Gamintojai vartotojų širdis bando pavergti pakuotėmis, atitinkančiomis naujausius aplinkosauginius standartus. Nuo globalių tendencijų neatsilieka ir Lietuvos gamintojai, kurie neretai yra linkę kopijuoti užsienio idėjas.
Taip „Verslo žinių“ organizuotame prekybos festivalyje „RETAIL“ kalbėjo pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Etiquette“ partneris Edvardas Kavarskas.
Naujausia pakuočių tendencija – ekologijos tema
E. Kavarskas pastebi, kad naujausia šių dienų pakuočių tendencija – aplinkosaugos tema. Vis daugiau gamintojų, anot jo, bando pateikti gaminius, kurių pakuotės būtų draugiškos aplinkai.
„Praėjusiais metais labdaros organizacija „Ellen Macarthur Foundation“ paskelbė plačiausią ir svarbiausią iniciatyvą plastiko mažinimo ekonomikoje. Ją pasirašė virš 250 pasaulio lyderių, vyriausybinės bei nevyriausybinės organizacijos, didžiulės kompanijos, kaip „Unilever“ „Pepsi“, „Nestle“, „Coca-Cola“.
Šiais metais sausį tos pačios kompanijos ekonomikos forume Davose pristatė daugkartinį pakuočių modelį asmens higienos ir maisto produktų rinkoje, kuris gali būti vadinamas pienininko principu. Jūs suvartojate produktą, paliekate pakuotę prie durų, o įmonė jums ją vėl papildo“, – naujausias pakuočių mados tendencijas vardija E. Kavarskas.
Anot jo, ekologijos tendencijos pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo Jungtinėje Karalystėje (JK), nors ši šalis vis dar išlieka viena labiausiai aplinką teršiančių šalių Europos Sąjungoje. Po dokumentinių filmų ciklo apie plastiko žalą aplinkai pasirodymą, JK buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad – naujausiais duomenimis – 8 iš 10 britų galvoja, kaip sumažinti plastiko suvartojimo kiekį, o iš jų 46 proc. jaučia kaltę dėl užterštumo.
„O Prancūzijoje į dienos šviesą lenda nauja iniciatyva bausti gamintojus, kurie vartoja neperdirbamas pakuotes. Didžiausi pasaulio gamintojai, kaip „Ikea“, jau svarsto, kad plastiką būtų galima pakeisti specialia grybiena. Didžiausias Skandinavijos pieno gamintojas „Arla Food“ iki 2019 metų pabaigos žada didžiąją dalį savo gaminių pakuočių padaryti perdirbamas. Kanadoje yra įregistruotas įstatymo projektas, kad pakuotės būtų gaminamos tik iš perdirbamų medžiagų“, – šie pavyzdžiai tik rodo, kad ekologijos tema pakuočių rinkoje tampa vis populiaresnė, įsitikinęs E. Kavarskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pakuočių tendenciją formuoja jaunoji Z karta. Jiems ekologija tampa ne mada, bet gyvenimo pasirinkimu. Jaunimas linkęs kreipti dėmesį į tai, kaip yra pagamintas produktas, kas yra jo gamintojas, ar darbuotojai gauna normalius atlyginimus, ar produktas remia socialines iniciatyvas. „Visa tai galima deklaruoti ir per pakuotes, kurios tampa komunikacijos kanalu“, – sako E. Kavarskas.
Idėjos neretai prasilenkia su ekologija
Vis dėlto ekspertas įvardija ir dar vieną pakuočių tendenciją. Anot jo, žmonės neretai nori modernesnių bei dar nematytų pakuočių, o tai neretai prasilenkia su ekologijos standartais. Naujoms pakuotėms pagaminti yra naudojamos sudėtingesnės formos, kurioms reikia daugiau medžiagų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įmonės stengiasi perorientuoti savo pakuočių gamybos strategiją įtraukdamos pačius vartotojus.
„Pirkėjai nori sprendimo galios. Galime prisiminti šokolado „Pergalė“ skonio rinkimo akciją. Tai tik rodo, kad stebime įmonių pokytį rinkodaroje, kai iš orientacijos į prekės ženklą pereinama į didesnį dėmesį vartotojo poreikiams“, – įsitikinęs pakuočių ekspertas.
Jis taip pat pastebi, kad pasaulyje plinta dar viena nauja tendencija – išmaniosios pakuotės. Kai kurie gamintojai jau išbando ryšių mažame tinkle (angl. NFC ) technologiją. Prie prekės yra prisegama maža mikroschema, o prie jos pridėjus telefoną, jo ekrane yra pateikiama visa su produktu susijusi informacija. „Vienas didžiausių butelių kamštelių gamintojų „Bericap“ jau paskelbė apie planus integruoti NFC mikroschemas į kamštelius. Įsivaizduokite, jie pagamina milijonus kamštelių, tad technologijos kaina kris. Nenuostabu, jei po poros metų pamatysime NFC mikroschemas vandens buteliukų kamšteliuose“, – svarsto E. Kavarskas.
Gyvename globaliame kaime
Apžvelgdamas Lietuvos pakuočių rinką, E. Kavarskas pastebi, kad vietiniai gamintojai yra konservatyvesni ir vis laukia, kol kažką naujo padarys konkurentai.
