Verslas

2019.05.08 10:27

Sporto klubai ir nemokami pietūs: darbuotojai baiminasi, kad „bonusai“ sumenkins algas

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.08 10:27

Darbuotojų ir darbdavių atstovai tariasi dėl vadinamų „bonusų“ darbuotojams. Profesinės sąjungos palaiko tokią iniciatyvą, tačiau nori, kad socialinės iniciatyvos nepakeistų darbo užmokesčio.

Trečiadienio rytą profesinių sąjungų ir verslo atstovai diskutavo, ar būtina keisti socialinių iniciatyvų tvarką įmonėse siekiant ją padaryti tokią, kuri suteiktų galimybę didinti socialinę gerovę, skatintų motyvaciją ir mažintų emigraciją.

Lietuvos teisinėje sistemoje nėra teisės akto, nustatančio, kokias darbuotojų motyvaciją skatinančias priemones įmonės gali įgyvendinti ir kaip tokios įmonių socialinės iniciatyvos turėtų būti skatinamos.

Socialinės iniciatyvos būtų patrauklios ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, tačiau tam, kad jos būtų įteisintos, būtini įstatyminiai pakeitimai, teigia Valstybinė darbo inspekcija.

Darbdavių ir darbuotojų atstovai sutaria, kad būtini įstatyminiai pakeitimai, kurie leistų neapmokestinti įmonių įgyvendinimų motyvacinių priemonių, skirtų darbuotojų socialinei gerovei didinti. Tai paskatintų įmones ieškoti įvairių galimybių ir būdų, suteikti papildomos naudos ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimų nariams, siekiant geresnių darbo rezultatų.

Susiduriame su gelžbetonine biurokratija

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad nors ekonomikos augimas Lietuvoje yra pavydėtinas, pagal socialinės atskirties rodiklius Lietuvoje yra blogiausia Europoje.

„Žmonėms svarbi ekosocialinė aplinka. Žmonės sako, kad darbdaviai elgiasi nepadoriai, savanaudiškai, kad užsienyje yra geriau elgiamasi su darbuotojais. Bet noriu pabrėžti, kad ir valdžios požiūris į darbdavius užsienyje yra kitoks. Klausimas, ar mes galime pasitikėti valdžia?“, – klausia D. Arlauskas.

Anot jo, norint sukurti gerovę, visų pirma svarbus tarpusavio pasitikinėjimas, todėl labai  svarbus ir pasitikėjimas valdžia.

D. Arlauskas teigia, kad susiduriame su gelžbetonine biurokratija, kuri neleidžia priimti socialinių iniciatyvų įstatymo.

„Tai kelia nacionalinę grėsmę. Įmonės nepasitiki valstybe. Tada pradedi ieškoti būdų gudrauti. Įsivaizduokite žmones, kurie suvažiuoja į darbą. Reikia juos pamaitinti, bet norint juos pamaitinti, reikia higienos paso. Tačiau kai darome vestuves, higienos paso nereikia. Tai yra gelžbetoninė biurokratija“, – teigia D. Arlauskas.

Svarbiausios socialinės iniciatyvos, anot D. Arlausko, šiuo metu yra maitinimas bei darbuotojų pristatymas į darbo vietą.

Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad socialinės iniciatyvos sukurs nelygiavertes sąlygas tarp miesto ir kaimo.

„Mieste dirbantis verslininkas turi geresnes galimybes, nes jis gali daugiau susigrąžinti. Susidaro toks ciniškas požiūris, kad atgaivinkime regionus, bet jiems nieko neduokime. Todėl iš regionų žmonės išvažiuoja ir ten niekas nevyksta. Mieste yra geresnė infrastruktūra bei sociokultūra. Gali į teatrą nueiti, į sporto klubą. Kaime nieko nėra. Darbdavys galėtų surinkti savo darbuotojus, nuvežti į regiono centrą, bet tada jis turi patiri papildomus kaštus”, - įstatymo įtaką miesto ir kaimo verslininkams svarsto D. Arlauskas.

Socialinės iniciatyvos neturi pakeisti darbo užmokesčio

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė sako, kad tyrimai rodo, jog tik 15 proc. darbuotų yra patenkinti savo darbu, taip pat 55 proc. jaučia nuolatinį stresą dėl darbo vietos netekimo.

„Šie skaičiai rodo, kad darbo vietose nėra viskas gerai. Psichologinė įtampa nuolat auga“, – sako I. Ruginienė bei priduria, kad norint spręsti šias problemas, reikia skatinti socialinę partnerystę, kurios įstatymo priėmimas stringa.

Anot jos, reikia stengtis, kad darbuotojas jaustų, jog darbdavys jo neišsunkia iki paskutinio lašo, bet rūpinasi juo, kaip žmogumi, kuris kuria pridėtinę vertę verslui.

I. Ruginienė sako, kad profesinės sąjungos nėra prieš tai, kad darbdavys turėtų daugiau galimybių pasirūpinti darbuotojais, tačiau profsąjungos ir toliau kalbės apie tai, jei tai bus įtraukta į kolektyvinę sutartį. „Kol kas projekte šitas neatsispindi“, – pabrėžia I. Ruginienė.

Anot jos, kolektyvinė sutartis galėtų reguliuoti socialinių paskatų teikimą. „Bet kokios socialinės iniciatyvos negali pakeisti darbo užmokesčio. Turi būti kažkas priedo, daugiau negu gauna darbuotojas darbo užmokesčio. Jei mes sakome, kad galime duoti kažką daugiau darbuotojui, tai sėdame prie stalo ir susitariame“, – sako I. Ruginienė.

Ji taip pat pat priduria, kad reikia būtinai susitarti dėl to, kaip būtų taikomos socialinės iniciatyvos. „Jei lengvatos bus išdalintos vieniems, tačiau tiems, kam to reikia labiausiai, tie pinigai nepasieks, tai bus blogai“, – sako I. Ruginienė.

Anot I. Ruginienės, šiuo metu vyriausybės pozicija dėl socialinių iniciatyvų yra neigiama.

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad socialinių iniciatyvų idėja yra reikalinga darbuotojams. 

„Bet kokia iniciatyva, kuri skatintų dialogą įmonėje, partnerystę, pasitikėjimą vienas kitu ir darbuotojų lojalumą – yra gera“, – sako K. Krupavičienė, tačiau siūlo atkreipti dėmesį ir į verslą, kadangi pagal dabartinę tvarką, įmonės, kurios taiko socialines iniciatyvas, praranda konkurencinį pranašumą prieš tas, kurios „bonusų“ netaiko. 

Taip pat svarbu, kad darbuotojų maitinimas netaptų darbuotojų darbo užmokesčiu. „Mes gyvenome tarybiniais laikais, kai atsiskaitydavo šaldytuvais ir kojinėmis. Todėl nenorime, kad darbuotojams būtų atsiskaityta produkcija ir tie „bonusai“ netaptų darbo užmokesčiu“, – teigia K. Krupavičienė.