Verslas

2019.05.13 11:46

Lenkijos oro linijų LOT vadovas prognozuoja sėkmės istoriją visam mūsų regionui

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.05.13 11:46

Lenkijos oro linijų kompanijos „LOT Polish Airlines“ vadovas Rafalas Milczarskis interviu portalui LRT.lt teigė, kad Rytų bei Vidurio Europos regionas yra užprogramuotas sėkmei. Jei taip ir įvyks, pagal jo viziją, lenkų kapitalo oro linijų kompanija LOT taptų regiono lydere.

– Gegužės 1-oji tapo istoriniu įvykiu Lietuvos aviacijai ir verslui. Vilniaus oro uostas tiesioginiu skrydžiu buvo sujungtas su Londono Sičio oro uostu. Kuo šis skrydis svarbus Lietuvai?

– Tai labai svarbus skrydis Lietuvai, kadangi yra sukurta galimybė kiekvieną dieną labai patogiai keliauti į vieną svarbiausių pasaulyje finansų centrų – Londoną. Tai rodo, kad Londonas pasitiki Lietuva. Taip pat tai strategiškai svarbus žingsnis, kadangi nėra geresnio, greitesnio ar patogesnio būdo pasiekti šį miestą.

Manau, kad ilguoju laikotarpiu tiek Lietuva, tiek Londonas turės abipusės naudos. Gali gyventi Lietuvoje, bet dirbti Londone. Lietuviai turi galimybę ryte nuskristi į finansų centrą, o vakare atsidurti Lietuvoje. Nesiūlau to daryti kiekvieną dieną, bet tai tik dar kartą parodo, koks patogus yra šis skrydis.

– O kuo šis skrydis yra svarbus Lenkijos oro linijoms LOT? Juk vykdote daugiau nei 100 skrydžių, o šis yra tik vienas iš nedaugelio.

– Nuo 2016 m. sausio mėnesio, kai aš vadovauju LOT, užsibrėžėme tikslą vykdyti augimo strategiją Vidurio Europoje. Mūsų ilgojo laikotarpio tikslas – tapti pagrindiniu Vidurio Europos oro vežėju.

Vadinasi, siekiant šio tikslo, mums yra labai normalus ir logiškas žingsnis aktyviai veikti ir Lietuvos rinkoje.

Mūsų plėtrą Baltijos šalių regione rodo tai, kad pastaraisiais metais labai padidinome skrydžių iš Vilniaus į Varšuvą skaičių per dieną. Taip pat padidinome jungiamųjų skrydžių skaičių iš Varšuvos. 2015 metais turėjome tik 41 jungiamąjį skrydį, o šiuo metu turime jau 111. Per trejų metų laikotarpį pridėjome 70 naujų jungčių, ir ne tik iš Varšuvos, bet ir iš kitų miestų.

Varšuvos oro uostas šiuo metu yra pats patogiausias jungiamiesiems skrydžiams iš Lietuvos, taip pat tai yra patogiausias oro uostas jungiamiesiems skrydžiams visoje Vidurio Europoje.

– Tokia sparti įmonės plėtra rodo, kad matote didžiulį potencialą Rytų ir Vidurio Europoje?

– Visų pirma reikia susitarti, kad esame ne Rytų, bet Vidurio Europos regionas. Lietuva taip pat priklauso Vidurio Europai. Man nepatinka Šaltojo karo apibūdinimas, kad geležinė uždanga padalino Europą į Rytus ir Vakarus. Manau, kad esame Europos centre, o Europos gravitacinis centras juda iš Vakarų į Rytus. Manau, kad regiono svarba tik didės.

Matau didžiulį potencialą Vidurio Europoje, nes žmonės gyvena geriau. Didės skraidymo paklausa, o mūsų tikslas – užtikrinti pasiūlą. Vidurio Europos regionas turi didžiulį potencialą augti. Lenkijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje – visose šiose šalyse turime išsilavinusių žmonių, kurie yra labai ambicingi.

– Skrydis iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą bus remiamas Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos biudžeto lėšomis, o Europos Komisija pripažino, kad tokiai paramai neprieštaraus. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius minėjo, kad, jei reikės, ministerija prisidės papildomai iki 3 mln. eurų per metus. Ar kada nors svarstėte galimybę vykdyti šį skrydį be jokios paramos?

– Visų pirma reikia pažymėti, kad tai ilgas 3 val. skrydis su lėktuvu, kuris turi 106 keleivių vietas. Palyginkime su įprastomis 186 vietomis, kurias turi, pavyzdžiui, „Boeing 737 MAX 8“. Išlaikyti ir išvystyti tokį skrydį be jokios paramos yra tikrai sudėtinga. Dabartinė parama yra labai svarbi, norint turėti šį skrydį.

Manau, kad tai strategiškai labai svarbus sprendimas (turėti tokį skrydį – LRT). Ateityje galime tikėtis, kad skrydis taps pelningas ir mes galėsime toliau juos tęsti be jokios papildomos paramos.

– O kiek įmonei kainuoja nuskristi nuo Vilniaus iki Londono. Kokia yra skrydžio savikaina?

– Visų pirma tai priklauso nuo daugelio faktorių. Priklauso nuo to, kiek žmonių skrenda lėktuve, kokios yra oro sąlygos. Yra ir kitų sąlygų. Tačiau tikslių skaičių pasakyti jums negaliu, tai yra komercinė paslaptis.

LRT.lt paskaičiavo, kad atstumas skrendant lėktuvu tarp Vilniaus ir Londono siekia 1,7 tūkst. kilometrų. Internete rašoma, kad LOT keleivius į Londoną skraidina „Embraer 190“ orlaiviu. Toks lėktuvo modelis gali nuskristi 230 metrų su vienu litru degalų. Vadinasi, įveikti 1,7 tūkst. kilometrų atstumą reikės bent jau 7,4 tūkst. litrų degalų, o tai galėtų kainuoti apie 3 tūkst. eurų. Reikia turėti omeny, kad degalai sudaro tik apie 20–30 proc. skrydžio savikainos, todėl reali skrydžio kaina yra žymiai didesnė.

– Ar jau turite pirmus atsiliepimus apie skrydį. Gal kažkas skundėsi, o gal, priešingai, pagyrė?

– Galiu pasakyti, kad nusiskundimų neturėjome. Tačiau laukčiau bet kokio grįžtamojo ryšio iš keleivių. Tai padėtų mums užtikrinti aukščiausią skrydžio kokybę. Savo ruožtu galiu patikinti, jog kompanija padarė viską, kad dėl šio skrydžio nekiltų jokių bėdų. Nupirkome netgi naujų lėktuvų. Jie aprūpinti staigaus nusileidimo įranga, kuri yra reikalinga norint nusileisti Londono Sičio oro uoste.

– Minėjote, kad įmonė šiam skrydžiui įsigijo naujų lėktuvų („Embraer 190“). Kiek kainuoja įsigyti lėktuvą (LRT.lt žiniomis, vidutinė orlaivio kaina rinkoje siekia apie 50 mln. JAV dolerių) ir kaip sudėtinga tą padaryti?

– Įsigijome net keturis tokius lėktuvus. Juos naudojame ne tik skrydžiams Vilnius–Londonas, bet ir Varšuva–Londonas bei Budapeštas–Londonas. Stengiamės su Londonu sujungti tris labai svarbius Vidurio Europos miestus.

Grįžtant prie lėktuvų, svarbu paminėti, kad, norint juos įsigyti, reikia pereiti ilgai trunkančius procesus, todėl mums tai užsitęsė bent jau dvejus metus. Tačiau turime labai gerą nuomotoją, su juo sudarėme strateginę sutartį.

Vis dėlto noriu pabrėžti, kad įsigyti lėktuvą nėra pati sudėtingiausia proceso dalis. Žymiai sudėtingiau turėti gerus pilotus. Tai yra sritis, kuriai mes skiriame labai didelį dėmesį, kadangi saugumas mums yra pats svarbiausias dalykas.

Kitas aspektas – svarbu, kad žmonės naudotųsi skrydžiais, o kaina jiems būtų priimtina.

Kai kas dirba, siekdami patenkinti savo ego, bet mes dirbame ne dėl ego, bet dėl verslo. Visada verslo sprendimus grindžiame remdamiesi griežtais skaičiavimais, o tai darome dėl savo klientų. Jei dirbame sėkmingai, keleiviai turi galimybę naudotis skrydžiu, kuris yra labai patogus.

– Galima teigti, kad po 2008 metų finansų krizės LOT išgyveno ne pačius geriausius laikus. Kompanija ilgus metus valstybei buvo nuostolinga ir tik 2014 metais pradėjo duoti pelną. Kas lėmė šiuos pokyčius?

– Visų pirma, sakyčiau, kad kompanija nebuvo pelninga nuo pat 1991 metų. Nuo tada turėjome vos kelerius pelningus metus. Manau, tą lėmė, jog LOT neturėjo vizijos ir aiškios plėtros strategijos. 2012 metai kompanijai buvo labai sunkūs. Turėjome prašyti valstybės paramos – beveik 200 mln. eurų. Tada ir prasidėjo kompanijos restruktūrizacija.

Pastaruosius trejus metus taip stipriai augome, nes mums buvo leista turėti komandą, kuri galėtų toliau sėkmingai įgyvendinti plėtros strategiją. Vidurio Europos šalyse valstybės valdomose įmonėse praeityje vyravo didžiulė vadovų kaita. Nežinau, kaip Lietuvoje, tačiau Lenkijoje mes susidūrėme su tokiu reiškiniu. Tačiau dabar mes galime sau leisti turėti ilgalaikę strategiją ir tikime, kad Lenkijos valdžia ją supranta. 

– Minėjote, kad iki jums tampant LOT vadovu, kompanija neturėjo jokios vizijos. Kokia yra jūsų vizija?

– Nesakau, kad tos vizijos nebuvo. Tiesiog niekas jos nesiėmė įgyvendinti. Mano vizija yra paprasta, noriu, kad LOT taptų pagrindine oro vežėja Vidurio Europoje.

Šiame regione gyvena 180 mln. žmonių. Tai labai sėkmingas regionas, kuriame yra daug protingų žmonių. Regionas, be jokios abejonės, tik augs bei bus sėkmės pavyzdys.