Verslas

2019.05.29 05:30

Paskolos į banką nuėjusi Gabrielė manė, kad uždirba daug, bet paaiškėjo, jog minimumą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.29 05:30

Nueinate į banką dėl būsto paskolos ir tik tada sužinote – nors jūsų alga nemaža, remiantis „Sodros“ informacija, jūs gaunate minimumą, todėl ir norimos paskolos gauti negalite. Su tokia situacija susidūrė LRT.lt kalbinta Gabrielė. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas tvirtina – nors tai nėra dažna, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai „Sodrai“ pateikia neteisingą informaciją, kuri vėliau darbuotojui gali sukelti keblumų.

„Sodrai“ pateikiama informacija apie minimalią darbuotojo algą, kai alga iš tiesų didesnė, arba apie pajamas, gaunamas pagal autorinę sutartį, kai su darbdaviu pasirašyta darbo sutartis. 

LRT.lt kalbinta Gabrielė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) teigia nusprendusi įsigyti nuosavą būstą Vilniuje, kur šiuo metu studijuoja ir dirba. Moteris jau kurį laiką dirba naujoje darbovietėje, kur, jos vertinimu, gauna neblogą atlyginimą, todėl buvo įsitikinusi, kad gauti paskolą būstui nebus sudėtinga.

„Kadangi esu kaip ir studentė, nuomojuosi, nes pati esu ne vilnietė, iš kito miesto, norėjosi jau savo būsto. Kai nuėjau į banką paklausti dėl paskolos sąlygų, nes šiaip alga kaip ir nėra maža, ne minimumas, jeigu taip galima pasakyti, į mane pasižiūrėjo keistai. Jie pamatė, kad aš paskolos gauti negaliu, nes [„Sodroje“ darbdavys] nerodo tos algos, kuri mokama iš tikrųjų“, – LRT.lt pasakoja Gabrielė.

Ji teigia iš karto pasikalbėjusi su savo darbdaviu, kuris paaiškino, kad neva visa alga „Sodroje“ ir neturi būti deklaruojama: „Dabar kaip ir viskas susitvarkė, nes aš paprašiau, kad rodytų visą mano algą, nes man to reikia. Vis tiek tai yra būtinybė.“

Pasitikslinus, kokia alga vis dėlto nurodyta jos darbo sutartyje, pašnekovė prisipažįsta – sutarties ji nėra pasirašiusi: „Nepasirašiau, kaip ir net nedavė, net ir nesiūlė, jeigu atvirai.“

Ji išsiaiškino, kad nepaisant to, darbdavys „Sodrai“ deklaruoja, kad Gabrielė uždirba minimalią algą. Moteris tikina su darbdaviu jau sutarusi, kad bus deklaruojama ta alga, kurią ji iš tiesų gauna, tačiau pokalbio metu ji nebuvo pasirašiusi sutarties ir dar nebuvo gavusi algos, kad galėtų patikrinti, ar „Sodroje“ iš tiesų deklaruotos visos gaunamos pajamos.

„Kadangi paprašiau, paaiškinau savo situaciją, kad visai norėčiau, tai dabar kol kas viskas gerai. Bet turiu jau laukti vėl iš naujo šešis mėnesius, kad gaučiau paskolą. Dar kol kas jokių išrašų nemačiau, tai negaliu pasakyti, ar jau gerai rodo, ar ne“, – sako Gabrielė.

Sutartį pasirašė, bet „Sodros“ ši informacija taip ir nepasiekė

Su LRT.lt susisiekusi Vaida taip pat dalinasi savo patirtimi, susijusia su netinkamu pajamų deklaravimu „Sodroje“. Pašnekovė pasakoja vienoje įmonėje apie pusę metų dirbusi pagal autorinę sutartį, o lapkričio mėnesį ji pasirašiusi darbo sutartį.

„Viskas atrodė gerai. Jie patys pasiūlė mane įdarbinti. Kai sutikau, man paruošė darbo sutartį dviem egzemplioriais, ji buvo pasirašyta direktoriaus. Personalas supažindino su visomis taisyklėmis, papasakojo, kad darbuotojams santuokos ar artimo žmogaus mirties atveju priklauso papildoma išmoka. Ją darbdavys išmoka pateikus prašymą. Tai tiesiog yra tokia darbuotojų privilegija. Viskas atrodė gerai“, – sako Vaida.

Ji pasakoja, kad po kurio laiko bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl balandžio mėnesį ji iš šios darbovietės išėjo. „Viskas šiaip buvo gerai, bet dėl finansinių sunkumų bendrovė nusprendė sumažinti darbuotojų skaičių. Manęs atleisti neketino, bet pagalvojau, kad, jeigu situacija negerės, sunkumų gali būti ir daugiau, tad iš įmonės išėjau pati. Nusprendžiau ieškoti kito darbo. Atsisveikinome gražiai. Tik vėliau pildydama pajamų deklaraciją pastebėjau, kad visą tą laiką mano pajamos „Sodroje“ buvo deklaruojamos kaip autorinis atlygis“, – teigia moteris.

Vaida teigia prieš tai nepagalvojusi patikrinti savo „Sodros“ paskyros, nes, kaip minėta, pasirašė sutartį, jai buvo suteiktos visos darbuotojams priklausančios privilegijos, o su darbdaviu jokių konfliktų nekilo. Pašnekovė teiraujasi, ar tai galėtų būti laikoma pažeidimu ir ką tokiu atveju reikėtų daryti darbuotojams.

Ragina nepradėti dirbti, kol nepasirašyta sutartis: ji lemia mūsų garantijų turėjimą ar neturėjimą

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius teigia, kad atvejų, kai „Sodrai“ duomenys pranešami neteisingai, pasitaiko, nors jų ir nebūna itin daug. Daug dažniau, LRT.lt sako Š. Orlavičius, pasitaiko pranešimų apie neišmokėtą atlyginimą.

Jeigu atlyginimas tiesiog neišmokamas, gyventojas turėtų kreiptis į VDI su prašymu Darbo ginčų komisijai išnagrinėti jo atvejį. Darbo ginčų komisija gali priimti sprendimą išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį.

Reaguodamas į LRT.lt pašnekovių istorijas, Š. Orlavičius tvirtina – atvejai, kai atlyginimas išmokamas, bet „Sodrai“ pateikiami neteisingi duomenys, yra gerokai sudėtingesni, jeigu nėra pasirašyta darbo sutartis, nes tokiu atveju reikia įrodyti ir nelegalaus darbo faktą.

„Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas žmogus turėtų būti sąmoningas ir nepradėti dirbti, kol nėra darbo sutarties, nes darbo sutartis yra pagrindinis dokumentas, kuris gali lemti mūsų garantijų turėjimą ar neturėjimą“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Jo aiškinimu, darbo sutartis privalo būti sudaroma dviem egzemplioriais, iš kurių vienas atitenka darbuotojui, kitas – darbdaviui. Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta darbuotojo alga ir ar tokia suma bus išmokama prieš ar po mokesčių.

„Tada darbuotojas ir gali reikalauti tam tikro darbo užmokesčio, kuris nustatytas sutartyje. Kai jos nėra, šiek tiek sudėtinga komentuoti, kas ten turėtų būti numatyta. Kai būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas, tada galima būtų kalbėti apie „Sodroje“ teikiamų darbdavio duomenų patikslinimą“, – sako Š. Orlavičius.

Sutartis palengvina neteisėtų veiksmų įrodymą

Konkrečiu Gabrielės atveju, sako pašnekovas, jeigu darbuotoja nuspręstų kreiptis į VDI, derėtų prie skundo pridėti visus dokumentus, kurie galėtų įrodyti, kad ji iš tiesų dirbo pas konkretų darbdavį ir iš jo gaudavo algą. Tai gali būti banko sąskaitos išrašai, bet kokie darbdavio perduoti dokumentai.

Padėtis būtų paprastesnė, jei darbo sutartis vis dėlto būtų pasirašyta. Tuomet reikėtų patikrinti, kokia alga nurodoma sutartyje. Jeigu sutartyje būtų nurodytas toks darbo užmokestis, kokį darbuotoja iš tiesų gauna, o „Sodroje“ būtų deklaruojama mažesnė alga, sutartis ir banko išrašai padėtų įrodyti, kad „Sodrai“ buvo pateikiami neteisingi duomenys.

„Reikėtų būti sąmoningiems ir reikalauti sutartyje numatyti tai, ką žmonės susitaria žodžiu – jeigu sutarėme, kad aš gausiu 1 000 eurų „į rankas“, tai taip tada sutartyje ir pažymėkime. Tuomet turėsime įrodymą. Jeigu mums nemokės to tūkstančio, galime kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – teigia Š. Orlavičius.

Bene svarbiausi dokumentai: darbo sutartis ir banko sąskaitos išrašai

Antrosios istorijos atveju, kai buvo pasirašyta sutartis, bet „Sodrai“ duomenys buvo pateikiami, nurodant, kad sumokėta suma – atlyginimas už autorinius kūrinius – procedūra būtų identiška, sako Š. Orlavičius. Anot jo, darbuotojai derėtų kreiptis į VDI dėl draudžiamųjų pajamų nustatymo ir darbo santykių pripažinimo.

Jo aiškinimu, Vaidos situacija šiek tiek paprastesnė – darbuotoja turi su darbdaviu pasirašytą darbo sutartį, kurią galėtų pateikti kaip įrodymą, kad darbo santykiai iš tiesų egzistavo.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartis ir dokumentai, įrodantys, koks atlyginimas iš tiesų buvo mokamas, itin reikalingi, siekiant įrodyti, kad darbdavys mokėjo ne tokią algą, dėl kurios buvo sutarta, arba teikė „Sodrai“ neteisingus duomenis.

„Jeigu žmogus į sąskaitą gavo tiek, kiek buvo sutaręs, tai įrodinėjimas jau būtų ne toks sudėtingas. Kai pinigus išmoka grynais, tada jau sudėtingiau. Jeigu pinigai pervedami į sąskaitą, mes pasiimame banko išrašą ir tai yra nenuginčijamas įrodymas“, – LRT.lt sako Š. Orlavičius.

Dar kartą primena: skaitykite darbo sutartis

Š. Orlavičius dar kartą akcentuoja – prieš pasirašydami darbo sutartį darbuotojai privalo ją perskaityti, įsitikinti, kad nurodyta tokia alga, dėl kurios su darbdaviu buvo susitarta.

„Būna, žmonės aptaria žodžiu, o sutartyje parašyta visai kas kita arba netiksliai, o paskui prasideda problemos. Jeigu sutartyje kas nors neaišku arba kelia abejonių, visada reikėtų klausti, pasidomėti ir prašyti patikslinti“, – tvirtina Š. Orlavičius.

Jis pateikia pavyzdį, jeigu su darbdaviu buvo susitarta dėl 1 000 eurų atlygio „į rankas“, būtent tai ir turėtų būti nurodyta sutartyje. Jeigu sutartyje nurodoma, kad „darbuotojo atlygis – 1 000 eurų“, reikėtų prašyti tikslinti formuluotę, nurodant, ar toks darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas atskaičius, ar neatskaičius mokesčių.

„Noriu akcentuoti, kad visi žiūrėtume, ant kokio dokumento dedame parašą ir koks jo turinys. Jeigu žmogus buvo kažkaip apgautas, toje sutartyje kažkas yra kitaip, nei iš tikrųjų susitarta, įsijungia Darbo ginčų komisijos institutas“, – sako Š. Orlavičius.

Dėmesys kreipiamas ne tik į darbo sutartį

Jis taip pat pabrėžia – Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant darbo ginčus, privalu išsiaiškinti ne tik tai, kokia suma buvo nurodyta sutartyje, bet kokia buvo abiejų šalių valia. Taigi rankų turėtų nenuleisti ir tie darbuotojai, kurių sutartyje nurodyta mažesnė alga, nei ta, kurią jie iš tiesų gauna.

Paprastai tariant, jeigu sutartyje nurodyta, kad darbuotojas uždirba minimalią algą, tačiau jam iš tiesų visą laiką buvo mokamas 1 000 eurų atlyginimas, vadinasi, tikroji šalių valia – tikrasis susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio – už darbą mokėti 1 000 eurų atlygį.

Jei darbdavys staiga nuspręstų mokėti tą algą, kuri nurodyta sutartyje, iki tol gautas uždarbis įrodytų, kad darbdavys sutartyje buvo nurodęs neteisingą darbo užmokestį.