Lietuvoje darbdaviai vis dar dažnai teisinasi, kad jų klientai nenori susidurti su negalią turinčiais darbuotojais, kad tokie žmonės nepajėgs dirbti jų įmonėje ar netgi gali kilti grėsmė dėl aukštų saugumo reikalavimų. Vis dėlto užteko vienos dienos, kad kai kurie darbdaviai asmenims su negalia pasiūlytų kandidatuoti ar net tiesiog pasiūlytų darbo vietą.
VšĮ „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė pasakoja, kad vienos dienos iniciatyva „Duoday“, kai žmonės su negalia ateina į bendroves ir stebi, kaip dirba tos įmonės darbuotojai, patys pabando atlikti kai kurias užduotis, kilo iš Belgijos. Šioje šalyje tokia iniciatyva gana plačiai paplitusi. Lietuvoje prie iniciatyvos šiemet prisidėjo 25 bendrovės.
„Didelė dalis tų negalių nematoma. Daugiausia ir susiduriame su tais žmonėmis, kurių negalia nematoma, bet, nepaisant to, jie turi sunkumų įsilieti į darbo rinką. [...] Visada turime omenyje, kad reikia kažko inovatyvaus, kas galėtų keisti ir darbdavių požiūrį“, – konferencijoje „Žmonių su negalia įdarbinimas – nauda įmonėms“ sako J. Kuprytė.
Jos teigimu, neįgaliųjų įdarbinimo Lietuvoje situacija šiuo metu yra gana sudėtinga: nepaisant to, kad rinkoje darbuotojų trūksta, net 70 proc. žmonių su negalia nedirba, nors yra darbingo amžiaus. Be to, skurdo lygis, vertinant negalią turinčių žmonių grupę, dvigubai didesnis nei žmonių be negalios.
J. Kuprytės pastebėjimu, vis dar pasitaiko darbdavių, kurie įsitikinę, kad neįgalūs žmonės nepajėgs dirbti jų bendrovėje, gali kilti nepatogumų dėl griežtų saugumo reikalavimų ar kad klientai nebus patenkinti, jei juos aptarnaus žmogus su negalia.
Vis dėlto įmonės, kurios sutiko dalyvauti iniciatyvoje „Duoday“, dalinosi šių nusistatymų neprimenančiais įspūdžiais.
„Iš įmonių gavome pozityvų ryšį, nes tai yra ir įmonės darbuotojų edukacija, parodymas, ką gali žmonės su negalia. Grįžtamasis ryšys geras. Bijau, kad kitais metais jau turėsime ne 25 įmones, – juokauja J. Kuprytė. – Iniciatyvoje dalyvavo 32 žmonės. [...] Tai tikrai davė labai daug, nes jie pasijuto laukiami, kaip ir kiti darbuotojai, lygūs tarp lygių.“
„SOPA“ vadovės aiškinimu, iniciatyvos tikslas buvo parodyti darbdaviams, kokių gabumų turi negalią turintys žmonės. Taip pat – suteikti galimybę neįgaliesiems išbandyti save vienoje ar kitoje srityje. Vis dėlto kai kurie rezultatai lūkesčius pranoko – keli dalyviai sulaukė pasiūlymo kandidatuoti į įmonę, kurioje apsilankė, o vienam iniciatyvos dalyviui buvo pasiūlyta darbo vieta.
„Vienas žmogus gavo darbo pasiūlymą po tos dienos. Keletas žmonių negavo konkretaus pasiūlymo, bet jiems buvo pasiūlyta kandidatuoti. Tai vertiname pozityviai“, – apibendrina J. Kuprytė.
Organizatoriai džiaugiasi, kad tokia patirtis kai kuriuos dalyvius paskatino pačius ieškoti darbo, nors iki tol ilgą laiką jie net nesiryžo kandidatuoti į dominančią darbo vietą.
Ji sutinka, buvo gana sudėtinga suderinti interesus, o kai kuriais atvejais, jeigu bendrovė nuspręstų įdarbinti žmogų su negalia, būtų reikalinga speciali programinė įranga ar kitoks bendrovės pritaikymas.
„Buvo gana sudėtinga suderinti interesus. [...] Stengėmės atsižvelgti į interesus, poreikius, galimybes. Žinoma, buvo pasirinkimas, ar jie apskritai nori dalyvauti, bet nebuvo taip, kad įmonės rinkosi dalyvius. [...] Jeigu nereikėjo pritaikymo dėl negalios, per daug nepasakojome, kuo žmogus serga, kokia jokia negalia“, – sako J. Kuprytė.
