Verslas

2019.05.14 19:30

Ekspertas: ateityje neišvengsime tokių technologijų, kurios sugriaus ir pakeis pasaulį, kaip tai padarė internetas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.14 19:30

Ateityje nė vienas neišvengsime tokių technologijų, kurios sugriaus ir pakeis pasaulį panašiai, kaip tai kažkada padarė internetas. Tačiau po to gyvenimas turėtų tapti dar paprastesnis. Taip LRT.lt sako startuolių akseleratorių centro „Accelerator Frankfurt“ įkūrėjas Ramas Shahomas.

Jo nuomone, į tokias technologijas, kaip blokų grandinės technologija, ar kibernetinį saugumą didesnį dėmesį turi kreipti ne tik verslo atstovai, bet ir vyriausybės, nes būtent tokiu būdu ateityje mus pasieks ne tik didelė dalis informacijos, bet ir valstybės teikiamos paslaugos. Anot R. Shahomo, Estija tokias technologijas savo kasdieniame gyvenime jau pritaikė.

Į Lietuvą dalyvauti Finansų ministerijos ir Lietuvos finansų rinkos instituto organizuojamoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Financial Markets re-defined: Exploring New Horizons“ atvykęs ekspertas neabejoja – nors daugelis iš mūsų naujų technologijų nepastebėsime, tikrai atkreipsime dėmesį į tai, kad paprasčiausiai pasikeisti pavardę ar užregistruoti įsigytą žemės sklypą bus paprasčiau.

– Visose srityse, taip pat ir finansų, daugėja įvairių technologijų. Vis dažniau tenka išgirsti apie finansų technologijas (fintech) ar blokų grandinės technologiją. Daugeliui žmonių jos turbūt skamba mįslingai, tačiau vis dėlto daugybė verslų pradeda pažindintis su šiomis technologijomis. Kodėl tai svarbu?

– Jeigu žvelgtume atgal į praeitį, į amžiaus pradžią, 2000 m., kai kūrėsi interneto bendrovės, niekas nežinojo, kaip tai paveiks ateitį. Tada įvyko „.com“ burbulo sprogimas ir kai kurios bendrovės išnyko, bet kai kurios išaugo. Tai šiandien yra tokios bendrovės, kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“. Tai puikios bendrovės, keičiančios mūsų gyvenimą.

Tikiu, kad dabar, ypač su blokų grandinės technologija, mes matome panašų vaizdą, kai potencialiai griaunančios technologijos pakeis tai, kaip mes atliekame kasdienes veiklas. Iš pradžių buvo daug nekantrumo, šiek tiek skeptiškumo, bet tikiu, kad burbulas jau sprogo. Iš esmės esame laike, kai pradėsime matyti, kaip blokų grandinės technologija vis labiau pritaikoma instituciniame, aukštesniame lygmenyje.

Tikrai tikiu, kad per ateinančius penkerius metus kelios bendrovės, kurios pasiliko, išaugs ir bus naujaisiais „Google“ ar „Amazon“. Nesakau, kad jos taikys tokį patį verslo modelį, bet bus didžiaisiais „griovėjais“, didžiosiomis bendrovėmis, kurios iš tikrųjų mūsų gyvenimą padarys patogesnį.

– Neretai pastebima, kad kai kuriose rinkose išryškėja didieji žaidėjai ir tuomet niekas kitas į tą rinką patekti negali. Pavyzdžiui, turime „Google“ ir dauguma žmonių nesinaudoja jokia kita paieškos sistema. Ar tokia pati ateitis laukia ir blokų grandinės bei kitų technologijų sričių?

– Akivaizdu, kad taip. Visų pirma, kai kalbame apie, pavyzdžiui, „Google“, tai kalbame apie rinkos lyderius. Yra ir kitų bendrovių, kurios galbūt mažesnės, bet taip pat kuria svarbias technologijas. Keli lyderiai atsiras ir blokų grandinės srityje.

Mane žavi tai, kad šiandien galime investuoti į mažą bendrovę, kuri ateityje bus ta didžiąja, pasaulį į priekį vedančia kompanija. Tas pats galioja ir organizacijoms. Jos turėtų pasirinkti, įtraukti į savo veiklą tai, kas artėja, o ne tai, kas lieka užnugaryje.

Jeigu pasižiūrėtume 20 metų atgal, norėtume būti interneto revoliucijos dalimi. Mūsų dienomis nereikėtų ignoruoti blokų grandinės ir kitų panašių technologijų. Reikėtų stebėti, kas vyksta, kas gali patobulinti jūsų verslą, o ne jį sugriauti.

– Ar būtų galima sakyti, kad šiandien bet kokioje srityje veikiančioms bendrovėms tokių technologijų reikia, nes jos paprasčiausiai taps jų ateitimi?

– Taip, ypač blokų grandinės technologija. Ji nėra tinkama viskam. Daugelis su blokų grandinėmis dirbančių žmonių yra įsitikinę, kad ši technologija tinkama viskam, bet ne, blokų grandinės viskam nereikia. Kad ir kaip bebūtų, trečiųjų dalyvių įtraukimas gali būti griaunantis ir verslo atstovai turi tai suprasti

– Sakote, kad blokų grandinės technologija tinka ne viskam. Kokioms bendrovėms ji netinkama?

– Nėra taip, kad bendrovėms šių technologijų nereikia, tiesiog kai kurios užduotys, vykdomos kompanijos viduje, nereikalauja blokų grandinės. Tas užduotis galima atlikti su bet kokia duomenų baze, ir tiek. Nepaisant to, įmonėse yra kai kurios sritys, kurioms tokios naujosios technologijos, blokų grandinės technologijos, atneš naudos.

Dažniausiai kai bendrovė atlieka bet kokią transakciją (nebūtinai piniginę, tai gali būti ir kontrakto sudarymas), įtraukiamas trečiasis dalyvis – brokeris, „vidurinis žmogus“. Būtent ši dalis bus sugriauta dėl technologijų atsiradimo.

Galiausia, pasitaiko atvejų, kai vienai transakcijai reikalingi net keli išorės veikėjai, tačiau visa tai būtų galima padaryti centralizuotu būdu.

– Lietuvos bankas jau anksčiau sukūrė blokų grandinės platformą, kurioje bendrovės gali išbandyti savo jėgas, susipažinti su šia technologija. Kaip tai vertinate? Ar valstybėms, valdžios atstovams reikia įsitraukti į šiuos procesus?

– Būtinai. Masinis pritaikymas atkeliaus iš institucijų pusės ir ateis tada, kai tam bus teisinis pagrindas. Blokų grandinės technologijos tebėra ankstyvoje stadijoje. Nėra daug blokų grandinės panaudojimo atvejų ir, mano žiniomis, nėra nė vieno atvejo, kai tai veiktų aukštesniame, daugiau aprėpiančiame lygmenyje.

Dažniausiai tai tėra pilotiniai projektai, kuriais bandoma išbandyti patį konceptą. Tai ankstyva stadija, puikiai tai suprantu. Svarbu turėti tokias „smėlio dėžes“, kuriose būtų galima ištyrinėti šių technologijų potencialą ir suteikti progą jas išnaudoti taip gerai, kaip tik tai įmanoma padaryti.

– Viena blokų grandinės ar bet kurios kitos technologijos pusė, apie kurią ir kalbame, yra bendrovės, tačiau paprastai verslas orientuojasi į klientus. Vis dėlto daugelis bet kurią kitą finansų technologiją turbūt nėra girdėję ar žino nedaug. Kodėl mums, vartotojams, tokios technologijos reikalingos?

– Esate teisi, jeigu paklaustumėte žmonių apie blokų grandines, jie turbūt daug nežinotų. Dažniausiai į galvą jiems ateina sukčiai, bitkoinai, pinigų plovimas – negatyvios asociacijos.

Galutiniam vartotojui, jums ar man, kaip klientams, nereikia matyti ar žinoti, kad naudojamės tokiomis technologijomis. Kaip jau minėjau anksčiau, masinis blokų grandinės pritaikymas atkeliaus iš institucijų. Bendrovės turės gerinti savo tarpines operacijas tarp vieno ir kito dalyvio, tarp vienos ir kitos valstybės.

Vyriausybės taip pat galėtų naudotis blokų grandinių technologijomis. Estija tai jau daro. Šias technologijas galima pritaikyti, kai kreipiamasi dėl leidimo gyventi, registruojant žemės sklypą ir pan.

Mes, kaip vartotojai, neprivalome matyti ir žinoti, kad šiems procesams panaudojama blokų grandinių technologija, bet viskas tiesiog taps paprasčiau, kai dėl ko nors kreipsimės į valstybines institucijas. Galbūt norime atnaujinti savo vedybinį statusą, pasikeisti vardą ar pavardę – viskas taps daug paprasčiau ir saugiau.

– Jei koks nors verslo atstovas ar kurios nors šalies valdžia nuspręstų ignoruoti šias naujoves, kokia ateitis jų lauktų?

– Negaliu numatyti ateities, bet tai prilygsta tokiai situacijai: kas nutiktų, jei bendrovė nesinaudotų internetu, jo neįtrauktų į savo veiklą?

Neseniai skaičiau knygą, kurioje autorius mini, kad iš 30 didžiausių JAV bendrovių, veikusių šio amžiaus pradžioje, šiuo metu veikia tik 6, nes didžioji jų dalis į savo veiklą neįtraukė inovacijų, interneto.

6 iš 30 didžiausių – tai neįtikėtina. Nesakau, kad tai nutiks, bet tai iš tiesų yra realybė. Bendrovės turėtų į tai atkreipti dėmesį, įsitraukti, o nebūti paliktos užnugaryje ir sunykti.