„Esame globalaus pasaulio piliečiai. Jei mes nukeliaujame į kitą pasaulio kraštą ir pamatome tas pačias parduotuves ir geriame tą patį alų ar valgome tokį pat mėsainį, tai tas pats yra ir su pakuotėmis. Mūsų pakuotės atitinka Vakarų mentaliteto sampratą“, – įsitikinęs E. Kavarskas.
Jis pastebi, kad pasaulyje plinta pakuočių vienodėjimo tendencija. Netgi Rytų valstybės, kurių pakuotės buvo išskirtinės, su įvairiais hieroglifais, ryškiomis spalvomis, dabar ieško „europietiško minimalizmo“. „Šioje srityje visiškai niveliuojamės, tiek kultūriškai, tiek vizualiai. Galbūt tik posovietinis blokas, kuris yra nutolęs nuo Lietuvos, dar laikosi tradicijų ir ant jų saldumynų dėžučių pamatysime daugiau aukso spalvos“, – sako E. Kavarskas.
Pasiteiravus, ar lietuviai sugeba nustebinti pakuočių originalumu, ekspertas teigė, kad originalumo jau nebėra. „Visi visus kopijuoja ir nebėra aišku, iš kur prasideda viena ar kita mada. Aš šį reiškinį vadinu globaliu kaimu. Kiekvieną rytą mes atsiverčiame tas pačias internetines svetaines. Mus inspiruoja tie patys dalykai. Nukeliavęs į kitą pasaulio kraštą atrandi tuos pačius dalykus“, – įsitikinęs ekspertas.
Sukritikavo „Maximos“ reklamą
E. Kavarskas tvirtina, kad prieš kelerius metus darytas Pakuočių tvarkymo organizacijos tyrimas įvertino, kad 14 proc. žmonių Lietuvoje atkreipia dėmesį, iš ko yra pagaminta pakuotė. „Tačiau tai buvo prieš kelerius metus. Tikiu, kad dabar atlikta apklausa parodytų tendencijas, kurios vyrauja Vakaruose, – apie 50 proc. gyventojų atkreipia dėmesį, iš ko yra pagaminta pakuotė“, – konstatuoja E. Kavarskas.
Kaip lietuvių noro vartoti produkciją, kuri nėra kenksminga aplinkai, pavyzdį jis įvardija didelio populiarumo susilaukiančią feisbuko grupę „Zero waste Lietuva“. Šiuo metu grupė turi daugiau nei 11 tūkst. sekėjų. Praėjusių metų rudenį grupė turėjo tik 5 tūkst. sekėjų, o prieš metus – tik 500. „Tai išsilavinę, savo socialiniuose burbuluose gyvenantys, pakankamai įtakingi žmonės, kurie turi didelę perkamąją galią. Jie džiaugiasi atradę dantų pastas be pakuočių, sausus šampūnus, vaikšto į parduotuves su daugkartiniais maišeliais, o nuo meilės iki neapykantos juos skiria vos vienas plastikinis maišelis“, – mano E. Kavarskas.
Pakuočių ekspertas nepraleido progos paminėti ir prekybos tinklo „Maxima“ skelbtos akcijos, kuri prasilenkia su šių laikų ekologijos tendencijomis. Jis mini atvejį, kai Nomedos Marčėnaitės iliustracijomis puoštų plastikinių maišelių akcija įžiebė kritikos laviną feisbuke.
„Skyrius nesusibendravo su skyriumi. (...) Dabar jau girdime „Maximą“ teigiant, kad plastikas yra aiškios klasifikacijos, jį bus galima perdirbti ir to pakanka. Bet žinutė buvo tokia, kad kuo daugiau plastikinių maišelių pirksi, tai tuo daugiau prisidėsi prie paramos. Tai yra reklamos komandos klaida“, – įsitikinęs E. Kavarskas.
Lietuviai patiki riboto leidimo prekėmis
Dar viena lietuvių vartojimo tendencija – perkamos prekės, pažymėtos riboto naudojimo (angl. limited edition) etiketėmis arba turinčios naują dizainą. Pavyzdžiui, E. Kavarskas mini atvejį, kai vienas lietuvių gamybos alkoholinis gėrimas ant pakuotės turėjo užrašą „limited edition“, o tai paskatino gaminio pardavimus. Įmonė, pamačiusi, kad pakuotė susilaukė didelio populiarumo, nuo etiketės pašalino užrašą, jog prekė yra riboto leidimo, ir iki dabar pardavinėja gaminį su ta pačia etikete.
Kitas pavyzdys – praėjusių metų rudenį šokolado gamintojo „Vilniaus pergalė“ sukurtos vintažinės kolekcijos riboto tiražo metalinės saldainių dėžutės, kurios susilaukė didelio pasisekimo. Anot E. Kavarsko, įmonės „Vilniaus pergalė“ rinkodaros vadovas Justas Razmus teigė, kad tokia naujovė lėmė „puikius pardavimus. Buvo aplenkti užsibrėžti konkurentai. Prekybos tinklai iš karto įsivedė produktą į asortimentą. Paprašė, kad produktas liktų net po šventinio laikotarpio.“
E. Kavarskas teigia, kad saldainiai „Vilnius“ ir „Sostinė“ nekinta jau dešimtmečius, tačiau naujos pakuotės apgauna vartotojus ir verčia juos į produktą pažiūrėti kitomis akimis.
