Neteisinga mokėti tokius mažus atlyginimus už ypač sunkų darbą, kai prekybos įmonės yra vienos pelningiausių, LRT RADIJUI sako Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius. Jo teigimu, prekybos sektoriuje žmonės yra išnaudojami labiausiai.
J. Valiukevičiaus aiškinimu, dirbančiųjų teisės prastėja – darbo valandos ilgėja, o atlyginimai nekyla.
„Žmonės vis dažniau įbrenda į skolas, kad galėtų įsigyti namus ar automobilius. [...] Jau per praėjusią krizę buvo sumažintos socialinės garantijos. Kai vėl ateis krizė, žmonės bus dar labiau įstumti į bejėgę poziciją“, – tvirtina J. Valiukevičius.
Pasak profesinės sąjungos atstovo, socialinės apsaugos politika Lietuvoje nyksta: „Teisių naikinimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad verslas kaupia pelną dirbančiųjų sąskaita.“
Kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, tam, kad įvyktų pokyčių, žmonės turi aktyviai jungtis į bendruomenes ir kovoti už savo teises.
„Sveikatos priežiūra ir švietimas per pastaruosius metus gavo didžiausią finansavimą, nes jų atstovai ypač aktyviai dalyvavo kolektyvinėse derybose. Jie turi pačias gausiausias pajėgas tarp profesinių sąjungų, kas turėtų būti pavyzdžiu kitiems sektoriams. Mokslininkai ir kultūros darbuotojai nėra linkę kovoti už savo teises ir dalyvauti derybose. Dėl to jie labiausiai nukenčia“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Be to, jog žmonės yra įbauginti ir apie išnaudojimą darbe garsiai nekalba, J. Valiukevičius įvardija ir kitą problemą – menkas profesinių sąjungų pastangas.
„Tikėtis, kad kas nors po 12 valandų darbo ims ir domėsis, man atrodo yra beviltiška. Turi būti taikomos radikalesnės priemonės suburiant tokius darbuotojus. [...] Aš pats esu kreipęsis į profsąjungą, kurios pirmininko nebuvo įmanoma rasti, nes jis pats toje srityje nebuvo dirbęs. Egzistuoja labai daug problemų, todėl nereikia visos kaltės suversti žmonėms“, – pabrėžia J. Valiukevičius.
Labiausiai išnaudoja pardavėjus
Aptardami darbuotojų teisių pažeidimus, pašnekovai akcentuoja prekybos sektorių, kur žmonės yra bene labiausiai išnaudojami. Anot J. Valiukevičiaus, esminė šio sektoriaus problema – maži atlyginimai. Kaip teigia pašnekovas, žemesniosios grandies prekybos centrų darbuotojai uždirba 450–600 eurų į rankas, kai vadovaujančiųjų algos svyruoja nuo dviejų tūkstančių eurų.
„Neteisinga mokėti tokius mažus atlyginimus už tokį sunkų darbą, kai prekybos įmonės yra vienos pelningiausių, pavyzdžiui, „Maxima“, kuri išsiplėtė dėl to, nes darbuotojams mokėjo mažus atlyginimus“, – LRT RADIJUI sako J. Valiukevičius.
Negana to, jog kenčia nuo didelių krūvių ir gauna mažiausius atlyginimus, J. Valiukevičius tvirtina, kad pardavėjai iš savo kišenės privalo padengti neatitikimą tarp kasos aparato juostos rodmenų ir pinigų likučio.
„Dirbti 12 valandų yra nežmoniška – jau po šešių valandų pradeda skaudėti galvą. Jeigu iš nuovargio padarai kasoje minusą, tai darbdavys iš tavęs tuos pinigus atima. Tu turi juos atnešti neformaliai, nes, jeigu jie norėtų atimti formaliai, visų pirma turėtų įrodyti, kad tu tai padarei savavališkai. Juokinga, kai milijoninė korporacija iš darbuotojo atima penkis eurus, kai ši suma yra jo dviejų valandų užmokestis. Tai yra labiausiai išnaudojamas sektorius“, – tvirtina J. Valiukevičius.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas teigia, kad pardavėjo darbas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir žinių. I. Ruginienė įsitikinusi – tai yra kvalifikuotas darbas.
„Parduotuvėse egzistuoja įvairiausios kokybės sistemos, kiekviena jų turi rodyti tobuliausius prekių išdėliojimo pavyzdžius. Ten su aukštuoju išsilavinimu būtų sunku dirbti“, – neabejoja T. Tomilinas.
I. Ruginienės teigimu, prekybos tinklų savininkai yra patys agresyviausi darbdaviai. Kadangi šio sektoriaus negloboja jokios profesinės sąjungos, kurios identifikuotų darbdavio atliekamas klaidas, pašnekovės teigimu, darbdaviai gali daryti ką nori. Ji sako, kad progreso šioje sferoje nėra ir socialinį dialogą darbdaviai suvokia kitaip.
„Mes ne kartą bandėme kurti profesines sąjungas viename garsiausių prekybos tinklų, bet to padaryti neįmanoma. [...] Mūsų aktyvistai buvo ne kartą išmesti į gatvę, nes iškart ateina apsauga, įvyksta neeiliniai mokymai darbuotojams, kur yra paaiškinama, kokios lauks pasekmės, jeigu jie bent kelias sekundes skirs žmogui iš profesinių sąjungų. Kitą dieną atėjus matosi, kaip darbuotojas net bijo į tave žvilgtelti“, – pasakoja I. Ruginienė.
Nors prekybos tinklų atstovai tikina, esą patys darbuotojai stengiasi daugiau užsidirbti ir noriai dirba per šventes, I. Ruginienė tvirtina, kad tai yra visiškas melas.
„Statistika rodo, kad darbuotojai, kurie turi šeimas, mieliau rinktųsi laisvadienį. Laikinieji darbuotojai ar studentai rinktųsi didesnį apmokėjimą, tai šie aspektai skiriasi. Čia yra įprastas darbdavių būdas kiek įmanoma labiau psichologiškai spausti darbuotoją“, – sako I. Ruginienė.
T. Tomilinas akcentuoja, kad 71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad per didžiąsias šventes žmonės nedirbtų. „Tai yra didžioji dauguma ir to negalima ignoruoti“, – įsitikinęs jis.
Minimali alga turi kelti šypseną
Kaip teigia profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, minimali alga darbuotojus žeidžia. Ji pabrėžia – į rankas gaudamas 400 eurų žmogus išgyventi negali, o ką kalbėti apie apsilankymą kultūriniuose renginiuose, pramogavimą ar atostogas.
I. Ruginienės aiškinimu, po to, kai Darbo kodekse atsirado nuostata, jog už kvalifikuotą darbą draudžiama mokėti minimalų atlyginimą, situacija nepasikeitė. Anot jos, darbdaviai išsisuko pridėdami po 1–10 eurų prie algos ir ji tapo nebe minimali.
„Tokios algos į statistiką nebepatenka ir matyti, kad beveik visur minimalios algos niekas nebegauna. Jų supratimu, dėl to žmogus turi jaustis laimingu. [...] Neseniai dalyvavau radijo laidoje, kur aiškiai darbdavių pusę atstovaujantys asmenys sakė, kad minimali alga yra pakankama ir žmogus, gaudamas 400 eurų į rankas, iš darbo turi išeiti su šypsena. Kaip alkanas žmogus gali iš darbo vietos išeiti su šypsena?“, – klausia I. Ruginienė.
J. Valiukevičius sako, kad darbdaviai, palaikydami šiltesnius santykius su darbuotojais, pradeda jais manipuliuoti.
„Darbdavys palaiko tam tikrą santykį, lyg būtų darbuotojo draugas. Vienu metu darbuotoją spaudžia dėl darbo, kai šis nusideginęs rankas nieko nespėja, o darbo pabaigoje dar paprašo išmesti šiukšles, nors darbuotojo darbo valandos jau būna pasibaigusios. Darbdaviui atrodo, kad tai nebe darbas, nes jis tiesiogiai nekuria pelno. Dienos pabaigoje jis apdovanoja darbuotoją „Pepsi“ buteliuku ir sako, kad kitą dieną lauks darbe“, – ironizuoja J. Valiukevičius.
I. Ruginienė apibendrina – Lietuvoje nėra supratimo, kad darbuotojas kuria pridėtinę vertę. „Darbdavys liepia džiaugtis, esą jis moka gerą algą ir darbuotojas dirba puikiomis sąlygomis, tačiau darbdavys taip pat turėtų džiaugtis, kad sunkiai dirbdamas darbuotojas atneša pelną“, – pabrėžia pašnekovė.
Plačiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
