Verslas

2019.05.09 10:58

Ekonomistai įvardijo, kas yra vidurinė klasė Lietuvoje: ar jai priklausote

6 iš 10 Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, tačiau savo pajamomis nėra patenkinti. Tokius apklausos rezultatus pristato „Swedbank“ Finansų institutas, kurio užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Nepaisant gerėjančios padėties, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos − jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų. 

Tikėtina, kad save vidurinei klasei priskiriantys vis dėlto neklysta – pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 eurų, taigi „į rankas“ gauna maždaug nuo 513 iki 1242 eurų.

„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos vidurinei klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria vidurinei klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, − sako N. Mačiulis.

Kaip pastebi „Swedbak“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, praėjusiais metais vidurinei klasei save priskyrė 35 proc. šalies gyventojų. „Žmonių, kurie save priskiria vidurinei klasei, gerokai padaugėjo [...] Didžioji dalis sumigravo iš tų, kurie praėjusiais metais priskyrė save žemesnei klasei“, – sako J. Cvilikienė.

Jos pastebėjimu, šiemet apklausoje nebuvo klausiama, kaip gyventojai savo padėtį vertina, lyginant su kitais žmonėmis. Būtent taip formuluojant klausimą gyventojai savo padėtį įvertino prasčiau. Tačiau net ir geriau vertindami savo padėtį vidurinės klasės atstovai savo pajamomis nėra patenkinti.

„Savo pajamomis patenkintų tik 7 proc. Vidutiniškai patenkintų daugiau, bet yra ir 45 proc. žmonių, kurie nėra patenkinti savo pajamomis, būdami vidurinėje klasėje. [...] Dvigubai didesnių pajamų norėtų tie, kurie save priskyrė žemesnei klasei“, – sako J. Cvilikienė.

Jos aiškinimu, lietuviai savo padėtį vertina gerai, kai kalbama apie pinigus svarbiausiems poreikiams, visaverčiam gyvenimui, suplanuotiems pirkiniams. „[Jeigu pajamos] leidžia padengti bazinius savo ir savo vaikų poreikius labai neįsitempiant, gyventojai save ir priskiria vidurinei klasei, tačiau norėdami įsigyti didesnį pirkinį, vis dėlto vidurinės klasės atstovai turi taupyti. 65 proc. įvardino, kad jiems reikėtų taupyti gana stipriai.“

Kaip rodo apklausa, vis dėlto kai kurie vidurinės klasės poreikiai nėra itin dideli. Jos atstovai laisvalaikį dažniausiai leidžia su šeima, draugais, gamtoje, žiūrėdami televizorių ir naršydami internete. Anot J. Cvilikienės, tai leidžia patvirtinti išvadą, kad žmonės save priskiria vidurinei klasei, nesirinkdami didesnių išvykų, kelionių, galimybės investuoti į vaikų stovyklas.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, apklausa rodo ir daugiau teigiamų poslinkių: vidurinės klasės atstovai vis dažniau renkasi investavimą, du trečdaliai ruošiasi savo senatvei.

N. Mačiulis taip pat tvirtina – kuo didesnes pajamas žmonės gauna, tuo jie paprastai jaučiasi, geriau, tačiau lyginti skirtingų šalių vidurines klases būtų gana sudėtinga: „Vidurinė klasė vienoje ir kitoje šalyje nebūtinai yra palyginami dalykai, nes pajamos, užtikrinančios priklausymą tai techninei vidurinei klasei, nebūtinai sukuria komfortą. [...] Lietuvoje santykinai maža dalis vidurinės klasės atstovų jaučiasi jau patenkinti.“

„Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93 procentai. Be to, tik 61 proc. šios klasės atstovų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu.

Ekonomisto tvirtinimu, vertinat vidurinės klasės padėtį, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokias pajamas gyventojai gauna, bet ir į tai, kokia jų elgsena, galimybės atostogauti užsienyje, taupymas, lankymasis kultūros renginiuose, fizinis aktyvumas ir turtas.

„42,5 proc. vyresnių nei 16 metų gyventojų bent 1–3 kartus per pastaruosius metus yra lankęsi kultūros renginiuose. Tarp vyresnių gyventojų, kurių amžius – daugiau kaip 65 metai – tokių yra daugiau nei ES vidurkis – kas trečias turi galimybę lankytis ir lankosi kultūros renginiuose", – sako N. mačiulis.

Jo tvirtinimu, gerėja ir galimybės atostogauti užsienyje. Kaip teigia ekonomistas, daugiau kaip trečdalis lituvių pernai atostogavo užsienyje: „Tai rodo didėjančią vidurinę klasę, bet šiek tiek prasilenkia su ta pajamų statistika. Jeigu pajamų statistika rodo, kad beveik 60 proc. galima priskirti vidurinei klasei. Žiūrėdami į lankymąsi kultūros renginiuose ar galimybes atostogauti užsienyje, matome, kad arčiau būtų tik trečdalio gyventojų, o ne du trečdaliai gyventojų, kurie priskirtinti vidurinei klasei.“

Anot N. Mačiulio, dar prastesnė padėtis, vertinant gyventojų fizinį aktyvumą. Aukštas fizinis aktyvumas paprastai būdingas vidurinei klasei, tačiau laisvalaikiu niekada sportuojantys nurodo net 39 proc. vidurinės klasės atstovų Lietuvoje. Laisvu laiku sportuojantys nurodo tik 10 proc. vidurinės klasės atstovų.

„Tai labai žemas rodiklis. Vakarų šalyse jis gerokai aukštesnis. [...] Palyginimui – Švedijoje niekada nesportuojančių yra tik 15 proc. Čia tikrai svarbus ir reprezentatyvus rodiklis, nes fizinis aktyvumas, nuolatinis sportavimas dažniausiai reikalauja ir pinigų, ir pakankamai laisvo laiko. Tie, kurie daug dirba, ypač dirba sunkų fizinį darbą, nėra patenkinti savo pajamomis, jiems turbūt dažnai trūksta ir pajamų, ir laiko, ir dažniausiai turbūt tinkamo požiūrio“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Vertinant kai kuriuos kitus kriterijus lietuviai taip pat išsiskiria iš kitų šalių vidurinių klasių. Kaip pastebi N. Mačiulis, Lietuvoje automobilis vis dar laikomas vertybe ir vidurinės klasės atributu, net jei jis yra senas, o nekilnojamuoju turtu gali pasigirta dažnas – net 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste.