Verslas

2019.05.24 13:01

Specialistė įvardijo, ko neišnaudoja darbdaviai: nebetrūktų darbuotojų, bendrovės sutaupytų lėšų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.24 13:01

Jeigu užduotys darbo vietose būtų perskirstytos, specialistai galėtų visą savo laiką skirti tiesioginėms savo pareigoms, kitas užduotis galėtų atlikti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, pavydžiui, žmonės su negalia, o įmonės iš to galiausiai netgi išloštų. Tokį scenarijų siūlo daktarė Brigitte van Lierop.

Konferencijoje „Žmonių su negalia įdarbinimas – nauda įmonėms“ kalbėjusi bendrovės „Disworks“, padedančios įsidarbinti negalią turintiems darbuotojams, vadovė B. van Lierop įsitikinusi – jeigu bendrovės atidžiau pažvelgtų į tai, kokias užduotis atlieka jų darbuotojai, pastebėtų, kad itin aukštą kvalifikaciją turintys žmonės dalį savo darbo dienos praleidžia atlikdami užduotis, kurios neatitinka jų kompetencijos lygio ir kurias galėtų perimti žemesnę kvalifikaciją turintys žmonės su negalia.

Jos aiškinimu, vienas iš būdų, kaip būtų galima sukurti darbo vietas neįgaliesiems, tai įmonėse pritaikyti įtraukiančio darbo profilį (angl. inclusive job design). B. van Lierop aiškinimu, tai metodologija, kuri padeda padidinti įdarbinimo galimybes negalią turintiems žmonėms, kurių didelė dalis šiuo metu iškrenta iš darbo rinkos.

„Tai galima būtų pavadinti „seniai pamirštu nauju“ būdu. Tai atrodo ne naujiena, kai išgirsti. Kai išsprendžiame darbdavių problemas, dažnai darbdaviai po to sako: „Kodėl pats apie tai anksčiau nepagalvojau“. Tai nėra sudėtinga. Tai tiesiog mąstymas truputį kitu kampu“, – apibendrina B. van Lierop.

Įžvelgia problemą – darbo vietos kuriamos pagal daugumos poreikius

Ekspertės pastebėjimu, net ir aukštą kvalifikaciją turintys neįgalieji susiduria su sunkumais įsidarbinant, nes pasitaiko atvejų, kai jiems reikia pritaikyti darbo vietą. Tačiau didžioji dalis negalią turinčių žmonių turi žemą kvalifikaciją ir jiems darbo vietų net nebandoma sukurti.

„Bėda ta, kad darbdaviams reikia darbuotojų. Rinkoje itin trūksta specialistų. Tie, kurie yra laisvi, galbūt ne visada atitinka reikalavimus. Be to, dažnai darbdaviai net nenutuokia, ką reiškia įdarbinti žmones su negalia. [...] Negalia nereiškia, kad tu negali dirbti“, – akcentuoja B. van Lierop.

B. van Lierop nurodo, kad paprastai dauguma darbuotojų norėtų būti patys sau vadovais, atlikti gana sudėtingas, nemonotoniškas užduotis, turėti sprendimų galią, turėti galimybę kreiptis dėl informacijos į kitus darbuotojus ir apskritai turėti informaciją, kas vyksta visoje bendrovėje.

„Specialistai treniruojami sukurti tokias darbo vietas, kurios atitiktų šiuos standartus, nes tai svarbu. [...] Vis dėlto psichikos ar fizinę negalią turintys darbuotojai ne visada nori turėti galimybę kontaktuoti, gauti informaciją, turėti sprendimų galią. [...] Jeigu darbo vietos sukuriamos pagal daugumos poreikius, nereikėtų stebėtis, kad žmonės, kurių poreikiai kitokie, neatitinka dabartinių kriterijų, nes jiems svarbūs kiti dalykai“, – sako B. van Lierop.

Darbo rinkos poreikių Nyderlanduose nebeatitiko 1 iš 20

B. van Lierop pateikia pavyzdį – jeigu žmogaus paklaustum, ar jis nori turėti gerus santykius su savo vadovu, dažnas atsakytų, kad taip, jis tokių santykių norėtų. Vis dėlto, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus į šį klausimą atsakytų neigiamai, nes jis jį suprastų tiesiogiai – vadovą toks žmogus priimtų kaip žmogus, kuris turi vadovauti, paskirtis užduotis, patikrinti, kaip atliekas darbas, o ne kaip žmogų, su kuriuo reikia turėti santykius.

„Kas nutinka, jeigu didžioji dalis žmonių duoda tokius atsakymus, kad jie norėtų priimti sprendimus, norėtų gerų santykių su savo vadovų, o tik keli duoda kitokius atsakymus? Darbdaviai orientuojasi į daugumą. Tyrimuose pastebime, kad mažuma tampa atskalūnais, į kuriuos niekas neatkreipia dėmesio. Darbo metodai paremti daugumos interesais“, – tvirtina B. van Lierop.

Dabartinė darbo vieta, sako B. van Lierop paprastai atrodo taip: darbuotojui reikia atlikti daug ir sudėtingų užduočių, tačiau jos gana lanksčios, orientuotos į individus, reikalaujančios didelės atsakomybės, pasitarimai dažnai vyksta grupėse, o visi darbuotojai raginami vieni kitus pažinoti, palaikyti ryšį.

Nyderlandų statistika, anot B. van Lierop, rodo, kad 1 iš 20 darbuotojų 2017 m. nebeatitiko darbo rinkos poreikių: „Nyderlanduose yra daugiau kaip 7,5 tūkst. skirtingo pobūdžio darbo vietų, tačiau šie žmonės neatitiko nė vienos iš jų. Tai problema.“

Pasikliauti kvotų sistema nerekomenduoja: darbdaviai kvotas apeina

Kaip pastebi ekspertė, dažnai šią problemą valstybės bando spręsti įvesdamos kvotas – darbdaviams nurodoma, kokią dalį darbuotojų jų bendrovėje turi sudaryti darbuotojai su negalia. Tačiau, priduria B. van Lierop, kvotų darbdaviai ne tik nemėgsta, bet suranda būdų, kaip jas apeiti.

„Turkija turi kvotų sistemą, – pateikia pavyzdį B. van Lierop. – Tačiau baudos tokios didelės, kad jos viršija tokių darbuotojų algas. Todėl darbdaviai tiesiog pasamdo negalią turinčius darbuotojus ir jiems nurodo į darbą niekada neateiti. Neperdedu. Situacija tokia.“

Jos pasiūlymas – pereiti nuo darbo pobūdžio, kai darbą atlieka kuo mažiau žmonių, prie darbo pobūdžio, kai darbą atlieka daugiau žmonių, bet už tokį patį ar net mažesnį biudžetą.

„Tai veikia. Ne visada, bet veikia. Tai visada turėtų prasidėti nuo paprasto klausimo – mielas darbdavy, ar turi kokią nors problemą? Galbūt daugybė jūsų darbuotojų ketina išeiti į pensiją? Galbūt jums trūksta profesionalų? Galbūt kyla kita problema? [...] Ką mes darome, kad išspręstume šias problemas? Perdėliojame užduotis. Tai lengva“, – sako B. van Lierop.

20 proc. savo darbo laiko specialistai skiria žemesnės kvalifikacijos darbams

Ekspertės aiškinimu, 20 proc. savo darbo laiko aukštos kvalifikacijos žmonės praleidžia dirbdami darbus, kurie yra žemesnio lygio, nei jiems pritiktų. Jeigu užduotys perdėliojamos taip, kad žemesnės kvalifikacijos užduotis atlieka žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, sričių specialistai gali skirti visą savo darbo laiką tik toms užduotims, kurios reikalauja jų specifinių žinių.

Tokiu būdu aukštos kvalifikacijos specialistai efektyviai išnaudoja savo darbo laiką, gali sukurti aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas savo įmonei, o žemos kvalifikacijos darbuotojai, pavyzdžiui, negalią turintys darbuotojai, gali prie to prisidėti atlikdami kitas užduotis.

„Tai išbandėme ne vienoje įmonėje. Pavyzdžiui, vienoje iš jų vietoje aukštos kvalifikacijos procesų operatorių, bendrovė pasamdė asistentus operatorius su negalia, kad šie atliktų kai kurias aukštos kvalifikacijos žinių nereikalaujančias užduotis. Bendrovės pelnas paaugo 63 tūkst. eurų per metus“, – akcentuoja B. van Lierop.

Jos vertinimu, ilgą laiką darbdaviai buvo susikoncentravę į universalių darbo vietų kūrimą. Jas užimantys darbuotojai turėjo atlikti daugybę užduočių, tačiau dėl to kentėdavo pagrindinio darbo kokybė. Jeigu būtų suteikta galimybė specialistams skirti daugiau laiko aukštos kvalifikacijos reikalaujančioms užduotims, kitas užduotis galėtų perimti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Tai ne tik sukurtų daugiau darbo vietų, bet ir pagerintų procesų vykdymą pačiose įmonėse.