Verslas

2019.05.09 17:36

Lietuvos bankas: „valstiečių“ posėdyje buvome pasirengę atsakyti į klausimus, bet nebuvome išklausyti

Lukas Blekaitis, ELTA 2019.05.09 17:36

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį rengė bendrą posėdį aptarti galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu, kuriame turėjo dalyvauti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, tačiau jis į posėdį neatvyko, o pavaduojantys asmenys išklausyti nebuvo.

Lietuvos bankas tikina, kad jie buvo pasirengę atsakyti į visus parlamentarų klausimus.

„Vakarykščiame posėdyje Lietuvos bankui atstovavo Tomas Garbaravičius, laikinai ėjęs valdybos pirmininko pareigas, kuris buvo pasirengęs atsakyti į parlamentarų klausimus, tačiau jis išklausytas nebuvo“, – Eltai teigiama Lietuvos banko atsiųstame komentare.

Posėdyje su Lietuvos banko vadovais turėjo būti aptarta Lietuvos banko vadovų pozicija parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu ir šio rodiklio įtaka Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Į posėdį buvo kviečiamas Lietuvos valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tačiau, jam negalėjus dalyvauti posėdyje, į jį pasisiūlė ateiti jo pavaduotojas R. Kuodis. Vis dėlto jis trečiadienį pateikė raštą, kad į posėdį neatvyks. 

Vietoje jų „valstiečiai“ pamatė Lietuvos banko valdybos narį Tomą Garbaravičių ir Finansinio stabilumo departamento direktorių Simoną Krėpštą, kurie greitai paliko posėdžių salę.

Kaip teigė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančio krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Lietuvos banko vadovas ar jo pavaduotojas yra tie asmenys, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Seime Agnė Širinskienė taip pat buvo įsitikinusi, kad į visus klausimus, susijusius su krizės tyrimu, turėtų atsakyti instituto vadovas.

„Yra kviečiamas vadovas (V. Vasiliauskas. - ELTA), paskui pats pavaduotojas (R. Kuodis. - ELTA) pasisiūlo atvykti, tada atsiunčia kitus asmenis, kurie yra laikinai pavaduojantys. Jei norime užduoti klausimus vadovui, tai ir norime juos užduoti vadovui“, – sakė A. Širinskienė.

Lietuvos bankas taip pat Eltą informavo, kad parlamentarų buvo prašoma atidėti posėdį, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta.

ELTA primena, kad BFK pirmininkas trečiadienio krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku. 

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą. 

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, – dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (...) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, – ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau. 

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. - ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, – teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija. 

Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.