Verslas

2019.05.17 05:30

Investavimo ekspertas: žmonės nesupranta, kad net ir kaupimas pensijai gali turėti įtakos visai ekonomikai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.17 05:30

Neretai žmonės nesupranta, kad kiekvienas iš mūsų esame investuotojas, nes kiekvienas kaupiame pensijai ar tiesiog taupome ateičiai, atsidėdami pinigus į fondą, LRT.lt tvirtina investicinės bendrovės „Mirova“ generalinis direktorius, investavimo ekspertas Philippe`as Zaouati.

Finansų ministerijos ir Lietuvos finansų rinkos instituto organizuojamoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje dalyvaujantis P. Zaouati įsitikinęs – kaupimo fondų ar kitų investicinių instrumentų atstovai gyventojams turėtų pasakoti istorijas – tik tai, o ne indeksai ar rodikliai padės suprasti, į ką žmonės investuoja, kokią istoriją turi viena ar kita bendrovė.

– Kokį įvaizdį Lietuva ar apskritai Baltijos valstybės turi investavimo pasaulyje?

– Žiūrint iš Prancūzijos, žinoma, Lietuva atrodo kaip maža šalis, gana tolima nuo to, ką mes jau gerai pažįstame Europoje. Bet mes Europoje investuojame daug. Mus ypač domina Europos šiaurė, taigi ir visas šis regionas labai įdomus dėl savo vystymosi ir technologijų, dėl darnaus vystymosi investicijų. Tai pasaulyje yra pagrindinės temos.

Buvome susitikę su kolegomis iš Lietuvos, iš Finansų centro, kai jie buvo atvykę į Prancūziją prieš kelias savaites. Daug kalbėjome apie finansinių technologijų (fintech) vystymąsi. Manome, kad tai labai įdomi sritis, kurioje gali užsimegzti santykiai tarp Prancūzijos ir Lietuvos rinkų.

– Esame tikrai maža šalis, galbūt neturime labai daug, ką galėtume pasiūlyti investuotojams. Taigi ar Lietuva matoma kaip atskira šalis, ar matomos Baltijos valstybės, ar visas regionas?

– Įdomus visas regionas. Pavyzdžiui, Lietuva jau turi nemažai ekonominių saitų su šiaurės šalimis. Tai labai įdomu Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės investuotojams.

– Investavimas dažnai yra ta sritis, apie kurią žmonės nežino itin daug. Dažnai atrodo, kad investavimu užsiima tik verslininkai ar ekonomistai. Ar investavimas iš tiesų svarbus tik šiems žmonėms?

– Manau, kad tai svarbu visiems žmonėms, nes žmonės kaupia savo pensijai, apskritai tam laikui, kai išeis į pensiją, o kartais tiesiog tam, kad sutaupytų pinigų.

Paprastai jie nesuvokia, kad tai, kaip jie investuoja, gali turėti labai didelių pasekmių ekonomikai. Jie paprastai galvoja: pinigus padėsiu čia ir gausiu tokią grąžą. Bet tai, kaip jie investuoja, iš tiesų turi labai didelės įtakos naujoms technologijoms, išradimams.

Manau, labai svarbu tai žmonėms paaiškinti. Pavyzdžiui, investicinių fondų etiketės [etiketės, nurodančios fondo patikimumą ir skaidrumą – LRT] yra labai svarbios, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškumo visuomenei. Tai paaiškina, ką reiškia investuoti, ką reiškia pinigus perkelti iš trumpalaikio laikotarpio į ilgalaikį. Tai labai svarbu.

– Ar būtų galima sakyti, kad dažnai žmonės nesupranta, jog kiekvienas iš mūsų yra investuotojas, nes mes investuojame į savo ateitį, kaupiame pensijai ir kt.?

– Taip, būtent.

– Ką svarbiausia žinoti būtent šiems žmonėms, kurie galbūt nedrįsta investuoti į verslą ar kitas sritis, kurios reikalauja specifinių žinių, bet vis dėlto, kaip jūs minite, yra investavimo rinkos dalis?

– Manau, fondams reikėtų būti skaidresniems dėl to, kaip žmonių investuojami pinigai iš tiesų yra panaudojami. Kai padedi pinigų į banką, investicinius fondus, kas su jais nutinka? Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tradicinius indeksus, bet žmonės nežino, kam tie pinigai naudojami.

Ypač reikėtų paaiškinti, kad mums reikia investuoti daugiau į darnų vystymąsi [darnaus vystymosi tikslas – sumažinti skurdą, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, pagerinti gyvenimo kokybę – LRT]. Mums reikia daugiau investicijų į inovacijas, atsinaujinančius energijos šaltinius, pastatų atnaujinimą ir kt.

Tai privalo būti paaiškinta. Taip pat manau, kad mums reikia papasakoti istorijas. Labai sudėtinga investuoti pagal indeksus, fondus ar net pagal tai, ką mes vadiname darniu vystymusi. Tai nėra labai aišku, todėl mes turime papasakoti istorijas, duoti kompanijų pavyzdžių – kokia ta ekonominė istorija?

Reikia rasti tampresnį ryšį tarp finansų ir tos tikrosios ekonomikos. Ką žmonės supranta, tai tikroji ekonomika. Šiuo metu mes atskiriame – finansai yra vienoje rankoje, o tikroji ekonomika – kitoje.

Pavyzdžiui, jūs klausėte apie investavimą Lietuvoje. Mes nežinome, kas dedasi visose Europos šalyse, nepakankamai akcentuojame ten kuriamas inovacijas. Neseniai kalbėjausi su vienos Lietuvos bendrovės vadovu. Jie kuria saulės elementus saulės jėgainėms. Tai labai inovatyvu.

Bediskutuojant jam pasakiau – maniau, kad visi saulės elementai kuriami Kinijoje. Jis atsakė – taip, įprasti, paprasti elementai gaminami Kinijoje, bet, jeigu imame kalbėti apie inovatyvias technologijas, vertinant egzistuojančią rinką, esame penkeriais ar šešeriais metais priekyje. Jis buvo labai optimistiškai nusiteikęs dėl jo bendrovės vystymosi, ateities šioje rinkoje.

Manau, būtent visa tai mes ir privalome paaiškinti investuotojams – turime inovatyvių kompanijų, industrijos sričių savo žemyne. Taigi viskas nėra baigta.

– Pastaruoju metu technologijos, kurias minite ir jūs, turi didelės įtakos ir bendrovių kaitai, ir kasdieniam gyvenimui. Dar prieš kelerius metus mums nereikėjo žinoti, kiek žingsnių per dieną nueiname, bet dabar tai atrodo būtina, nes turime laikrodžius, kurie mums tai pasako. Kaip įvairios technologijos keičia investicijų pasaulį?

– Finansų sistemose didžiausios įtakos turi fintech. Į rinką gali ateiti labai techniniai sprendimai, pavyzdžiui, palengvinantys apmokėjimą, bet gali būti ir labai naudingų įrankių, kurie padėtų žmonėms suprasti, į ką jie ketina investuoti.

Manau, kad turėsime ir tokių įrankių, kurie sukurs jungtį tarp to, kas yra mūsų prioritetas, kalbant apie socialines, aplinkosaugos idėjas, technologijas, ir investavimo. Jos pasiūlys investicijas, kurios šias idėjas labai gerai atitiks, atitiks tai, kokie esame, kaip gyvename. Tai gali būti labai svarbu.

– Ar žmonės greitai reaguoja į tokius pokyčius? Lietuvoje vis dar stebime situaciją, kad žmonės nėra linkę naudotis finansiniais instrumentais, bet dažniau pasirenka tiesiog laikyti pinigus banko sąskaitoje ar pasideda indėlius, kas neatneša didelės naudos.

– Taip, dažnai investicijas vertiname gana trumpalaikiame, o ne ilgalaikiame laikotarpyje. Tai – akivaizdi problema. Nežinau tikslios padėties Lietuvoje, bet Prancūzijoje didelė dalis mokesčių lengvatų buvo nukreiptos į trumpalaikius finansinius įrankius, o ne į ilgalaikes investicijas.

Vyriausybė nusprendė tai pakeisti ir palengvinti sąlygas tiems, kurie, pavyzdžiui, investuoja į bendroves, kad paskatintų inovacijų vystymąsi ir tokiu būdu atneštų naudos ir šaliai. Manau, tai itin svarbu, bet mums reikalingi ir įstatymų pokyčiai, kurie pagerintų dabartines sąlygas.

– Taigi valstybė bet kokiu atveju privalo įsikišti į investavimą ir jį paskatinti?

– Manau, kad taip. Akivaizdu, kad investavimas glaudžiai susijęs su teisiniu reglamentavimu.

Labai svarbu, kad tai, kaip mes prašome žmonių investuoti, kaip juos skatiname tai daryti, yra susiję ir su globaliais tikslais. Pavyzdžiui, sakome, kad Europos lygmeniu mums reikia daugiau investicijų į darnų vystymąsi, bet mes taip pat turime pasistengti, kad tose srityse dirbantys žmonės taip pat žvelgtų ta pačia kryptimi.

– Kaip manote, kokia yra investavimo ateitis?

– Nežinau... Problema ta, kad mes susiduriame su prieštaringais keblumais. Viena vertus, mes žinome, kad privalome turėti daug pinigų, norėdami įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, Europos Sąjungos tikslus ir kt. Mums reikia vis daugiau ir daugiau investicijų.

Šie pinigai nebus vien tik vieši pinigai. Mums reikia tam tikros partnerystės tarp viešų ir privačių pinigų. Mums reikia, kad vieši pinigai pritrauktų, mobilizuotų privačius pinigus. Tai viena iš problemų.

Kita vertus, susiduriame su kitas keblumas – Europa susiduria su visuomenės senėjimo problema. Taigi pensinio amžiaus klausimas labai svarbus. Svarbu garantuoti, kad šios investicijos žmonėms suteiks pakankamą grąžą, pakankamai pinigų žmonėms ateityje.