Verslas

2019.05.08 16:45

Jakeliūnas siūlo Seimui teikti nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.05.08 16:45

Seime užvirė arši diskusija dėl VILIBOR. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlo Seimui reikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko (LB) vadovu Vitu Vasiliausku. Jam pritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris mano, kad krizės metu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pralobo.

S. Jakeliūnas teigia, kad V. Vasiliausko nevieši pasisakymai apie jį nedera jokiam valstybės pareigūnui, todėl jis siūlo Seime reikšti nepasitikėjimą V. Vasiliausku.

„Informacija neteikiama arba meluojama. Tie pareiškimai apie beprasmiškiausią darbą, aš jau nekalbu apie marodieriavimą bei santykiavimą su lavonais. Tokie pasakymai nedera jokiam valstybės pareigūnui“, – teigia S. Jakeliūnas bei priduria, kad dėl to Seime reikia aptarti V. Vasiliausko pasitikėjimo klausimą.

„Taip pat siūlysiu į Seimo rezoliuciją įtraukti ir raginimą pačiam valdybos pirmininkui (V. Vasiliauskui – LRT) atsistatydinti, jis turi tokią teisę. Jokių čia procesų mes neinicijuojame, bet dalyvauti dabar Europos Centrinio Banko taryboje, aš manau tai yra ir jo reputacijos ir Lietuvos banko reputacijos klausimas, ne tik Seimo reputacijos klausimas“, – sako S. Jakeliūnas.

Jis taip pat mini, kad V. Vasiliausko teiginiai yra išversti į anglų kalbą bei jie bus pateikti ECB vadovams.

Kritikos V. Vasiliauskui negailėjo ir R. Karbauskis.

„Jokios pagarbos, yra kažkokia grupė žmonių, kurie veikia kaip organizuota gauja, kurie atlieka sprendimus, kurie daro nuostolius Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybei, ir tie žmonės mano, kad už nieką atsakyti nereikės. Mes galime nepasitikėjimą juo išreikšti. Kviesiu visus tą daryti. Mes negalime proceso pakeisti, mes negalime jo atleisti, bet turime aiškiai pasakyti, kad šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, kad vadina tais žodžiais... Kyla klausimas, kaip jis galėtų toje vietoje dirbti“, – pyko R. Karbauskis. 

R. Karbauskis teigia, kad krizės priežasčių tyrimas nėra susijęs su rinkimais.

„Tai yra tokie šokiruojantys dalykai, kad Lietuvos visuomenė niekada apie nieką panašaus nėra girdėjusi. (...). Tai visiškai ne politika ir ne rinkimai. Jus apvogė tūkstančiais, o valstybę dešimtimis milijardų eurų“, – pastebi R. Karbauskis bei teigia, kad teisėsaugos institucijos turi priversti atsakyti už tai, kas buvo padaryta. 

Kaltino prezidentę

LVŽS pirmininkas kritikavo ir šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, kurią kaltino per krizę praturtėjus.

„Iš Lietuvos žmonių buvo vagiama taip naglai, kad Lietuvos vadovė žiniasklaidai sakė, kad aš padedu valstybei pirkdama už milijoną litų vertybinių popierių, kai palūkanos buvo didžiulės. Kada klausaisi viso proceso, (prezidentė – LRT) tiesiogiai įtakojo, kad jos būtų tokios“, – sako R. Karbauskis. 

Jis taip pat mini, kad pasibaigus prezidentės kadencijos laikotarpiui, ji bus kviečiama į Seimą duoti parodymų. 

„Teks tai daryti. Kitokio varianto nėra. Jeigu kas nors galvoja šitoje šalyje, kad tiek pasakius dalykų, mes turime dabar užtilti. Kad tai yra praeitis, santykiai su lavonais. Tai kas tada mes esame“, – retoriškai klausė R. Karbauskis.

Pristatė krizės tyrimo išvadas 

Trečiadienį Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos bendrame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius. 

Susitikime buvo aptarta informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu bei šio rodiklio įtaką Lietuvos žmonių būsto paskolų ir vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Seimo posėdyje turėjęs dalyvauti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis neatvyko. Vietoje jo susitikime dalyvavo LB valdybos narys T. Garbaravičius.

Vis dėlto, jam pasisakyti frakcijų posėdyje leista nebuvo. Valstietis R. Karbauskis teigia, kad T. Garbaravičius neturėjo pakankamai kompetencijų, kad galėtų komentuoti, o į susitikimą buvo kviestas pats V. Vasiliauskas (V. Vasiliauskas atvykti negalėjo, nes buvo išvykęs – LRT.lt past.).

Frakcijų posėdyje S. Jakeliūnas teigė, kad BFK trečiadienį vyko svarstymas, kokiomis sąlygomis galėjo skolintis Lietuva 2009–2012 metais ir kokią įtaką tai padarė viešiesiems šalies finansams. Taip pat, kokius nuostolius patyrė valstybė dėl pabrangusių vyriausybės vertybinių popierių.

