Verslas

2019.07.14 11:22

Pirkdami per socialinius tinklus patys save pastatote į nepatogią padėtį – jūsų teisių gali niekas neapginti

Nors apsipirkimas internetu itin populiarus, derėtų būti atsargiems – net jeigu prekes ar paslaugas užsisakote iš, rodos, patikimo pardavėjo, galite likti ne tik be kokybiškų prekių ar paslaugų, bet ir patys kalti.

„Aferistas! Parduoda neveikiančius išmaniuosius laikrodžius!“

„Nepasitikėkite šia mergina. Prieš kelias savaites dariausi manikiūrą. Lakas nuėjo jau po savaitės, nagai tapo silpni, susibangavo. Darbas tikrai atliktas nekokybiškai.“

„[vardas ir pavardė] aferistas. Melavo dėl buto nuomos. Jau savaitę mulkina ir negrąžina 40 eurų. Gėda.“

„Neužsisakykite šviečiančių raidžių iš jų!!! Į šventę neatvyko!!!“

Tokios ar panašios žinutės nuolat mirga socialiniuose tinkluose. Komentaruose neretai užverda diskusijos: vieni dalijasi buvę taip pat apgauti, gavę nekokybišką prekę ar paslaugą, kiti pataria, kur tokiu atveju reikėtų kreiptis ar kokių veiksmų imtis.

Vis dėlto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė atkreipia dėmesį – jeigu gyventojas prekę ar paslaugą įsigijo iš kito gyventojo, vartotojų teises ginančios institucijos pagelbėti negalės.

„Tokiu atveju yra taip, kaip šalys susitaria tarpusavyje, kadangi tai nėra vartojimo santykiai. Kad kiltų vartojimo santykiai, viena šalis turi būti verslas, o kita – vartotojas, kuris už pinigus įsigyja daiktą ar paslaugą savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, netaikomos tos normos, kurios taikomos saugant vartotoją, kaip silpnąją šalį, nuo verslininko, todėl tarnyba šioje vietoje visiškai negali niekuo padėti“, – nurodo G. Nenartavičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį – jeigu žmogus prekes parduoda ar paslaugas teikia nuolat, jis turėtų įsigyti veiklos liudijimą ir savo veiklą deklaruoti. Tokiu atveju, įvykus nesusipratimui ar konfliktui tarp šalių, VVTAT padėtų jį išspręsti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojos Alinos Gaudutytės teigimu, ar žmogui būtina įregistruoti savo veiklą, priklauso nuo to, ar jis pajamas gauna iš vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio sandorių, ar vykdydamas individualią veiklą.

„Tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus ar turimus rankdarbius, jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo, kadangi, paprastai kalbant, tai nėra laikoma verslu. Tokiu atveju nereikia mokėti ir jokių mokesčių“, – nurodo A. Gaudutytė.

15 proc. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikia sumokėti tada, jei asmuo parduodamas savo daiktus už didesnę sumą nei juos įsigijo, o per metus uždirba daugiau nei 2500 eurų „grynojo pelno“.

„Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, minėta suma viršijama tik išskirtiniais atvejais“, – sako A. Gaudutytė.

Sukčius išduoda smulkmenos

Jeigu, kaip minėta, nė viena iš sandorio šalių nevykdo komercinės veiklos, veikia tik abiejų šalių susitarimas.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti gražiuoju, gyventojai gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kur toliau ir bus nagrinėjamas konkretus atvejis.

Dėl šios priežastis, įsigyjant prekes ar paslaugas internetu, VVTAT primena atkreipti dėmesį, iš ko ta prekė ar paslauga įsigyjama. Jeigu socialiniame tinkle paskyrą turintis vartotojas sumano vystyti elektroninę prekybą ir gauna iš to pajamas, tokia veikla turi būti įteisinta.

Net jeigu iš pažiūros svetainė atrodo kaip oficiali internetinė parduotuvė ar paslaugos teikėjo svetainė, VVTAT rekomenduoja atkreipti dėmesį, kokią informaciją apie savo pateikia paslaugos teikėjas ar pardavėjas. Tos pačios taisyklės galioja ir apsiperkant ar paslaugas užsisakant per socialinius tinklus.

Jeigu veiklą vykdo įmonė ar kitas komercinę veiklą vykdantis asmuo, savo paskyroje jis privalo nurodyti įmonės pavadinimą, registracijos adresą, informaciją apie vykdomos veiklos formą, kontaktinius duomenis, informaciją apie prekių grąžinimą ir jų kainą.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kontaktinius duomenis. Tarp jų privalu nurodyti buveinės adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą.

„Svarbu pažymėti, kad komercinę veiklą vykdantis asmuo privalo nurodyti kontaktinius duomenis, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei tokios informacijos pardavėjas nenurodo, rekomenduojame iš jo nepirkti, nes ginčo atveju identifikuoti šį galimai nesąžiningą verslininką labai sudėtinga, ir tokiu atveju atsakomybę dėl pasekmių gali tekti prisiimti patiems vartotojams“, – perspėja VVTAT savo pranešime.

Taip pat rekomenduoja skaityti kitų vartotojų atsiliepimus – jei vykdoma nesąžininga veikla, tikėtina, apie tai vartotojai paties pardavėjo puslapyje ar socialiniuose tinkluose tokia informacija pasidalins.

Neatsiskaitykite iš karto

Jeigu yra galimybė, derėtų už prekes ne atsiskaityti iš anksto, o pasirinkti alternatyvų atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, susimokėti prekes atsiimant. Tai garantuos, kad nepaprasite pinigų, jeigu prekė vis dėlto jūsų nepasieks.

Kilus ginčui G. Nenartavičiūtė pataria pirmiausia kreiptis raštu į paslaugos teikėją ar pardavėją. Kreipimesi derėtų išdėstyti, kas atsitiko, kas jo netenkina ir suformuluoti konkretų prašymą. Tai gali būti prašymas grąžinti pinigus už nekokybišką prekę ar paslaugą, prašymas pakeisti nekokybišką prekę kita ar kt.

„Privalo būti nurodytas aiškus reikalavimas. Tada įmonė turėtų atsakyti per 14 dienų. Jeigu per 14 dienų įmonė neatsako arba atsako taip, kad vartotojo atsakymas netenkina, jis turėtų kreiptis į mūsų tarnybą ir mes tada jau nagrinėjame ginčą, prašome įmonės pateikti paaiškinimus ir priimame sprendimą, kuris ginčo šalims yra privalomas [vykdyti]“, – LRT.lt sako G. Nenartavičiūtė.

Paprastai sprendimas turi būti priimtas per 90 dienų, bet, jeigu ginčas nėra sudėtingas, nereikalauja atlikti patikrinimo, užtenka išnagrinėti sutartį, sprendimas priimamas greičiau.