Verslas

2019.05.21 12:06

VPT vadovė: „Vieno tiekėjo“ pirkimai išlieka problema

Paulius Viluckas, BNS2019.05.21 12:06

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, jog viešuosiuose pirkimuose vis dažniau taikomas ekonominio naudingumo kriterijus, ir tai yra gera tendencija, tačiau skaudulys tebėra vadinamieji „vieno tiekėjo“ pirkimai.

„Konkurencijos didinimas viešuosiuose pirkimuose dar lieka problema. Lyginant su Europa mes dar esame panašioje situacijoje, bet tai nereiškia, kad tai yra gerai. Dėl įpročio ir dėl susiklosčiusių santykių perkančios organizacijos net nebando ieškoti naujai atsiradusių rinkos dalyvių, kurie taip pat galėtų suteikti tas pačias ar net geresnes paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.

Anot jos, pernai VPT išleido gaires, skirtas perkančiosioms organizacijoms padėti rengti rinkos konsultacijas ir kalbėtis su verslu.

„Pavyzdžiui, pirkimų skaidymas į dalis kai kuriais atvejais galėtų pritraukti smulkesnio verslo. Paprastai vienas iš kriterijų, kuris įtraukiamas į pirkimų dokumentus, yra turėti įvykdytą sutartį atitinkamai sumai. Ne visada verslas iškart turi tą didelę patirtį, dėl to gaunasi savotiškas užburtas ratas, į kurį smulkus verslas negali patekti“, – akcentavo D. Vilytė.

„Vieno tiekėjo“ pirkimų dalis visuose tarptautiniuose pirkimuose išaugo nuo 24 proc. pernai iki 21 proc. 2017 metais, rašoma 2018 metų VPT ataskaitoje, kuri trečiadienį pristatoma vyriausybei. 

Ataskaitoje rašoma, kad ES šalių vidurkis yra 24 proc. ir tai rodo, jog su konkurencijos trūkumo esama ir kitose ES šalyse.

D. Vilytė pripažino, kad kai kurios perkančiosios organizacijos yra įspraustos į rėmus – pavyzdžiui, ligoninė negali atlikti rinkos konsultacijų, kai jai nuolat reikia slaugos priemonių. 

„Tačiau mes matome, kad perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos – kiek pirkimų darė pagal ekonominį naudingumą, kiek darė žaliųjų, inovatyvių pirkimų, kiek jų pirkimuose buvo atvejų, kai dalyvavo vienas tiekėjas“, – sakė VPT vadovė.

Anot jos, VPT kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) moko pirkėjus. 

„Į pirkimus turi ateiti žmonės su aukštesnėmis kompetencijomis. Turime pradėti pirkti truputėlį atidžiau, atsakingiau“, – teigė VPT vadovė.

2018 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 5,3 mlrd. eurų, o pirko 3930 įmonių ir organizacijų. 

Pirkimų, kuriuose taikytas ekonominio naudingumo kriterijus, skaičius pernai išaugo dukart – iki 16 proc., jie sudarė 34 proc. visų pirkimų vertės (2016–2017 metais – 22 proc.), o šį kriterijų taikė 21 proc. perkančiųjų organizacijų (17 proc.).

„Reikėtų pasidžiaugti, kad pradėjome pirkti ne vien pagal mažiausią kainą, bet pradėjome pirkti naudodami ekonominio naudingumo kriterijų. Sumokėdami daugiau, esame pasiryžę ir norime gauti geresnės kokybės prekes ir paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.

Pasak VPT, viena probleminių sričių yra mažas vadinamųjų inovatyvių ir žaliųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius. Inovatyvūs pirkimai pernai sudarė vos 0,07 proc. visų pirkimų (tikslas siekė 2 proc.), o žalieji – 7 proc. (45 proc.). 

„Žaliųjų pirkimų sritis dar yra jautri. Viešasis sektorius, valdydamas tokias sumas, turėtų būti flagmanu tiek žaliuose, tiek inovatyviuose pirkimuose, kur galima būtų pirkti kažką nestandartinio“, – kalbėjo D. Vilytė.

„Čia daug ką reikia keisti mūsų kultūroje – inovatyvūs pirkimai neatsiranda taip greitai, jiems reikia ruoštis (...). Reikia turėti šiek tiek ambicingesnių tikslų, reikėtų pasižiūrėti kitų miestų inovatyvių pirkimų pavyzdžius, tarkime, Londono metro. Jie visą pirkimą konstravo siekdami ambicingų tikslų, jie siekė ekonominių ir socialinių veiksnių“, – teigė pašnekovė.

Pasak D. Vilytės, lyderystę inovatyviuose pirkimuose galėtų prisiimti didžiosios savivaldybės – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

Planuojama, kad inovatyvių pirkimų dalis iki 2020 metų turi išaugti iki 5 proc.