„VILIBOR buvo naudojamas ne tik didinti būsto paskolų palūkanoms, bet ir vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms“, – konstatuoja S. Jakeliūnas.

Anot jo, LB bankas yra svarbi institucija, kuri užtikrinta finansų stabilumą. Tačiau LB nenoras bendradarbiauti ir pasisakymai, tiriant krizės priežastis, jo teigimu, buvo šokiruojantys.

Ką gina Lietuvos banko vadovai?

Pasak S. Jakeliūno, Lietuvos bankas neigia, jog Skandinavijos bankai buvo tas veiksnys, dėl kurio Lietuvoje kilo krizė.

„Dažnai sakoma, kad buvo globali krizė, bet globali krizė visiškai nepaveikė Lenkijos. Lenkijoje NT kainos ir toliau kilo, nors nuosmukis buvo. Statybos sektorius Lietuvoje susitraukė 51 proc. Tuo metu Lenkijoje statybos sektorius augo 5–7 proc.“, – konstatuoja S. Jakeliūnas bei priduria, kad tai įrodo, jog viešųjų finansų būklė Lietuvoje buvo apgailėtina.

Dar vienas aspektas – Lietuvoje veikė bankai, kurie esą ir sukėlė krizę. Tai, anot S. Jakeliūno, pripažįsta ir patys Skandinavijos bankai. S. Jakeliūnas taip pat teigia, kad bankai naudojosi ydinga VILIBOR nustatymo tvarka, o tai taip pat paveikė vyriausybės vertybinių popierių palūkanas, todėl buvo padaryta dar didesnė žala.

S. Jakeliūnas taip pat skundėsi, kad Lietuvos bankas jį apipylė krūva dokumentų (virš 418 puslapių), kurių, pasak jo, LB negali visų pakomentuoti.

S. Jakeliūnas mano, kad Skandinavijos bankai siekė išvesti pinigus iš Lietuvos bei pasipelyti dėl padidėjusių palūkanų. Jis taip pat pažymi, kad nustatant VILIBOR didžiausią indėlį sudarė Skandinavijos bankai, todėl jiems esą buvo uždegta šviesa manipuliuoti palūkanų norma.

Kaltino dėl brangaus skolinimosi

Anot S. Jakeliūno, 8 ES šalys skolinosi iš tarptautinių institucijų, tačiau Lietuva atsisakė.

„Tarptautiniai bankai lupikavo. Kokios sąlygos buvo pasiūlytos, su jomis ir sutiko, kadangi nebuvo laiko. Valstybės gyventojams dėl to buvo padaryta didžiulė žala, apie 2 mlrd. eurų dėl palūkanų brangimo“, – tikina BFK pirmininkas.

Seimo narys Gediminas Kirkilas minėjo, kad LB krizės laikotarpiu buvo itin neigiamai nusiteikęs skolintis iš tarptautininių institucijų. Tai, anot jo, rodo, kad turi būti aiškiai nurodytas santykis tarp vyriausybės ir Centrinio banko.

„Centrinis bankas turi būti neprikausomas, bet turi būti aiškiai apibrėžta, koks jos santykis su vyriausybe“, – sako G. Kirkilas.  

Mano, kad žala Lietuvai gali siekti 10 - 15 mlrd. eurų

S. Jakeliūnas mini, kad dar praėjusiais metais klausė, kiek žalos galėjo padaryti didėjusios palūkanos, tačiau LB jam šių skaičių nėra pateikęs. Tačiau Seimo narys teigia, kad iš LB pateiktos analitinės 2012 metų pažymos, galima daryti tam tikras išvadas apie nuostolius.

„Vien dėl VILIBOR šuolio žmonėms buvo padaryta bent 200 mln. eurų dydžio žala. O kasmet dar po kelis metus į priekį – po 30 mln. Pensininkams iš „Sodros“ neteisėtai buvo paimti 1,1 mlrd. eurų šalies biudžetui“, – sako S. Jakeliūnas.

Vertindamas bendrą krizės žalą valstybei, S. Jakeliūnas paminėjo, kad tai įvertinti yra sunku, tačiau suma galėtų siekti 10 – 15 mlrd. eurų.

Aistros dėl VILIBOR prasidėjo dar balandį

Parlamentiniam tyrimui 2009–2010 metų krizės priežastims nustatyti vadovaujantis S. Jakeliūnas balandžio pradžioje pareiškė, kad VILIBOR indeksas krizės metu Lietuvoje galimai didėjo neobjektyviai, todėl šalies gyventojai galėjo už paskolas permokėti iki 500 mln. eurų.

S. Jakeliūno kritikos sulaukė ir Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas. BFK pirmininkas kritikavo, kad jis atsisako pateikti tyrimui reikalingą medžiagą.

Po S. Jakeliūno pareiškimų balandžio pradžioje vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, siekdama išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.

Į Generalinę prokuratūrą dėl galimo S. Jakeliūno piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimai neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimu balandžio viduryje kreipėsi ir BFK komiteto nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas.