Verslas

2019.05.09 13:00

Verslininkai įvertino Lietuvos ekonomiką: pasitikėjimo politine sistema daugiau, bet skundžiasi mokesčiais

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.05.09 13:00

Lietuva išlaiko savo pozicijas tarp „Top 10“ geriausių Europos Sąjungos šalių investicijoms, tačiau rezultatai, lyginant su 2018 metų apklausa, yra mažiau džiuginantys. Lietuvos verslininkai palankiai vertina ekonominę situaciją šalyje, tačiau neigiamai pasisako apie viešųjų pirkimų skaidrumą, profesinį mokymą bei mokesčių sistemą.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) kartu su kitais Vokietijos užsienio prekybos rūmais Rytų ir Vidurio Europoje šių metų pradžioje atliko tradicinę įmonių apklausą. Jos tikslas – įvertinti verslo, turinčio glaudžius kontaktus su Vokietija, padėtį ir bei lūkesčius artimiausiai ateičiai. 

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vykdantysis direktorius Florianas Schroderis sako, kad Lietuva patenka tarp dešimties patrauklausių šalių ES investicijoms. Įvertinus 21 ES šalį, Lietuvai atiteko 7 vieta pagal patrauklumą investicijoms. 

„Kiekvienais metais sudarome reitingą, kurį pristatome šalims partnerėms. Visose tyrimo šalyse apklausėme apie 1500 įmonių vadovų. Baltijos šalys vis dar papuola tarp top 10 šalių patraukliausių šalių investicijoms, tas džiugina“, – sako F. Schroderis.

Jis mini, kad grėsmės ekonomikai vis dar išlieka tos pačios – didelė prekybos karų rizika bei „Brexitas“.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apklausa rodo, kad 61 proc. verslininkų Lietuvoje mano, kad ekonominė situacija šalyje yra gera. 39 proc. mano, kad situacija yra patenkinama. Tuo metu Latvijoje palankiai ekonominę padėtį vertina tik 34 proc. o Estijoje – 49 proc.

Tik 33 proc. apklaustųjų lietuvių mano, kad 2019 metai yra geresni verslui nei praėjusieji metai. 60 proc. mano, kad situacija Lietuvoje nepakito, o 7 proc. teigia, kad situacija pablogėjo. Manančiųjų, kad 2019 metai verslui yra prastesni, Estijoje ir Latvijoje daugiau, atitinkamai – 70 ir 48 proc.

Tikimasi mažesnio eksporto nei kaimyninėse šalyse

Apklausos duomenys rodo, kad lietuviai tikisi mažesnio eksporto nei praėjusiais metais. 2017 metais 73 proc. verslininkų manė, kad jų eksportas augs. Taip manančių 2018 metais buvo 56 proc. o 2019 metais šis skaičius smuko iki 43 proc.

Pagrindinės eksporto mažėjimo priežastys – prekybos karai, „Brexitas“ bei lėtėjantis ekonomikos augimas.

Latvijoje ir Estijoje vyrauja panašios tendencijos, tačiau šiose šalyse verslininkai eksporto augimą vertina šiek tiek palankiau. Latvijoje 46 proc. mano, kad eksportas augs, tuo metu Estijoje – 49 proc.

Palankiausiai įvertino priklausymą Europos Sąjungai

Baltijos šalių verslininkai balais įvertino atskirus verslui palankius aspektus. Lietuvos verslininkai labiausiai iš Baltijos šalių išsiskyrė pagal politinės aplinkos vertinimą.

Penkių balų sistemoje (1 – geriausiai, 5 – labai blogai), Lietuvos verslininkai politinės ir socialinės aplinkos kokybei skyrė 2 balus. Tuo metu Latvijoje verslo atstovai šalies politinį stabilumą įvertino prasčiau – 2,95 balo, Estijoje – 2,34 balo.

Palankiai Lietuvos verslininkai taip pat vertina priklausymą Europos Sąjungai (ES), – 1,52 balo (aukščiausiai iš visų Baltijos šalių) bei darbuotojų kvalifikaciją – 2,33 balo.

Prasčiausiai Lietuvos verslo atstovai vertina profesinio mokymo sistemą – 3,03 balo, mokesčių sistemą – 3,03 balo, taip pat viešųjų pirkimų skaidrumą – 2,97 balo.

Tuo metu latviai prasčiausiai vertina visai kitus aspektus nei lietuviai. Prasčiau kaimynai įvertino savo infrastruktūrą – 3,37 balo, teisinę sistemą – 3,62 balo bei ekonominės politikos stabilumą – 3,58 balo. Geriausiai – priklausymą ES – 1,98 balo.

Estai, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys palankiausiai vertina priklausymą ES – 1,73 balo bei politinį ir socialinį stabilumą – 2,34 balo. Prasčiausiai vertinamas profesionalų trūkumas – 3,44 balo.

Lietuvos patrauklumas mažesnis nei Latvijos ar Estijos

Eksepertai, atlikę tyrimą, pažymi, kad Lietuvos verslininkai palankiausiai vertina savo investicijas Lietuvoje. 93 proc. teigia, kad dar kartą investuotų, jei reiktų gimtojoje šalyje.

Estijoje šis skaičius yra panašus – 86 proc. Tuo metu Latvijos verslininkai dar kartą pagalvotų prieš investuodami savo šalyje. 62 proc. teigė, kad investuotų, tačiau 38 proc. atsakė, kad to daugiau nebedarytų (Lietuvoje – 7 proc. o Estijoje – 14 proc.).

Nors lietuviai užima 7 vietą pagal patrauklumą investicijoms, šioje srityje mus lenkia tiek latviai, tiek estai.

Tarp 21 šalies, aukščiausią vietą užėmė estai – 2,8 balo (1 – labai gerai, 6 – labai blogai). Kitos šalys Latvijai pagal patrauklumą verslui skyrė 6 vietą ir 3,10 balo. Lietuvai atiteko 7 vieta (3,18 balo).

Kaip prasčiausia vieta plėtoti verslą buvo įvardinta Albanija (4,75 balo) ir Kosovas (4,75 balo).

Didžiausias iššūkis Lietuvai – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas

Renginio dalyviai aptarė ir pagrindines grėsmes Lietuvai, bei ko trūksta, kad ekonomika augtų sparčiau.

„Euromonitor International“ vyriausiasis analitikas Justinas Liuima teigia, kad ekonominė padėtis Lietuvoje yra gera, o verslininkų pasitikėjimas labai aukštas.

„Tai yra todėl, kad Lietuva labai daug eksportuoja. Matau tam tikrų ekonominių problemų ir grėsmių, tačiau nerimauti dėl to per daug nereikėtų“, – mano J. Liuima

Ekspertas mini, kad Lietuva turėtų sunerimti dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. Taip pat, jį neramina ir šalies demografinė padėtis, kuri, anot jo, po 10 metų sukels socialinių iššūkių.

J. Liuimo pasiteiravus, kokios yra stipriosios Lietuvos ekonomikos pusės, jis išskyrė, kad Lietuva skiria didelį dėmesį inžinerijai, finansų technologijoms bei gyvybės mokslo sričiai. Anot jo, tai yra kelias, kuriuo ir turi eiti tokia šalis. Tačiau J. Luima taip pat įvardija sritis, kurias reikia stiprinti, – tai švietimas ir mokesčių sistema.

„Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai, jei aš tapčiau šalies prezidentu, investuočiau į švietimą. Reikėtų investuoti ir į profesinį mokymą. Kita sritis – mokesčių sistema. Nesakau, kad ji bloga, bet pavyzdžiui Estijoje, ji yra žymiai patrauklesnė verslui“, – sako ekspertas.

Tuo metu „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad nors darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra spartus, jis nėra toks  didelis, kaip kitose šalyse. Pavyzdžiui, Liuksemburge, Danijoje, Vokietijoje, taip pat Latvijoje bei Estijoje, atlyginimų augimas lyginant 2014 – 2018 metų laikotarpį buvo aukštesnis nei Lietuvoje.

„Tačiau vertinant santykine išraiška, Lietuva būtų tarp pirmaujančių šalių“, – pastebi ekonomistas.