakeliauti po pasaulį bei pamatyti naujų dalykų. Tačiau mano regėjimas buvo labai prastas. Supratau, kad pilotu tapti negalėsiu. Konkrečios svajonės įvardyti negaliu, tačiau prisimenu, kad manyje visada glūdėjo noras pažinti pasaulį.

– Nors esate dar jaunas, per savo gyvenimą pasiekėte nemažai dalykų. Kurį iš savo pasiekimų vertinate, kaip patį svarbiausią?

– Aš esu labai laimingas matydamas, kad mano istorija gali įkvėpti kitus žmones sukurti tai, apie ką jie svajoja. Norint tapti verslininku, reikia turėti labai didelį pasitikėjimą bei būtų pasiryžus prisiimti riziką. Tai yra dalykai, kuriuos aš bandau parodyti žmonėms. Tai vertinčiau, kaip didžiausią savo gyvenimo pasiekimą.

– Nors esate verslininkas, domitės technologinėmis naujovėmis. Kaip manote, kokia technologija pakeis pasaulį per artimiausius dešimtmečius?

– Manau, kad didžiausią potencialą turi dvi technologijos – tai virtuali bei papildyta realybė. Galiu įsivaizduoti šimtus sričių, kur mano minėtos technologijos gyvenimą padarytų dinamiškesnį bei labiau jaudinantį.

– Jeigu būtumėte pasaulio valdovas ir galėtumėte įvesti vieną taisyklę ar priimti vieną įstatymą, kurio privalėtų laikytis visi, kokia tai būtų taisyklė?

– Aš pabandyčiau padaryti taip, kad visi žmonės pamatytų, kokią įtaką jie daro planetai. Kad žmonės suprastų, kaip sprendimai, kuriuos priimame dabar, darys įtaką planetai ateityje. Manau, kad turėdami tą informaciją, galėtume priimti geresnių sprendimų bei sutarti dėl dalykų, kurie galėtų sukurti geresnę ateitį.

– Jeigu galėtumėte devyniolikmečiui Dhirajui Mukherjee duoti vieną patarimą, koks tai patarimas būtų?

– Pasakyčiau, kad supratimas keičiasi bėgant laikui. Kai tau yra 19 metų, kiti žmonės tau sako, ką reikia daryti. Kiti nusprendžia, kas yra sėkmė, ir nustato žaidimo taisykles, kurias tu privalai priimti. Tačiau kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo ateitį. Šiandienos taisyklės yra tik šiandienos taisyklės, o žmogus yra asmenybė, kuri tas taisykles kurs ateityje.

– O jeigu reikėtų duoti tris gyvenimo patarimus jauniems žmonėms, kuriems viskas dar prieš akis. Kokie tie patarimai būtų?

– Pirmas dalykas – stiprybė ir drąsa ateina iš vidaus, todėl patarčiau pažiūrėti į savo vidų. Antras dalykas – pabandyti pasimėgauti savimi bei kelione, kuri mūsų visų laukia priešakyje. Tikslas nėra pasiekti finišą, tikslas yra pasimėgauti kelione. Trečias dalykas – tikrą laimę patirsi tik padėdamas kitiems.

– Kokia yra didžiausia jūsų gyvenimo klaida? Ar dėl jos jūs gailitės?

– Aš turėjau verslų, kurie nebuvo tokie sėkmingi. Jie nebuvo sėkmingi todėl, kad buvo padaryta nemažai klaidų, vystant verslo planą, bandant įeiti į rinką. Tačiau dėl to nė kiek nesigailiu. Tai labai normali gyvenimo dalis. Niekada nežiūriu į klaidas su skauduliais. Geriau gyvenime vadovautis požiūriu, kad tu kažką laimi, tačiau taip pat ir pralaimi.

– Minėjote, kad „Shazam“ buvo pirmas jūsų startuolis. Iš kur gavote pinigų? Kiek apskritai reikia turėti pinigų, norint pradėti startuolį?

– Šiais laikais vis mažiau ir mažiau. Galima nueiti žymiai toliau su mažu biudžetu. „Shazam“ tuo metu būtų blogas pavyzdys, kadangi pradžioje mums reikėjo nemažai pinigų, kad padarytume duomenų bazę. Tačiau šiandien galima sukurti pažangių sprendimų su daug mažesniais pinigais. Programinė įranga yra labai stipriai pažengusi į priekį, o kurti technologijas yra daug paprasčiau.

Kalbant apie startuolius, svarbu, kad jie tenkintų kieno nors poreikius, tuomet bus galima iš jų uždirbti.

– Ką veiksite po 10 metų?

– Aš norėčiau ir toliau dirbti su jaunais žmonėmis. Mokytis iš jų, semtis entuziazmo ir energijos, kurią jie spinduliuoja. Taip pat norėčiau prisidėti prie to, kad tie vaikai pasiektų savo svajones.

– Kiek reikia turėti pinigų, norint būtų laimingam?

– Nemanau, kad pinigai turi įtakos laimei. Ji ateina iš santykių, šeimos, draugų. Taip pat darant tuos dalykus, kuriuos tu labai mėgsti. Žinoma, smagu turėti kišenėje pinigų. Juk visi norime nusivesti vaikus į naujas vietas, kur jie galėtų išmokti kažką naujo. Gera turėti pinigų tiems dalykams, kuriuos tu mėgsti. Tačiau pinigai nėra tikslas. Jie reikalingi, kad padėtų kelyje, siekiant įgyvendinti savo svajones.

Jei mes kalbame apie verslininkus, norėčiau duoti patarimą, kuriuo visada vadovaujuosi: kurk verslą, jei tau patinka pati kelionė, jei žinai problemą, kurią išspręstų tavo produktas. Tačiau niekada nepradėk verslo, jei tavo tikslas yra pinigai.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius