Verslas

2019.05.15 05:30

Ekonomistai nepritaria, kad gaunantys 500 eurų „į rankas“ jau priklauso vidurinei klasei ir pateikia savo versijas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.15 05:30

Tikslios sumos, kokias pajamas žmogus privalo gauti, kad galėtų save priskirti vidurinei klasei, nėra, nes daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo, finansinio raštingumo ir kitų aspektų. Taip sako „Swedbank“ ir SEB banko vyriausieji ekonomistai. Vis dėlto „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad tokią sumą galima nurodyti, ir pateikia konkrečius skaičius.

N. Mačiulis: auksinio skaičiaus nėra, kai kuriems gali užtekti ir 500 eurų

Ketvirtadienį pristatyti „Swedbank“ Finansų instituto apklausos duomenys rodo – remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, žmogus, „į rankas“ gaunantis maždaug 500–1200 eurų, jau priklauso vidurinei klasei. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį – čia EBPO visiškai nevertina, ką žmogus už tokius pinigus gali įsigyti ir kokį gyvenimo būdą sau gali leisti.

„Tai tiesiog matuoja, kokia dalis gyventojų patenka į tą vidutinių pajamų ruožą, t. y. nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių pajamų. Tas ruožas nieko nepasako apie tai, ką gali sau leisti gyventojai. Dėl to mes ir matuojame, žiūrime kitus dalykus: kiek žmonės turi turto, kiek atostogauja užsienyje, kaip jie patys vertina savo galimybes“, – nurodo N. Mačiulis.

Jo teigimu, nėra atsakymo, kokias pajamas žmogus turėtų gauti, kad iš tiesų priklausytų vidurinei klasei. Anot ekonomisto, tai subjektyvu ir priklauso nuo to, kokį gyvenimo būdą žmogus pasirinkęs, ar turi išlaikomų asmenų, ar turi nuosavą būstą.

„Tikrai yra žmonių, kurie turi gana daug turto ir gauna labai žemas pajamas, bet vis tiek priklauso tai vidurinei klasei. Klaidinga galvoti, kad yra kažkoks stebuklingas skaičius, kurį pasiekę vidurinės klasės atstovai būtų labai laimingi. Štai Estijos vidurinė klasė su labai panašia perkamąja galia kaip Lietuvoje yra daug laimingesnė ir daug labiau patenkinta savo finansine padėtimi“, – sako N. Mačiulis.

Pasak jo, Estijoje 89 proc. vidurinės klasės atstovų gerai vertina savo finansinę padėtį. Lietuvoje šis rodiklis siekia 76 proc., Latvijoje – 75 proc.

Kaip sako N. Mačiulis, jeigu žmogus neturi jokių paskolų, išlaikomų asmenų, jam gali užtekti ir 500 eurų, kad jis galėtų atostogauti užsienyje, leisti sau kiekvieną mėnesį lankytis kultūros renginiuose ir apskritai gyventi aktyvų ir turiningą gyvenimą: „Tikrai nėra nė vienoje šalyje tokio auksinio skaičiaus, apie kurį galima pasakyti: jeigu pasieks skaičių X, jau bus visi laimingi ir patenkinti ir viską galės sau leisti.“

Taip pat skaitykite: Ekonomistai įvardijo, kas yra vidurinė klasė Lietuvoje: ar jai priklausote

Ž. Mauricas: pasiekti Vakarų pasaulio lygį prireiks dar bent 15 metų

„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico nuomone, įvertinti, kokias pajamas gaunantys asmenys priklauso vidurinei klasei, vis dėlto įmanoma. Nors, teigia ekonomistas, yra įvairių metodikų, kaip nustatomos vidurinės klasės pajamos, jos paprastai nurodo ne tą tikrąją vidurinę klasę, o pajamų rėžius.

„Vienas iš tokių standartinių apibrėžimų yra pajamų lygis, kuris yra tarp dviejų trečiųjų medianos ir trijų antrųjų. Tai nuo dviejų trečiųjų, arba 66 proc., vidutinio atlyginimo iki 150 proc. vidutinių pajamų lygio. Toks vienas iš apibrėžimų, nes tai būtent ir apima tuos asmenis, kurių pajamos yra nutolusios simetriškai į vieną ar kitą pusę aplink vidurkį“, – sako Ž. Mauricas.

Jis pabrėžia – svarbiau kelti klausimą, koks iš tiesų yra vertinimo atskaitos taškas: ar vertinamas specifinis regionas, miestas, šalis, ar stambesnis vienetas, pavyzdžiui, Europos Sąjunga. Jis pateikia pavyzdį – Egipte vidutinės pajamos vienam žmogui siekia 180 eurų, tačiau tai nėra ta vidurinė klasė, kaip ją paprastai suvokia Vakarų gyventojai.

„Vakarų pasaulis, bendrąja prasme, turi didžiausią vidurinę klasę pasaulyje ir daugelio šalių gyventojai turi siekiamybę gyventi būtent taip, kaip gyvena Vakarų pasaulio žmonės. Čia ir išeina toks paradoksas. Jeigu žiūrėsime tik Lietuvos kontekste arba tik šalies kontekste, tai galime gauti kažkokius labai didelius rodiklius ir tai reikš ne kažkokią ekonominę gerovę, o paprasčiausiai pajamų pasiskirstymo išvestinę“, – akcentuoja Ž. Mauricas.

Jo nuomone, Lietuvai būtų tikslingiausia save lyginti su ES narėmis, nes esame šios sąjungos nariai ir Vakarų kultūros dalis: „Galime nebūtinai pagal ES, bet pagal Vakarų viso pasaulio OECD visų šalių paimti vidurkius. Tai tiksliau atspindėtų to termino suvokimą, kaip suvokia dauguma žmonių tą vidurinę klasę.“

Ž. Mauricas teigia apskaičiavęs – 2017 m. vidurinei klasei save priskirti galėjo 880–2400 eurų uždirbantys Lietuvos gyventojai. Šios pajamos skaičiuojamos vienam asmeniui, kuris neturi išlaikytinių. Ekonomisto vertinimu, 2018 m. ši suma turėjo šiek tiek kilti ir siekti apie 900–2500 eurų.

„Jeigu žmogus uždirba nuo 900 iki 2500 eurų 2018 m., jis yra vidurinė klasė ES kontekste. Jeigu žmogus uždirba daugiau kaip 2500 eurų, jis jau gali vadintis pasiturinčiųjų klasės atstovu. Jeigu mažiau nei 900 eurų, tai jau yra žemesnioji klasė“, – sako Ž. Mauricas.

Jo teigimu, vidurinės klasės atstovų, t. y. žmonių, gaunančių 880–2400 eurų, Lietuvoje buvo 33 proc. Prieš penkerius metus šis rodiklis siekė 27 proc., todėl, atkreipia dėmesį Ž. Mauricas, augimas buvo gana ryškus.

„Tai trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Pensinio amžiau gyventojų [priklausančių vidurinei klasei] – turbūt tik vienetai, o gal ir iš viso nėra“, – svarsto Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, kai vidurinės klasės atstovai šalyje sudarys daugiau kaip 50 proc. gyventojų, bus galima teigti, kad Lietuva pasiekė Vakarų pasaulio išsivystymo lygį: „Bet tam mums turbūt reikės bent kokių 15 metų, nebent įvyks kokių nors gana kardinalių pokyčių užmokesčio srityje.“

T. Povilauskas ragina nepamiršti pensininkų: retas iš jų priklauso vidurinei klasei

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad EBPO vertinimas, jog vidurinei klasei priklauso asmenys, gaunantys 75–200 proc. vidutinių namų ūkių pajamų, taikomas dažnai, tačiau pabrėžia – tai tėra kiekybinis matavimas, išskiriantis vidurinę klasę išskirtinai pagal šalyje gaunamas pajamas.

„Mes banke turime nuomonę, kad vidurinės klasės atstovas yra tas, kuris turi pakankamai santaupų išgyventi juodą dieną. Jeigu žmogus, šeima ar namų ūkis turi 3–6 mėnesių savo vidutinių vartojimo išlaidų santaupų, tai jau yra vienas iš ženklų, kad jis gali jaustis ramesnis. Jis susitaupo, jeigu jis sutaupo, vadinasi, jis gali patenkinti būtiniausius poreikius, tuos visus esminius poreikius, ir sau leidžia susitaupyti“, – sako T. Povilauskas.

Jo teigimu, finansinė drausmė ir žmogaus finansinis saugumas yra susiję, tai turi įtakos savijautai, požiūriui į gyvenimą. Kaip sako ekonomistas, jeigu Lietuvos vidurinė klasė būtų lyginama su Vakarų Europa, ji mūsų šalyje yra mažesnė.

„Žiūrėkime pagal tai, kaip yra mūsų šalyje. Tarkime, kokia yra ta vidurinė klasė pagal mūsų pajamų lygį. Vidurinė klasė rodo, koks yra pajamų pasiskirstymas šalyje. Akivaizdu, kad Lietuvoje ta vidutinių pajamų grupė yra šiek tiek mažesnė nei ES“, – sako T. Povilauskas.

Jo nuomone, vertinant vidurinę klasę derėtų atkreipti dėmesį ir į nedirbančius šalies gyventojus, pavyzdžiui, pensininkus, kurių tik labai maža dalis patenka į vidurinę klasę. Ekonomisto aiškinimu, tai lemia itin mažos pensijos.

„Europoje dauguma pensininkų nėra toje žemiausioje pajamų grupėje, nes jie turi nemažai santaupų, finansinio turto, valstybinės pensijos didesnės, todėl ir ta jų vidurinė klasė stipresnė, nes tie senesni žmonės gauna didesnes pajamas. Lietuvoje dėl mūsų istorijos, šešėlio, surenkamų mažesnių socialinio draudimo įmokų mūsų pensininkai gauna santykinai mažesnes pajamas“, – nurodo T. Povilauskas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius