Verslas

2019.05.22 05:30

Liūdna laiškininkų kasdienybė: automobilius Lietuvos paštui nuomoja už 1,9 euro, o remontui ima paskolą

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.22 05:30

Laikraščius, laiškus ar socialines išmokas po Lietuvos regionus savais automobiliais vežiojantys laiškininkai teigia, kad tai daro kone už dyką. Lietuvos pašto skiriamų išmokų vos užtenka degalų išlaidoms padengti, o automobiliui tvarkyti reikia imti netgi paskolą.

Mobilieji arba motorizuotieji laiškanešiai – tai po Lietuvos regionus važinėjantys Lietuvos pašto darbuotojai, kurie atokiau gyvenantiems žmonėms pristatinėja siuntas bei korespondenciją. Dalis tokių laiškanešių dirba su savo automobiliais, o Lietuvos paštas automobilius iš jų nuomojasi už juokingą sumą.

Laiškanešiai sako, kad už nuomą skiriamų pinigų nepakanka net automobilių remonto išlaidoms padengti. Ne visada jų pakanka ir kuro išlaidoms. Apie atlyginimus darbuotojai net kalbėti nenori, nes, kaip patys teigia, „darosi pikta vien pagalvojus“. Darbuotojai piktinasi, kad Lietuvos pašte vyrauja didžiausias skirtumas tarp įmonės vadovo darbo užmokesčio ir vidutinio įmonės darbuotojų darbo užmokesčio (2018 metų duomenimis skirtumas buvo 10,7 karto), tuo metu darbuotojai gauna tik trupinius.

Nepilnu etatu (0,8) Lietuvos pašte dirbanti Regina (vardas pakeistas, tikras vardas redakcijai žinomas – LRT.lt) teigia, kad jos darbo atlygis į rankas kovo mėnesį siekė kiek daugiau nei 250 eurų, o už tiek pragyventi neišeina, todėl tenka per metus vieną kartą išvažiuoti į užsienį.

„Kiekvieną vasarą per savo atostogas važiuoju į Norvegiją, dirbu po 14 valandų, kad galėčiau padengti paskolą, kurią naudoju mašinos remontui“, – piktinasi laiškininkė Regina. Ji teigia, kad maži atlyginimai yra tik viena medalio pusė, kadangi darbe tenka dirbti su nuosavu automobiliu, o Lietuvos pašto mokamų automobilio nuomos įmokų nepakanka, net remonto darbams padengti.

Laiškininkė pastebi, kad su Lietuvos paštu yra sudariusi savo automobilio nuomos sutartį. Kiekvieną mėnesį už automobilio nuomą ji gauna apie 40 eurų (už 21 darbo dieną). Regina piktinasi, kad nė vienoje komercinėje įmonėje neišsinuomosi automobilio už 1,9 euro, o būtent tiek ji vidutiniškai gauna iš Lietuvos pašto už savo automobilio nuomą. 

Lietuvos pašto duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 1392 darbuotojai, kurie darbo tikslais naudoja savo asmeninį automobilį.

Automobilio tvarkymui – po 2 eurus

LRT.lt kalbinti paštininkai teigia, kad kas mėnesį Lietuvos paštas skiria papildomai apie 50 eurų automobilio tvarkymo išlaidoms padengti. Tie, kas nuvažiuoja didesnį atstumą, gauna daugiau, nuvažiuojantys mažiau – negauna ir 50 eurų. Laiškininkai pripažįsta, kad kiekvieną sezoną vien padangų keitimui išleidžia kelis kartus didesnę sumą, todėl skiriamų pinigų nepakanka.

„Tenka važinėti pačiais prasčiausiais kaimo keliais. Didžioji dalis – neasfaltuoti.  Jei mes pradėsime skaičiuoti visas išlaidas, tai liksime be galvos. Nesinorės net į darbą eiti. Ir taip visada būname pikti darbe. Mašinos genda, yra senos, remontas kainuoja labai daug“, – sako Regina.

Laiškininkė pastebi, kad už 50 eurų, kurie skirti automobilio eksploatacinėms išlaidoms, jai reikia automobilį apdrausti, pakeisti tepalus, pagrindinius diržus bei padangas. Regina paskaičiavo, kad vien pakeisti padangas ir tepalus bei apdrausti automobilį per metus atsieina apie 400 eurų. Jei reikia sutvarkyti rimtesnį gedimą – sąskaitos išauga kelis kartus.

„Nuvažiuoju pas meistrą, tai be 90 eurų sąskaitos iš jo niekada neišvažiuoju. Dabar mašina jau 310 tūkst. kilometrų nuvažiavo, o meistras sako, kad jos neapsimoka net ir remontuoti, nes bus ir daugiau gedimų“, – sako Regina bei priduria, kad vos ne kiekvieną mėnesį tenka važiuoti į autoservisą, nes mašina sena, o tenka važinėti labai prastais keliais. 

Jai antrina ir laiškininkė Irma (vardas pakeistas, tikras vardas redakcijai žinomas – LRT.lt), ji guodžiasi, kad visai neseniai už automobilio remontą teko sumokėti 700 eurų. Tokių pinigų paštininkė neturėjo, tad, nenorėdama prararasti darbo, automobilio remontui ėmė paskolą iš banko. 

Kuras apmokestinamas GPM

Laiškininkė Regina siūlo atkreipti dėmesį, kad kompensaciją už kurą ji gauna kaip priedą prie atlyginimo, o darbo užmokesčio algalapyje jis yra įvardijamas kaip transporto priemonės nuoma. Nors pinigai skiriami kurui, nuo jų dar reikia sumokėti 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taip pat svarbu pastebėti, kad pinigai už kurą yra mokami kaip atlyginimo dalis, todėl mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio dalis, o mokesčių laiškininkai dėl to turi sumokėti daugiau.

Paštininkė teigia, kad už vieną šių metų mėnesį jai buvo priskaičiuoti 208 eurai už kurą, tačiau atskaičiavus GPM – į sąskaitą įkrito 176. Vadinasi, vienai dienai už kurą yra skiriami 8 eurai. Regina pabrėžia, kad per dieną nuvažiuoja 65 kilometrus, o per mėnesį apie 1200 kilometrų. Kadangi reikia nuolatos važinėti labai trumpus atstumus, naudojami žemi bėgiai. Dėl to degalų sąnaudos gali siekti apie 9–10 litrų šimtui kilometrų. Minėtiems 65 kilometrams įveikti prireikia 5,85–6,5 litrų 95A rūšies benzino, kurio kaina siekia apie 1,30 euro. Vadinasi, per dieną kurui reikia skirti apie 7,6–8,45 euro.

Laiškininkų teigimu, vasarą kurui skiriamos sumos užtenka, tačiau žiemą – ne visada. Jie taip pat pastebi, kad, nepaisant to, jog degalų kainos nuo metų pradžios augo apie 20 proc., išmokų dydis už kurą nesikeičia.

Lietuvos paštas neverčia darbuotojų naudoti savo automobilius

Pasiteiravus, kodėl darbuotojai yra priversti darbo tikslais naudoti savo nuosavus automobilius, Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė teigė, kad niekas darbuotojų neverčia naudoti savo nuosavus automobilius.

„Jau ieškant darbuotojo į motorizuotojo laiškininko poziciją visuomet yra aiškiai nurodoma, kad bus reikalingas savas automobilis. Taigi žmonės, ateidami į darbą, aiškiai žino, kad savu automobiliu reiks aptarnauti Lietuvos pašto klientus. Pagal įprastą rinkos praktiką Lietuvos paštas iš darbuotojų jų automobilius nuomoja ir už tai darbuotojai gauną kompensaciją“, – sako V. Budrienė.

Pasiteiravus, kaip yra nustatomas nuomos dydis, ji teigė, kad automobilio nuomos sumos dydis priklauso nuo aptarnaujamos apylinkės kilometrų, o apmokėjimo tvarka yra įprasta – kiekvieną mėnesį gaunama kompensacija.

Deja, kokio dydžio kompensaciją gauna motorizuotieji laiškininkai, atstovė spaudai pasakyti negalėjo – tai konfidenciali informacija. Tačiau ji pažymėjo, kad darbo pokalbio metu potencialūs darbuotojai yra supažindinami su sąlygomis, o kompensacija nuolatos kyla.

V. Budrienė pripažįsta, kad modernių darbo priemonių vis dar trūksta, tačiau pažymi, kad į Lietuvos paštą atėjus naujai vadovybei, per praėjusius ir šiuos metus pradėta investuoti į modernias darbuotojų darbo priemones.  Jau šių metų birželio mėnesį įmonės automobiliais pradės važinėti vadinamieji mobilūs laiškininkai, dirbantys kaimo vietovėse. Taip pat šiuo metu vyksta viešasis pirkimas dar dėl 400 automobilių nuomos. Jie taip pat bus išdalinti kaimiškąsias vietoves aptarnaujantiems darbuotojams. 

Darbo sąlygos gerėja

Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Dvaržeckytė portalui LRT.lt pripažįsta, kad tiek mobiliųjų, tiek ir motorizuotųjų laiškininkų atlyginimai nėra dideli. Jie taip pat susiduria ir su kitomis problemomis, kada automobilius tenka išlaikyti kone iš savo kišenės. Tačiau, anot R. Dvaržeckytė, situacija gerėja, o per pastaruosius metus atlyginimai didėjo jau tris kartus.

„Atlyginimai nėra dideli, jie nėra tokie, kad mes pasiektume rinkos vidurkį, esame žemiau, tačiau kolektyvinėje sutartyje numatėme, kad atlyginimai reguliariai didės“, – komentuoja R. Dvaržeckytė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu prasčiausia yra motorizuotųjų laiškininkų padėtis. Pavyzdžiui, lėšos, kurios yra skiriamos automobilio remontui ar kurui, yra papildomai apmokestinamos GPM, nors gautus pinigus žmogus išleidžia kurui bei remontui. Vis dėlto, anot R. Dvaržeckytė, vyksta derybos su valstybine mokesčių inspekcija, kad ateityje gaunamos pajamos kurui nebūtų apmokestinamos.

Profsąjungos atstovė teigia, kad Lietuvos paštas pažadėjo, jog mobiliesiems laiškininkams bus suteikta galimybė dirbti su Lietuvos pašto automobiliais, todėl ateityje problemų turėtų sumažėti.

„Šiek tiek gerės, tačiau sakyti, kad bus labai gerai, tikrai negalima. Lietuvos paštas yra didelė įmonė. Joje dirba virš 2000 tūkst. įvairaus profilio laiškanešių. Visiems pagerinti neišeina. Turėjome tikslą žingsnelis po žingsnelio padidinti atlyginimus, o jie vidutiniškai didėjo apie 15 proc.“, – sako R. Dvaržeckytė bei priduria, kad, nors mobilieji laiškininkai ir gaus automobilius, Lietuvos pašte dirba apie 1000 motorizuotųjų laiškininkų, kurie ir toliau bus priversti dirbti su nuosavais automobiliais.