Verslas

2019.05.14 12:47

Jakeliūno pastangos subliuško: Seimas nepareikš nepasitikėjimo Lietuvos banko vadovu

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.05.14 12:47

„Valstiečių“ bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno pastangos subliuško. Antradienį Seimas nusprendė nepriimti rezoliucijos dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Už balsavo 47 narių, prieš – 51, susilaikė – 1 . Iš viso balsavo 99 Seimo nariai.

Rezoliucijos projektą registravo 44 Seimo nariai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos bei frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir mišrios Seimo narių. Juo grupė parlamentarų reiškia nepasitikėjimą Vitu Vasiliausku ir kreipiasi į jį, siūlydami atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Jakeliūnas: ne aš pradėjau šitą institucinį žeminimą

Balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo ragino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Visokių interpretacijų girdisi, tačiau, manau, institucijos turi laikytis joms suteiktų mandatų, įgaliojimų ir bendradarbiauti tinkamai, o su Lietuvos banku bendradarbiavimas yra sudėtingas.

Manau, kad tai yra sistemingas veikimas, siekiant nuteikti Lietuvos banko kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, neteikiat objektyvios informacijos, ir tik tokiomis priemonėmis, kaip tik paviešinus informaciją, Lietuvos bankas pradeda reaguoti. Lietuvos banko valdybos pirmininkas teikiančius medžiagą parlamentiniam tyrimui yra pavadinęs kurmiais.

Todėl yra pakankamai argumentų, kad teisiniai procesai būtų pradėti. Ne aš pradėjau šitą institucinį žeminimą, ne aš priimu sprendimus, nes aš negaliu priimti šitų sprendimų, todėl raginu Seimą balsuoti dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku“, – sakė Stasys Jakeliūnas, vėl cituodamas vidinius banko susirašinėjimus.

Tačiau TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė klausė S. Jakeliūno, kaip jis pats vertina savo elgesį ir raštus Lietuvos bankui, ar nemato tame problemos: „Noriu paklausti, tai kaip jūs tada apskritai vertinate valdžių atskyrimo principą, ar jūs esate stiprios rankos šalininkas kaip Rusijoje, nes iš jūsų retorikos atrodo, kad yra taip.“

Seimo narys konservatorius M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad V. Vasiliauskas pradėjo dirbti Lietuvos banke tik 2011 m.

„Bandėte nacionalinį transliuotoją pulti, dabar Lietuvos banką, jūs bandote juos paversti kišeninėmis organizacijomis. Vitas Vasiliauskas Lietuvos banke pradėjo dirbti 2011 m., taigi jis nebuvo atsakingas už „Snoro“, „Ūkio“ bankų priežiūrą ir užauginimą iki jų griuvimo, nebuvo atsakingas už VILIBOR priežiūrą. Tačiau jūs juo nepasitikite, tačiau pasitikite Vaidievučiu Geralavičiumi, kuris būtent tuo metu buvo LB valdybos narys“, – klausė jis. 

Sabatauskas rezoliuciją vadino keršto akcija

Klausimų turėjo ir socialdemokratas Juozas Olekas: „Paminėjote, kad Lietuvos bankas nuo 2012 iki 2015 m. netinkamai atliko funkcijas, prižiūrint VILIBOR kilimą, deja, rezoliucijoje nieko to nėra. Tai kodėl užsiimate priekaištais dėl žodžių, o ne dėl esmės.“

Tuo metu TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys nesuprato, ko S. Jakeliūnas tikisi šia rezoliucija, nes ji neturinti teisinės galios. „Ko jūs tikitės? Nes mes pakalbėsime, sukelsime chaosą, sumažinsime pasitikėjimą Lietuvos centriniu banku, ir nieko nebus. Tai ko jūs tikitės ir kokie bus jūsų tolimesni veiksmai“, – klausė jis. 

S. Jakeliūnas teigė besitikintis atkreipti Seimo, visuomenės ir rinkos dalyvių dėmesį, kad „Lietuvos banko veikla ir skaidrumas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti rinkos efektyvumą ir priežiūrą.“

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad rezoliucija yra panaši į S. Jakeliūno keršto akciją, kai jis asmeninį įsižeidimą bando perkelti į valstybinį lygmenį.

„Įdomus žanras, pagal kokį įstatymo straipsnį mes svarstome [rezoliuciją]: ar mes vykdome Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo procedūrą, ar čia šiaip pareiškimų žanras. Tai jei tai pareiškimų žanras, tai mes šį klausimą galėjome svarstyti kaip įprasta – posėdžio pabaigoje. Tačiau ne, mes tai svarstome rytiniame posėdyje. 

Pats rezoliucijos pavadinimas „Dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku“. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl Lietuvos banko skyrimo dalyvauja ne tik Seimas, bet ir prezidentas, nes Lietuvos banko vadovas skiriamas prezidento skyrimu. Taigi nepasitikėjimas Seime negali būti reiškiamas. Būtent iš respublikos prezidento gali kilti tokia iniciatyva“, – sakė jis. 

Grupė parlamentarų tvirtina, kad Vasiliauskas siekė nuteikti darbuotojus

Rezoliucijos projekte teigiama,  kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, veikiančiu laikinosios komisijos teisėmis, ir galimai sąmoningai neteikė visos Lietuvos banko turimos informacijos apie VILIBOR indekso pokyčių krizės laikotarpiu priežastis bei aplinkybes ir šių pokyčių įtaką gyventojų palūkanų išlaidoms, taip apsunkindamas vykdomą parlamentinį tyrimą bei pristatydamas iškreiptą ir tikrovės neatitinkantį vaizdą apie 2009–2010 metų krizę Lietuvoje.

Taip pat teigiama, kad savo žodžiais ir veiksmais V. Vasiliauskas neva siekė nuteikti Lietuvos banko tarnautojus atmestinai ar net neigiamai vertinti atliekamą parlamentinį tyrimą, taip pažeisdamas geros moralės principus bei esminius Lietuvos banke taikomame etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, viešumo principus, menkindamas Tautos atstovybės vykdomą veiklą, ją apibūdindamas kaip „beprasmiškiausią darbą“, „marodieriavimą“ ir net „santykius su lavonais“.

Rezoliuciją pasirašę Seimo nariai siūlo pripažinti, kad tokiais veiksmais Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažemino Seimo reputaciją bei diskreditavo Lietuvos banką, kaip pagrindinę už Lietuvos finansų sistemos ir finansinių paslaugų priežiūrą atsakingą instituciją. Todėl siūloma pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir kreipiamasi į jį, siūlant atsistatydinti iš užimamų pareigų. Jam neatsistatydinus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė raginama pradėti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atleidimo iš užimamų pareigų procedūrą.

Antradienį nepasitikėjimą V. Vasiliausku išreiškė ir premjeras Saulius Skvernelis. „Nepasitikiu dėl to, kad pritariu tiems argumentams, kurie buvo išsakyti Stasio Jakeliūno“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras, skelbia BNS. 

Opozicija inicijavo priešingą rezoliuciją

Antradienį opozicija inicijavo dar vieną rezoliuciją, susijusią su V. Vasiliausku, tik priešingai, nei 44 parlamentarai – dėl pasitikėjimo V. Vasiliausku. Rezoliuciją pasirašė beveik 15 parlamentarų iš liberalų, konservatorių ir socialdemokratų frakcijų. Vis dėlto Seimas šios rezoliucijos svarstymą išbraukė iš darbotvarkės, nors opozijai pasiūlius išbraukti rezoliuciją dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku, parlamentarai nubalsavo, kad ji liktų darbotvarkėje. 

Šia rezoliucija Seimo vadovybė ir Vyriausybė raginamos užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstiems, politiniams, neteisėtiems išpuoliams prieš LB  vadovybę ir visas institucijos nepriklausomumą, skelbia BNS. 

Vasiliauskas atsistatydinti neketina

Pats V. Vasiliauskas po to, kai Seime kilo tokia iniciatyva, išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė, jog atsistatydinti neketina.  

„Per visą savo profesinę karjerą ir viešajame, ir privačiame sektoriuose niekada nevengiau atsakomybės. Tai įrodo faktai, veiksmai ir darbai. Nepasitikėjimo pagrindai yra teisės, o ne politikos sritis. Tai yra labai aiškiai įtvirtinta ir nacionalinėje, ir Europos Sąjungos teisėje. Todėl būtų gerai, kad kritikai įvardintų konkrečius teisinius pagrindus nepasitikėjimui reikšti, jeigu tokių yra. Atsistatydinimui nematau jokio pagrindo“, – sakė V. Vasiliauskas.

LRT.lt primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu, kuriam vadovauja „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, aiškinamasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais. BFK taip pat tiria, kokią įtaką krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius